„Kaip jau žinote iki 12 valandos mes laukėme asocijuotų verslo struktūrų pasiūlymų dėl to, kaip jie sugriežtinto saugumo sąlygomis galbūt galėtų atnaujinti savo veiklą. Sulaukėme apie 20 didesnių ir mažesnių verslo asociacijų pasiūlymų. Tie pasiūlymai paima tokias priemones, kaip riboti klientų srautus, matuoti visų ateinančių klientų temperatūrą, periodiškai prekybos vietose atlikti mikrobiologinius tyrimus, anketuoti klientus iš anksto, ar jie neserga, ar jie nesilankė kažkur pavojingose vietose, užtikrinti, kad įėjimas į prekybos ar paslaugų vietas būtų tik tiesiogiai iš gatvės ir t.t. Tikrai verslo asociacijos sureagavo socialiai atsakingai. Buvo ir tokių, kurios sakė, kad jaučia, jog jų socialinė atsakomybė šiuo metu yra neatnaujinti veiklos. Visus šituos pasiūlymus svarstysime ir, kai leis laikas, galėsime priimti sprendimus dėl tam tikro verslo liberalizavimo“, – teigė jis.
Anot jo, siūlymai bus įvertinti artimiausiu metu. Viskas priklausys nuo to, kaip laikysimės karantino ir, kokia situacija bus matoma dėl viruso suvaldymo.
G. Surplys taip pat priminė, kad verslai jau gali kreiptis į INVEGA dėl paskolų ir Užimtumo tarnybą dėl subsidijų.
Iš 5 mlrd. vertės priemonių, skirtų verslui skatinti ir ekonomikai gaivinti, beveik ketvirtadalis – 1,3 mlrd. eurų – yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos žinioje. Balandžio 3 d. jau startavo pirmoji priemonė. Nuo penktadienio mažos ir vidutinės įmonės gali kreiptis į UAB „INVEGA“ dėl palūkanų kompensavimo, tai jau padarė 50 įmonių.
Nuo balandžio 5 d. savarankiškai dirbantys asmenys ir darbdaviai, kurie dėl ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo išleidžia darbuotojus į prastovas, jau gali kreiptis dėl išmokų ir subsidijų į Užimtumo tarnybą. Iki pirmadienio vidurdienio jau kreipėsi 5 548 savarankiškai dirbantys asmenys ir 38 darbdaviai.
Savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie neturi darbo pajamų, bus skiriama 257 eurų fiksuoto dydžio išmoka per mėnesį. Darbdaviai, kurie ekstremaliosios situacijos ir karantino metu darbuotojams ar jų grupei paskelbia prastovas, galės pasinaudoti valstybės subsidijomis darbo užmokesčiui – nors dar laukiama galutinio Seimo sprendimo, planuojama, kad subsidijos sieks 90 proc. arba 70 proc. darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne mažiau nei minimalioji mėnesio alga.
Balandžio 10 d. startuos kita priemonė, pagal kurią mažos ir vidutinės įmonės galės kreiptis dėl paskolų, kad apmokėtų sąskaitas tiekėjams, su kuriais įmonės negalėjo atsiskaityti dėl sustabdytos veiklos.
Nuo balandžio 14 d. mažos ir vidutinės įmonės, kurios susidūrė su sunkumais dėl koronaviruso, galės kreiptis dėl paskolų likvidumui palaikyti (pinigus naudoti darbo užmokesčio daliai kompensuoti, nuomai ir kitoms būtinoms išlaidoms). Finansavimas bus skiriamas per vieną dieną.
Balandžio 15 d. pradės veikti Pagalbos verslui fondas, skirtas COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) padariniams ekonomikai mažinti ir Lietuvos Respublikoje veikiančių bendrovių likvidumui užtikrinti. Kuriamas fondas padės užtikrinti vidutinių ir didelių įmonių likvidumą, galimybes gauti finansavimą ir leis verslui greičiau atsigauti po krizinės situacijos.
Balandžio 16 d. numatyta pradėti teikti portfelines garantijas gerokai palankesnėmis sąlygomis. Įgyvendinant Vyriausybės patvirtintą ekonomikos skatinimo ir COVID-19 plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, valstybės garantijoms skirtas fondas padidintas daugiau nei dvigubai.
