Taip tenka elgtis ir Panevėžio rajone veikiančioms parduotuvėms, bet prekybininkai garantuoja, kad produktai šaldikliuose, šaldytuvuose nebus atšilę, o pačiose parduotuvėse nebus nei per karšta, nei per tamsu.
Sato saulės elektrinę
Panevėžio rajono gyventojams gerai žinomos mažmeniniam prekybos tinklui UAB „Šilažolė“ priklausančios parduotuvės. Bendrovės direktorė Vidutė Stasė Audickienė laikraščiui „Tėvynė“ nuoširdžiai prisipažino, kad taupymo režimas palietė ir juos.
„Kaip ir visos šalies mažieji prekybos tinklai, taip ir mūsų bendrovei priklausančios parduotuvės priverstos taupyti. Šiuo metu ant pagrindinio bendrovės pastato stogo Panevėžio mieste statome 45 kW saulės elektrinę. Per rugpjūčio mėnesį turėtų padaryti ir tos sukauptos elektros energijos turėtų pakakti bendrovei priklausančioms parduotuvėms“, – sakė V. S. Audickienė.
Pasak jos, parduotuvėse yra nemažai veikiančių šaldytuvų, šaldymo vitrinų.
„Mažinsime šaldytuvų skaičių, nors jų visų išjungti negalime. Mums išsigelbėjimas bus saulės elektrinė. Labai laukiame, kada elektrinė pradės veikti. Tokias elektrines planuojame įrengti dar ant dviejų parduotuvių. Panevėžio rajone turime keturiolika parduotuvių, kai kurios yra labai nedidelės, bet jų dar neuždarėme – žmonėms juk reikia duonos nusipirkti. Beje, Puodžiūnų parduotuvę žiemą tenka uždaryti, o vasarą vėl atidaryti. Kažkaip tai verčiamės ir bandome išsilaikyti“, – pasakojo bendrovės „Šilažolė“ vadovė V. S. Audickienė.
Priversti taupyti
Dviejų parduotuvių „Pas Katiną“ Panevėžio rajone savininkė Silvija Katinaitė-Kavaliūnienė patvirtino, kad taupymo režimą įjungė jau nuo žiemos.
„Sąskaitos kas mėnesį vis auga ir auga. Todėl taupymo režimas prasidėjo ne nuo šiandien ir taupome visomis įmanomomis priemonėmis. Darome viską, ką galime ir kur įmanoma. Taupyti galbūt galėjome pradėti anksčiau, bet kai gavome pustrečio karto didesnes sąskaitas, nieko kito nebeliko daryti, kaip įjungti taupymo režimą“, – kalbėjo dviejų parduotuvių šeimininkė.
Pasak S. Katinaitės-Kavaliūnienės, tiesiog buvo priversti pradėti į viską žiūrėti rūpestingiau ir taupiau.
„Rekonstravome ir modernizavome šaldymo sistemas. Pakeitėme dalį šaldytuvų į taupesnius, peržiūrėjome visas elektros lemputes ir jas taipogi keitėme į taupesnes. Patalpų apšvietimą peržiūrėjome visur, ne tik prekybos salėje, bet ir sandėliuose, o kur buvo galima, įrengėme judesio daviklius“, – pristatė atliktus taupymo režimo darbus parduotuvių „Pas Katiną“ vadovė.
Šaldytuvų išjungti negali
Panevėžio rajone veikiančių parduotuvių šeimininkė sakė, kad peržiūrėti netgi pastatų apšvietimai, reklaminiai stendai.
„Kiemas, pastatai, reklaminiai stendai apšviesti, bet ir jie be reikalo nešviečia – sudėti judesio davikliai. Kai kurią įrangą gavome iš tiekėjų, todėl peržiūrime komercinius pasiūlymus, kad pasidalintume išlaidas. Visos šaldymo sistemos išjungti negalime, nes kai kurie maisto produktai privalomi šaldyti ir jų šiltų pateikti pirkėjams negali. Yra higienos reikalavimai, kuriais privalome vadovautis“, – sakė S. Katinaitė-Kavaliūnienė ir teigė, kad daugiau taupymo galimybių neprigalvoja ir padarė viską, kas įmanoma.
„Vienareikšmiškai reikia taupyti. Dabar galvojame apie alternatyvas ir tikimės kažkokių projektų ar paramos verslui šiuo klausimu, bet kol kas nesulaukiame jokių pasiūlymų ar galimų taupymo planų. Verslui šiuo metu sudėtingas laikotarpis. Su nerimu laukiame žiemos, nes teks įjungti šildymą, o dujos brangsta lygiai taip pat kaip elektra“, – kalbėjo parduotuvių „Pas Katiną“ direktorė S. Katinaitė-Kavaliūnienė.
Sąskaitos pribloškė
Ramygalos mieste veikiančios bendrovės „Nijus“ vadovas Kęstas Ambotas pripažįsta, kad taupymo režimas apsunkino veiklą.
„Gavę sąskaitas už elektros sąnaudas per birželio mėnesį pamatėme, kad jos išaugo 40 proc. palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Dar negavome sąskaitos už liepos mėnesį, bet baiminamės, kad išlaidos bus dar didesnės, nes nuo liepos 1 dienos elektros energiją dar pabrango. Sąskaitos laukiame su nerimu, o atvirai pasakius, visai jos nelaukiame“, – neslėpė nerimo K. Ambotas.
Pasak bendrovės „Nijus“, kuriai priklauso kavinė, parduotuvė ir teikiamos nakvynės paslaugos, vadovas, ateities planai – migloti.
„Šis laikotarpis yra stabdis. Prietaisų, įrangos daugėja, taigi didėja elektros energijos ir dujų sunaudojimo kiekiai. Tokią įrangą reikia laikas nuo laiko atnaujinti, o tai vėl išlaidos. Praėjusią savaitę atlikome šaldytuvų apskaitą ir senesni atviri pieno šaldytuvai elektros energijos sunaudoja daugiau – vienas toks šaldytuvas įmonei per mėnesį kainuoja 350 eurų, o viena šaldymo vitrina per mėnesį kainuoja 260 eurų“, – vardijo K. Ambotas, kokie prietaisai daugiausia ryja elektros.
„Su baime laukiame šildymo sezono, nes esame įsirengę šildomas grindis ir šildymui naudojame elektrą. Pakeisti šildymo sistemos neįmanoma, nes reformos kainuotų daug“, – pasakojo ramygalietis verslininkas.
Jis teigė, kad taupymo režimas įjungtas.
„Elektros sunaudojimui mažinti statome reles. Nedarbo metu kai kuriuos šaldytuvus, kurių nereikia, parduotuvėje išjungiame. Taupymo dalykus deriname su vadybininkais ir žiūrime, kur ir ką galime sutaupyti. Stengiamės išsaugoti verslą, nes įdirbis – nemažas. Tik tie kainų svyravimai keičia situaciją ne į gerąją pusę“, – nebijojo prisipažinti K. Ambotas.
Mažosios parduotuvės taupyti jau nebeturi iš ko ir kai kurių savininkai, brangstant elektros energijai, planuoja netgi parduoti verslą. Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos pirmininkas Eimutis Radžvila aiškina, kad išaugę mokesčiai už komunalines paslaugas žlugdo smulkųjį ir vidutinį verslą.
„Nuo pernai pakilusios kainos tiesiog žudo mažesnes parduotuves, nes komunalinių paslaugų sąnaudos pakilo trigubai. Praktiškai daugelis mažųjų parduotuvių dirba tik tam, kad susimokėtų sąskaitas už komunalines paslaugas, o kai kurie pardavėjai, kad galėtų sumokėti mokesčius, dar primoka iš savų lėšų. Taupymo režimą įjungė visos, net ir mažiausios parduotuvės. Jei tokia situacija tęsis toliau, tai visos įmonės dirbs nuostolingai, o kai kurios nutrauks veiklą.
Situacija – bloga. Brangsta visi energetiniai dalykai, o šaldytuvų išjungti nėra galimybės. Savaime suprantama, energijos kainos liečia visus, bet žmogus savo namuose gali prisukti šildymą, užgesinti elektrą, o parduotuvėms tą padaryti – sudėtingiau. Juolab kad daugelio maisto produktų galiojimo laikas nėra ilgas. Apie šią sudėtingą situaciją kalbamės su šalies valdžia, bet jie mūsų negirdi.
Manau, kad energetika yra mūsų šalies problema, bet energetika paleidžiama į laisvąją rinką ir tai, kas dedasi elektros biržoje, yra neadekvatu. Reikalingas valdžios įsikišimas ir kainų reguliavimas, bet taip nėra. Jeigu toks chaosas tęsis toliau, gali užsidaryti tikrai daug parduotuvių, ypač tos, kurių apyvartos nėra pakankamos. Asociacijai priklauso 94 nariai, kurie turi apie 400 mažų parduotuvių. Kiek jų išliks, sunku pasakyti.
Dar kol kas nė viena parduotuvė nėra užsidariusi, bet prastėjant situacijai, kai kurie asociacijos nariai planuoja parduoti verslą – nebemato perspektyvos. Nepriklausomų prekybos įmonių asociacija nėra stipri, todėl veikiame drauge su Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba. Galbūt bendromis jėgomis pavyks ką nors nuveikti, nes energetika yra pagrindinis dalykas, nuo kurio priklauso kylančios kainos.“
