Nebus kaip 2008 m.
Daugelis gyventojų prisimena praeitos finansinės krizės skaudžius padarinius, tačiau „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ramina, kad šiuo atveju situacija visai kitokia.
„Šį vangesnį periodą Lietuva pasitinka gerokai sveikesnėse pozicijose, tiek kalbant apie gyventojų finansinę būklę, tiek apie įmonių sveikatą, tiek apie viešuosius finansus. Turėdami pakankamai gerai subalansuotą ekonominę padėtį neturėtume patirti itin gilaus ekonominio nuosmukio“, – laidoje „Delfi tema“ kalbėjo ji.
Ekonomistė prognozuoja, kad šiemet Lietuvos BVP turėtų kilti 1,3 proc., o kitais metais fiksuosime neigiamą metų BVP pokytį.
„Šiuos metus ekonomine skaitine išraiška ištemps pirmoji šių metų pusė. Matėme įspūdingą metų startą, kai pernykštė inercija jautėsi kone visuose sektoriuose, net ir prasidėjus karui, labai staigaus ekonominės veiklos sustojimo nepajutome. Vasara praslinko pakankamai neblogai, antrasis ketvirtis buvo neprastas.
Vis dėlto artėjantis ruduo ir žiema grasina pakankamai kontrastingais metų pradžiai rodikliais, nes matome pasikeitusias aplinkybes tiek ekonomikos viduje, tiek išorinėse kertinėse mūsų eksporto rinkose, jos jau pradės veikti bendruosius makroekonominius rodiklius.
Karas pašonėje, energetikos kainų šokas, gerokai vangesni ir pesimistiškesni ekonomikos dalyvių lūkesčiai programuoja daug santūresnę ir jų elgseną, o tai akumuliuojasi į kuklesnius makroekonominius rodiklius ir BVP raidą“, – komentuoja I. Genytė-Pikčienė.
Recesija gali trukti apie pusmetį
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas Marius Dubnikovas mano, kad Lietuvoje iššūkių bus, bet nemato tokios tragedijos kaip 2009 m. Anot jo, galimas ekonomikos sulėtėjimas, kuris truks apie pusę metų, tačiau tame jis mato ir pozityvių dalykų.
„Pagrindinis iššūkis – infliacija ir energijos kainos. Šie dalykai, galima sakyti, yra importuoti iš išorės. Europa tam stipriai ruošėsi – turi pinigų, žino, kaip tas problemas spręsti, reikia tik laiko. Labiau žiūrėčiau optimistiškai į šią situaciją. Gali būti, kad iš visos šios situacijos, jei ir bus stabtelėjimas ar koks nors sunkmetis, jis, tikėtina, nebus ilgas.
Per artimiausius 1-2 metus mūsų energetinis balansas dramatiškai keisis. Tai reiškia, kad sumažės mūsų rizikų lygis. Jeigu ir bus stabtelėjimas, tai, ko gero, bus trumpas. Ir iš šio sūkurio išeisime sustiprėję ir tik pasistūmėsime į priekį“, – kalba M. Dubnikovas.
Jis priduria, kad karas Ukrainoje truks dar ilgai, tačiau turės vis mažiau įtakos ekonomikoms.
„Per energetiką susitvarkysime ir išvažiuosime stipresni, negu buvome. Lietuvos ekonomika važiuos daug aukščiau negu buvo, priartės ir netgi lenks dalį Vakarų Europos valstybių“, – mano ekonomistas.
Bankrotai – natūralus ekonomikos apsivalymas
Bankų ekonomistų vertinimu, Lietuvą recesija užklups šią žiemą, bet jos ženklų, atrodo, jau netrūksta: pirmąjį šių metų pusmetį beveik dvigubai išaugo bankrotų skaičius, šiemet taip pat jau atleista daugiau nei dvigubai daugiau darbuotojų nei pernai, mažmeninė prekyba mažėja jau tris mėnesius iš eilės, apdirbamoji gamyba taip pat susitraukė.
„Kalbant apie bankrotų skaičių, dar visai neseniai išgyvenome pandemiją, per kurią buvo imtasi nemažai priemonių, kurios leido verslams išgyventi tą laikotarpį. Išliko tokie verslai, kurių verslo modelis nebuvo tvarus ir laikėsi ant pagalbos, o normaliomis aplinkybėmis jiems tęsti veiklą nelabai pavyktų.
Vyksta uždelstas efektas po pandemijos, ekonomika valosi nuo įmonių, kurios nebeišgali tęsti veiklos. Energetinis šokas ir visa eilė iššūkių, kuriuos įmonės patyrė pernai ir šių metų pradžioje, kalbant apie sutrūkinėjusias tiekimo grandines, žaliavų trūkumą, užsidariusias Rytų rinkas ir pan. Natūralu, kad tai prisideda prie bankrotų augimo ir nedarbo padidėjimo.
Matyt, tai yra pradžia. Jau matome dabar, kad dėl energetikos kainų šoko tam tikros energetikai imlios įmonės priverstos stabdyti veiklą, atleisti darbuotojus ar leisti juos į prastovas. Matyt, kad laukiantis šaltasis sezonas ir įtempta situacija Europos energetikos rinkoje tuos rodiklius tik paaštrins“, – laidoje dėsto „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė.
Kalbėdamas apie augančius bankrotus M. Dubnikovas pažymi, kad gyvename normaliame cikle ir grįžtame į realybę iš surrealaus pasaulio, kai „lijo pinigais iš dangaus“.
Netiki elektros ir dujų kompensacijų mechanizmais
„Ar reikėtų gelbėti tas įmones ar ne, manau, kad turime didele apimtimi praeiti apsivalymo ciklą ir užgesinti įmones, kurių verslo modeliai nėra tvarūs. Bet šioje aplinkoje galbūt kai kurios pagalbos ir reikėtų“, – svarsto jis.
Pašnekovas pabrėžia, kad nebereikėtų įmonės teikti dotacijų, t. y. pinigų, kuriuos išleistų, ir tai didelio efekto neturėtų. Elektros ir dujų sąskaitų kompensacijų klausimą jis vertina skeptiškai.
„Aišku, tai padėtų įmonėms išsilaikyti, tik klausimas, kiek ilgai ir kiek daug pinigų turime. Tiesą pasakius, nuoširdžiai netikiu, kad bus kažkokie mechanizmai, kurie kompensuos įmonėms dujas ir elektrą. Jei ir bus kompensacijos, jos bus nukreiptos į gyventojus, ir laikyti ramybę galvose, bet verslui nebus pakankamai pinigų, kad būtų galima tokią paramą padaryti.
Arba ji bus neapčiuopiama. Tai reiškia, pinigai bus „ištaškyti“ ir išmesti arba ji nebus apčiuopiama, nes nėra tiek daug pinigų. Galime skolintis, bet nepamirškime, kad pinigai valstybei jau kainuoja, palūkanos už paskolas jau mokamos ir jos, tikėtina, tik augs“, – pažymi ekonomistas.
Jis mato kitus du paramos variantus.
„Netikiu, kad bus kompensacijų, tiesiog biudžetas to neišveš, ir tai bus savotiškai tam tikra apgavystė, nes mokesčių mokėtojai turėtų remti verslus, kurie nėra rentabilūs.
Matau du variantus: parama, skirta verslams nueiti nuo dujų ir gaminti kaip įmanoma daugiau elektros iš atsinaujinančių šaltinių, o antras galimas variantas – tvariems ir „sveikų“ modelių verslams, kurie šiandien stagnuoja, galbūt padidinti apyvartines lėšas, jiems galėtų reikėti paskolų. Tačiau reikėtų klausti, kiek mes pajėgūs tai daryti“, – kalba LVK viceprezidentas.
