aA
Jei jau susiradote lopetą Briuselio žadamiems milijardams eurų krauti, tai neskubėkite, ji dar ilgam gali likti skladuke. Penktadienį įvyks Europos vadovų tarybos (EVT) video susitikimas, kuriame bus tariamasi dėl minimų milijardų, tačiau net patys didžiausi optimistai netiki, kad bus pasiektas susitarimas. Lietuvai dabartiniai pasiūlymai žada daugiau nei 17 mlrd. eurų, bet „velnias slypi detalėse“.
Sunkios ES milijardų dalybos: ko vis dar siekia Lietuva
© DELFI / Andrius Ufartas

Ambicingas „kompromisas“

Būtent dėl tų detalių penktadienį ryte per savo kompiuterių ekranus ir aiškinsis 27 ES šalių vadovai (tarp jų ir prezidentas Gitanas Nausėda), EVT pirmininkas Charles’is Michelis, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ir kiti ES vadovai. Video susitikimą pradės pirmininkavimą ES baigiančios Kroatijos premjeras, kuris pristatys pusmečio veiklos šioje pozicijoje rezultatus. Europos Komisijos vadovė taip pat supažindins su padėtimi dėl „Brexit“ derybų, o Europos centrinio banko vadovė – su ekonomine situacija. Taip pat bus aptarti Minsko susitarimai dėl konflikto sureguliavimo Ukrainoje.

Bet kaip minėta, susitikimo „vinis“ – ES biudžetas 2021-2027 m. (Daugiametės finansinės perspektyva (DFP). Dar gegužės pabaigoje Europos Komisija pristatė naują-seną DFP pasiūlymą ir ambicingą net 750 mlrd. eurų siekiantį Europos ekonomikos gaivinimo priemonių planą. Kiek anksčiau Vokietija ir Prancūziją pasiūlė 500 mlrd. eurų gaivinimo fondą, kuris sulaukė kritiškų pastabų iš taip vadinamo „taupiojo ketverto“ – Austrijos, Nyderlandų, Danijos ir Švedijos, kurios pasisako už kuo mažesnį ES biudžetą, nes yra jo didžiosios donorės. Tad tuoj po Komisijos pasiūlymo Briuselio burbule nuskambėjo anekdotas: vokiečiai norėjo 500 mlrd. eurų subsidijų, austrai – tik 250 mlrd. eurų, bet paskolomis. Komisijos pirmininkė „surado kompromisą“ – sudėjo jų norus.

Išties, Komisijos pasiūlytame gaivinimo priemonių plane – 500 mlrd. eurų subsidijų pavidalu, kurių nereikėtų grąžinti valstybėms-narėms, ir 250 mlrd. eurų – paskolų su minimaliomis palūkanomis. Tuos 750 mlrd. eurų Komisija pasiskolintų ES vardu ir pradėtų grąžinti nuo 2027 m. pabaigos per 30 metų, t.y. apie 56 mlrd. eurų per metus. Tai būtų daroma iš naujų mokesčių (skaitmeninių, korporacijų ir t.t.), kuriuos administruotų Komisija, ir iš valstybių-narių įmokų į ateinančius ES biudžetus, kartu apkarpant skiriamą dalį įvairioms programoms (pvz.: Sanglaudos ar Bendrosios žemės ūkio politikos).

Vokiečiai norėjo 500 mlrd. eurų subsidijų, austrai – tik 250 mlrd. eurų, bet paskolomis. Komisijos pirmininkė „surado kompromisą“ – sudėjo jų norus.

Lietuvai – gerai, bet norisi geriau

Lietuvai iš ekonomikos gaivinimo plano žadama skirti 3,908 mlrd. eurų subsidijų pavidalu ir 2,419 mlrd. eurų – paskolų. Viso – 6,327 mlrd. eurų. Tai ženkliai daugiau nei latviams (4,489 mlrd. eurų) ir estams (3,292 mlrd. eurų) ir 10 kartų mažiau nei Lenkijai (63,838 mlrd. eurų). Nenuostabu, kad lenkai, kaip ir ispanai, italai, kuriems planuojama skirti daugiausia gaivinimo lėšų (atitinkamai 140,445 mlrd. eurų ir 172,745 mlrd. eurų) patenkinti Komisijos pasiūlymu.

„Bloomberg“ sudarė žemėlapį patenkintųjų ir nepatenkintųjų gaivinimo planu. Prie prieštaraujančių priskirta tik Austrija, Nyderlandai ir Švedija (esą Danija pradeda atskilti nuo „taupiojo ketverto“). Plano skeptikais įvardinama Vengrija, Čekija, Suomija ir ta pati Danija, o visos likusios šalys esą palaiko Komisijos pasiūlymą.

Vilnius palaiko „skeptikų“ iš Čekijos ir Vengrijos reikalavimus skirti didesnę dalį gaivinimo fondo mažų pajamų valstybėms, t.y. kad didžioji dalis pinigų nenukeliautų tik į pietines ES valstybes.

Bet tai ne visai taip, bent jau diplomatų teigimu. Tarkim, Lietuvai, atrodo, neturėtų, kuo skųstis, nes jai žadama beveik 11 mlrd. eurų parama per DFP (tiesa, atmetus įmokas į ES biudžetą, lieka „į rankas“ per 7 mlrd. eurų) ir 6,3 mlrd. ekonomikos gaivinimo lėšų (iš jų 2,4 mlrd. eurų paskolų pavidalu, kurias reiks grąžinti). Bet Vilnius kartu su Slovakija, Slovėnija, Bulgarija palaiko „skeptikų“ iš Čekijos ir Vengrijos reikalavimus skirti didesnę dalį gaivinimo fondo mažų pajamų valstybėms, t.y. kad didžioji dalis pinigų nenukeliautų tik į pietines ES valstybes, kurios nors ir labiausiai nukentėjo nuo koronakrizės, bet yra turtingesnės už rytines bloko šalis.

„Kalbant apie būsimą ekonominio atsigavimo instrumentą, svarbiausia užsitikrinti, kad juo galėtų lygiavertiškai pasinaudoti visos valstybės narės“, – dar balandžio pabaigoje Finansų ministerija informavo „Delfi“ apie ministro Viliaus Šapokos perteiktą Lietuvos požiūrį už biudžetą atsakingam ES komisarui Johannesui Hahnui.

Derybinis blefavimas ar velnias detalėse?

Birželio mėnesį reikalavimų iniciatyvą perėmė Prezidentūra. Šalies vadovas G. Nausėda bendravo tiek su Komisijos vicepirmininku Valdžiu Dombrovskiu, tiek su Komisijos pirmininke U. von der Leyen. Pokalbiuose, kaip galima spręsti iš Prezidentūros pranešimų spaudai, prezidentas labiau spaudė ne dėl Europos ekonomikos gaivinimo plano, o dėl ES biudžeto.

„Lietuvos pozicija dėl ES biudžeto dydžio liko nepakitusi – daugiametė finansinė programa turėtų būti ambicingesnė, svarbu užtikrinti didesnį finansavimą Sanglaudos politikai ir žemės ūkiui, siekti tiesioginių išmokų konvergencijos ūkininkams“, – cituojamas pranešime G. Nausėda, kuris esą taip pat priminė, kad Lietuva tikisi iš ES įsipareigojimų laikymosi dėl reikalingo finansavimo užtikrinimo Ignalinos atominės elektrinės uždarymui ir Kaliningrado tranzito programos įgyvendinimui.

Briuselyje susiklostė tokia tradicija, kad niekas į derybas dėl ES biudžeto neina su šypsena, t.y. be kažkokių reikalavimų, bandymo įrodyti, kad yra nuskriaustas.

Tai jau seniai kartojami Lietuvos reikalavimai. Kaip ne kartą rašyta, pagal vasario mėnesio DFP pasiūlymą, kurio Komisija dabar smarkiai nepakeitė, ES lėšos Lietuvai, lyginant su 2014-2020 m. ES biudžetu, mažėtų apie 1,5 mlrd. eurų (labiausiai kentėtų Sanglauda, kuri mažėtų 24 proc.). Tačiau dabar dar atsiranda ir Europos ekonomikos gaivinimo planas, kuris Lietuvai duotų papildomus 6,3 mlrd. eurų. Kaip spėja kai kurie ekspertai, Lietuvai gali net pritrūkti fantazijos išleisti per trumpą laiką šiuos pinigus. Taigi kodėl Lietuva, kaip senas bambeklis, toliau niurzgia dėl Europos Komisijos pasiūlymo?

Viena vertus, Briuselyje susiklostė tokia tradicija, kad niekas į derybas dėl ES biudžeto neina su šypsena, t.y. be kažkokių reikalavimų, bandymo įrodyti, kad yra nuskriaustas. Visa tai tam, kad pavyktų per derybas išplėšti bent kokių dovanėlių, kurias sugrįžęs į tėvynę lyderis parodytų, kaip neabejotiną pergalę kaunantis dėl savo šalies interesų su eurobiurokratais ir kitų ES valstybių vadovais. Taigi, galima daryti išvadą, kad neturi Lietuva ypač didelių pretenzijų Europos gaivinimo fondui, bet reikia laikytis Briuselio tradicijų, todėl ir sugrįžta prie bambėjimo dėl DFP.

Kita vertus, „velnias slypi detalėse“, kaip pamėgę kartoti Briuselio koridorius gerai pažįstantys diplomatai. Visų pirma, Europos ekonomikos gaivinimo priemonės – tai laikinas, kelių metų planas, skirtas koronakrizės pasekmėms suvaldyti, o DFP – septynerių metų laikotarpio finansavimas, kuris be to, gali tapti precedentu svarstant kitą 2028-2034 m. ES biudžetą. T.y. sutikimas su tam tikrų programų finansavimo mažinimu Lietuvai dabar, mums atsilieps svarstant kitą DFP.

Sunkios ES milijardų dalybos: ko vis dar siekia Lietuva
© DELFI / Josvydas Elinskas

„Mes norime, kad bendrai DFP ir gaivinimo planas tvirtai stovėtų ant dviejų kojų, o ne viena koja būtų trumpesnė, kita ilgesnė“, – vaizdingai „Delfi“ paaiškino diplomatiniai šaltiniai.

Tradicinių rugpjūčio atostogų nebus?

Panašiai, tikriausiai, kalba ir kitų šalių diplomatai, argumentuodami, kodėl kol kas nėra linkę pritarti nei DFP, nei Europos ekonomikos gaivinimo planui. Pasak šaltinių, dabar kiekviena šalis „sulindusi į apkasus“ ir net nesiruošia ištiesti iš jų rankos nei Komisijai, nei kam kitam, todėl didelio proveržio penktadienio EVT video susitikime tikėtis neverta.

Tą patį teigia ir Komisijos atstovai, kurie dar neseniai tikėjosi, kad dėl DFP ir ekonomikos gaivinimo fondo bus sutarta greituoju būdu.

„Diskusijos labai sunkios ir kompleksiškos. Jaučiu didelį politinį sunkumą. Nėra šiuo metu realaus sutarimo“, – politico.eu citavo EVT pirmininko Ch. Michelio žodžius Europos Parlamento politinių partijų lyderiams.

Pasak aukštų ES pareigūnų, kurie dalyvavo neoficialioje ketvirtadienio video konferencijoje Briuselyje akredituotiems žurnalistams, net neparengtas EVT video susitikimo išvadų dokumentas. T.y. nėra net mažiausios vilties dėl kažkokių sprendimų. Tiesa, kaip pažymi tie patys ES pareigūnai, dėl koronakrizės šalių delegacijų tonas sušvelnėjo, bet valstybės-narės visada „siekia padidinti joms skiriamą finansinį paketą ir sumažinti savo įnašą“ į biudžetą. Taigi, penktadienio EVT susitikimas turėtų baigtis tik pokalbiais. Po kurio EVT pirmininkas Ch. Michelis pradės naujas dvišales derybas su atskiromis valstybėmis-narėmis.

Penktadienio EVT susitikimas turėtų baigtis tik pokalbiais. Po kurio EVT pirmininkas Ch. Michelis pradės naujas dvišales derybas su atskiromis valstybėmis-narėmis.

Neabejojama, kad netrukus liepą įvyks dar vienas, bet jau gyvas ES lyderių susitikimas, ir galbūt, net ne vienas. Viena įtakingiausių Europos politikų Vokietijos kanclerė Angela Merkel tikisi, kad susitarimas bus pasiektas liepos mėnesį. Pesimistai (o gal realistai) kalba apie tai, kad daliai Briuselio burbulo ir ES šalių vadovams teks atsisakyti įprastų atostogų rugpjūtį – susitarimas dėl DFP ir Europos ekonomikos gaivinimo plano gali būti bus pasiektas paskutinę rugpjūčio savaitę.

O laikas nelaukia ir tą kiekvieną kartą akcentuoja tiek Europos Komisijos pareigūnai, tiek pripažįsta ES valstybių lyderiai. Mat neužtenka jų susitarimo. Dar reikia Europos Parlamento patvirtinimo bei susiderinimo dėl šimtų reglamentų, kurie slepiasi už kiekvienos ES biudžeto „Excelio“ eilutės. Galiausia, susitarimą dėl Europos Komisijos galimybės skolintis tuos 750 mlrd. eurų turi ratifikuoti šalių-narių parlamentai, dalyje valstybių – tai ne net kelios įstatymų leidžiamosios institucijos. Ir tai turi įvykti iki šių metų pabaigos. Kitaip – lopetos, ES pinigams krauti, gali ir sutrūnyti.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
4.2857

Lietuvos pajūris kartais brangesnis nei Turkija ar Bulgarija: kelionių organizatorius turi paaiškinimą kodėl (180)

Kasmetinius priekaištus dėl itin didelių kainų Lietuvos pajūryje, koronaviruso pandemija...

„Grigeo“ valdyboje Šilerienę keičia Variakojis (5)

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonių grupę valdančios...

Seimas siekia uždrausti perpus perpjautas ar supresuotas padangas laikyti perdirbtomis (6)

Seime kelią skinasi pataisos, numatančios, kada padangos būtų laikomos perdirbtomis, o kada –...

Kaune nustatyta 18 koronavirusu užsikrėtusių asmenų, atvykusių iš Uzbekistano įmonė laikinai stabdo veiklą; papildyta 20.24 (883)

Vienai Kauno įmonių šios dienos – įtemptos. Liepos 2-ąją iš Uzbekijos į Lietuvą atskridus...

Šapoka – apie galimą antrą koronaviruso bangą: visiškai Lietuvos ekonomikos neuždarysime (158)

Prezidentas Gitanas Nausėda po antradienį vykusio susitikimo su ministru pirmininku Sauliumi...

Top naujienos

Parodė nematomą Palangos pusę: turtuolių pliažas, pažinčių skelbimai ir audringų linksmybių namas (86)

Išskirtines ekskursijas Palangoje rengianti Agnė Adomaitytė turistams rodo nematomą šio kurorto...

Gydytoja – apie vitaminų preparatus: turite žinoti, kuo rizikuojate (40)

Pirmadienį žiniasklaidą apskriejo žinia, kad Londone, savo namuose, mįslingai mirė lietuvė....

Vasariška šiluma grįžta: artėja tiesiog nuostabios dienos (6)

Šiandien mūsų krašto orus ir toliau lems aukštesnio slėgio laukas. Rytas išauš gana saulėtas,...

Kaune nustatyta 18 koronavirusu užsikrėtusių asmenų, atvykusių iš Uzbekistano įmonė laikinai stabdo veiklą; papildyta 20.24 (883)

Vienai Kauno įmonių šios dienos – įtemptos. Liepos 2-ąją iš Uzbekijos į Lietuvą atskridus...

Pasaulinio garso kruiziniai laivai stovi tušti: bendrovės ieško skubių išeičių (37)

Prieš kelias savaites šimtai žmonių rikiavosi prie Glazgo Klaido upės krantų, kad galėtų...

Vilniuje rastas į miškelį įvažiavęs sumaitotas prabangus „Mercedes-Benz“ (94)

Vėlų antradienio vakarą Vilniuje , Vaidilutės gatvėje, prabangus automobilis nuvažiavo nuo...

Grupė Vilniaus žydų bendruomenės narių kreipėsi į šalies vadovus: Kukliansky taip elgiasi nebe pirmą kartą (103)

Po Geros valios fondo pirmininkų Fainos Kukliansky ir rabino Andrew Bakerio iškeltų klausimų dėl...

Tragiška avarija Šalčininkų r.: žuvo „Audi“ vairuotojas, į ligoninę skubiai išgabentos sužalotos mažametės papildyta (111)

Policijos departamentas informavo, kad Šalčininkų rajone įvyko baisi avarija. Pranešama, kad...

Jurga Jurkevičienė

Antidepresantų Lietuva. Koks neįtikėtinai liūdnas Kavtaradzės sukurtas Lietuvos įvaizdis spec. Delfi Plius iš Romos

Po pandemijos pirmą kartą ruošiamės atgal į Lietuvą. Ištroškę vasaros, lietuviškų...

Verslininkas: išmokite dirbti taip, kaip aš – jums seksis, bet nebebūsite nuolatos užsiėmę (12)

Jei žmogus visada labai „užsiėmęs“ ir niekada „nieko nespėja“, dauguma galvoja, kad jis...

|Maža didelių žinių kaina