aA
Atvykėliams Klaipėda – didelių galimybių miestas. „Tačiau kartais galimybės gali tapti dideliu kąsniu, kurio žmogus nepajėgus apžioti“, – įsitikinęs sociologas Liutauras Kraniauskas. Baigti mokslus, įsidarbinti perspektyvioje, karjerą žadančioje bendrovėje, galbūt net pačiam pradėti savo verslą – tokia kartais būna jaunųjų klaipėdiečių ir į Klaipėdą atvykusių jaunuolių svajonė. Ekonomistai skaičiuoja, kad Lietuvos uostamiestyje vien šių metų pradžioje veikė 6,5 tūkst. aktyvių įmonių, daugiausia jų – prekybos ir transporto sektoriuose. Tačiau vidutinis darbo užmokestis beveik 10-12 procentų mažesnis nei Vilniuje.
Klaipėda
© Klaipėdos savivaldybė

„Atlyginimų skirtumai yra pastebimi jau daugiau nei dešimtmetį, o atotrūkis didėja kiekvienais metais. Kodėl šie skirtumai egzistuoja, atsakymas yra kompleksinis. Lietuvoje pastebime vidinę migraciją, didelė dalis žmonių mato sostinę kaip vietą, kurioje suteikiamos reikiamos tobulėjimo galimybės, veikia didžioji dalis mokslo įstaigų, kuriasi užsienio kapitalo įmonės“, – aiškino „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.

Pasigenda ne tik kapitalo

Ji skaičiavo, kad per 20 pastarųjų metų 25-34 metų amžiaus gyventojų Vilniuje ne tik nesumažėjo, bet net ir padaugėjo 14 procentų.

„Palyginti Klaipėdoje ir Kaune jaunų gyventojų sumažėjo penktadaliu“, – pasakojo ekonomistė.

Sociologas L. Kraniauskas kalbėjo, kad mažėjantį Klaipėdos gyventojų skaičių gali lemti ne tik uostamiesčio ekonominiai rodikliai, bet ir neišsipildę tiek jaunųjų klaipėdiečių, tiek atvykėlių lūkesčiai.

Liutauras Kraniauskas
Liutauras Kraniauskas
© Asmeninio archyvo nuotr.

L. Kraniauskas komentavo, kad tai, kaip jaunas žmogus pasiruošęs įveikti jam kylančius iššūkius – susirasti gerai apmokamą darbą, susikurti ekonominę gerovę – priklauso nuo paties jaunuolio veržlumo, bet pagalius į ratus kiša prasta demografinė visos Lietuvos situacija.

„Atvykęs į Klaipėdą, žmogus supranta, kad čia nėra didelių suvaržymų dėl to, ką galima nuveikti. Jis apsidžiaugia laisve. Tačiau paaiškėja, kad yra pernelyg maža rinka, ji nesugeba generuoti kapitalo. Jis gali būti kompensuojamas per pripažinimą, prestižą. Bet tos grupės žmonių, kurie galėtų tą žmogų pripažinti, taip pat nepakanka. Tai – kone visos Lietuvos sindromas: galimybės didelės, tačiau per mažas bendraminčių, bendruomenės ratas ir menka rinka“, – problemą įvardijo sociologas.

Anot jo, dalis žmonių uostamiestyje nesugeba įsitvirtinti, tad siekti tikslų susiruošia kitur: į kitą miestą, kartais – net į svečią šalį.

Būstas Klaipėdoje – trečdaliu pigesnis

Tačiau kai kurie žmonės Klaipėdoje įsikuria, čia jie ieško ir būsto. Štai žvelgiant į Registrų centro duomenis, galima matyti, kad šių metų pirmą pusmetį tik Klaipėdos mieste sudaryta gyvenamojo būsto sandorių už 88 mln. eurų.

„Lietuvoje iš viso išleista 1,07 mlrd. eurų, tai gautume apie 8 procentus visų išleistų būstui pinigų“, – skaičiavo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Ekonomistė G. Ilekytė aiškino, kad remiantis 2019 metų pirmojo ketvirčio duomenimis, pirkėjai už buto kvadratinį metrą sostinėje vidutiniškai mokėjo 1 581 eurą, tuo tarpu Klaipėdoje ir Kaune bene trečdaliu mažiau – 1 033 eurus ir 941 eurą atitinkamai.

Greta Ilekytė
Greta Ilekytė
© Asmeninio archyvo nuotr.

„Augančios būsto kainos, didesnė vartotojų paklausa, aukštesni atlyginimai ir yra pagrindinės priežastys, skatinančios spartesnį paslaugų kainų augimą sostinėje“, – pabrėžė ji.

Įžvelgia universiteto problemą

Anot sociologo L. Kraniausko, tai, kad Klaipėda tampa vis mažiau patraukli, o dalis jaunųjų klaipėdiečių nesirenka gyvenimo Klaipėdoje, lemia ir bėdos uostamiesčio universitete. 1990-2000 metais, anot jo, Klaipėdos universitetas buvo kuriamas pritraukiant jaunų žmonių bendruomenę. Jis sugebėjo suburti ir intelektualus.

„Dabar yra tokia tendencija, kad trūksta priemonių, kaip pritraukti jaunus intelektualus“, – kalbėjo jis.

L. Kraniauskas aiškino, kad uostamiesčio aukštojo mokslo sektoriuje neramina ir tai, kad verslas mėgina diktuoti, kokių profesijų žmones reikėtų ugdyti.

„Supranti, kad Klaipėda, kuri vargu ar gali lygintis su Vilniumi, praranda savo pozicijas, kadangi verslo užsakymas yra paruošti antrojo arba trečiojo lygio specialistus: tai industrija ir pramonė, inžinerija, gamyba. Nėra kalbama apie finansines technologijas ir virtualius produktus, kurie kaupiasi didmiesčiuose“, – apie tai, kodėl studentai renkasi kitų miestų universitetus, sakė L. Kraniauskas.

Prekyboje mažės darbuotojų

Gali būti, kad verslui reikės mažiau darbuotojų prekyboje. Anot ekonomisto T. Povilausko, prekybos srityje prognozuojama, kad trauksis darbuotojų skaičius. Ši tendencija gal ir gali gąsdinti kitus Lietuvos miestus, tačiau ne Klaipėdą. T. Povilauskas teigė, kad uostamiestyje žmonės, dirbantys prekybos versle, sudaro 11 procentų. Tai – mažiausi rodikliai po Utenos regiono.

„Ar tai blogai? Manau, kad ne, nes žiūrint į ateitį, prekybos sektoriuje darbuotojų skaičius tik trauksis dėl e. prekybos įtakos. Tiesa, prekybos sektoriuje bent šalies mastu alga yra didesnė negu transporto sektoriuje, bet pastarąją statistiką gadina tolimųjų reisų vairuotojų algų statistika, nes į ją neįtraukiami dienpinigiai“, – įžvalgomis dalijosi jis.

Ekonomistas tikino, kad Klaipėdos mieste vidutinis darbo užmokestis šių metų pirmą ketvirtį prieš mokesčius buvo 1286 eurų, po mokesčių – 816,1 eurų.

„Toks atlyginimas yra ganėtinai panašus į vidutinį darbo užmokestį Kauno mieste (jis prieš mokesčius 1293 eurų, po mokesčių 820,2 eurų), tačiau reikia pripažinti, kad dar praėjusių metų pradžioje Klaipėdos mieste vidutinė alga buvo didesnė negu Kaune, o šiemet jau yra priešingai“, – komentavo jis.

Tadas Povilauskas
Tadas Povilauskas
© DELFI / Andrius Ufartas

Anot T. Povilausko, vidutinis darbo užmokestis Vilniuje yra didesnis apie 12 proc. negu Klaipėdoje, o tai normalu atsižvelgiant, kad sostinėje yra sukoncentruotas paslaugų sektorius.

„Kodėl Kaunas pagal vidutinį darbo užmokestį pasivijo Klaipėdą? Manau viena iš priežasčių yra tai, kad Kaune vis daugiau auga su paslaugų sektoriumi susijusių įmonių (kad ir tie patys daugiau darbuotojų įdarbinantys paslaugų centrai) skaičius, be to, įtarčiau, kad apskritai šalyje mažėjanti neapskaityto darbo užmokesčio dalis labiau didina Kauno regiono oficialią vidutinę algą, nes ypač šiame regione visada būdavo daug verslų, mėgstančių ne viską apskaityti ir ypač prekybos versle“, – tikino ekonomistas.

T. Povilauskas aiškino, kad tuo metu Klaipėdos regione dirbančių darbuotojų pasiskirstymas aiškiai parodo, kad Klaipėda dėl jūrų uosto išsiskiria transporto ir saugojimo veiklos įtaka tiek darbo rinkai, tiek ir regiono ekonomikai.

„Pramonėje dirba apie 20 procentų visų darbuotojų ir tai daugmaž panašu kaip Kauno regione, bet dvigubai daugiau negu Vilniaus regione“, – kalbėjo jis.

Kiek cirkuliuoja pinigų?

Statistikos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Klaipėdos apskrityje gyveno 317,7 tūkst. gyventojų, iš jų – 147 tūkst. Klaipėdos mieste. O kiek Klaipėdoje cirkuliuoja pinigų?

„Oficialių duomenų, kaip pasiskirsto santaupos, grynieji pinigai pagal miestus ir regionus, nėra, tačiau beveik neabejoju, kad tie duomenys labai nesiskirs nuo to, kokia regione yra sukuriama šalies BVP dalis. Kalbant apie Klaipėdos apskritį, čia sukuriama apie 11-12 procentų šalies ekonomikos“, – pasakojo T. Povilauskas.

Tai sudaro apie 4 mlrd. 821,2 mln. eurų sukuriamo BVP.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(12 žmonių įvertino)
2.5000

Šapokos komandą papildė patarėjas Rimkūnas

Pirmadienį finansų ministro Viliaus Šapokos politinio pasitikėjimo komandą papildė Algimantas...

Ryšio operatoriai telkia jėgas: įsteigė bendrą įmonę 5G diegti (5)

Lietuvos mobiliojo ryšio bendrovės „Bitė“ antrinė įmonė Latvijoje „Bite Latvija “ ir...

„Sodros“ įplaukos per metus padidėjo 215 mln. eurų (1)

„Sodros“ įplaukos pirmą šių metų pusmetį siekė 2,3 mlrd. eurų ir 204 mln. eurų viršijo...

Registrų centras tikrinsis reputaciją (1)

Valstybės valdomas Registrų centras tikrinsis reputaciją – įmonė perka tyrimo paslaugas,...

Medicinos banką perėmęs jaunasis Konstantinas Karosas svarsto apie pardavimą (144)

Pagrindinis Medicinos banko akcininkas velionio Sauliaus Karoso sūnus Konstantinas kartu su...

Top naujienos

Panika, kokios seniai nebuvo: po „Thomas Cook“ bankroto 150 tūkst. keleivių blaškosi oro uostuose

„ Thomas Cook Group Plc“, nepakėlusi susikaupusių skolų, po nepavykusių derybų su...

Čimbaras – apie feisbuke plintančias sūnaus nuotraukas: kažkas įsilaužė ir pavogė jas (303)

Pasklidus žiniai apie Petro Čimbaro sūnaus Modesto Čimbaro kandidatūrą tapti Žemės ūkio...

Zelenskio patarėjas apie derybas su Rusija: nustebs net didžiausi skeptikai (5)

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „nevaidina“ net ir per oficialias derybas su...

Vilnius įjungia šildymą, bet daugiabučių gyventojai šilumos dar turės palaukti (67)

Nuo pirmadienio Vilniaus ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo, taip pat sveikatos priežiūros įstaigose...

Seime užregistruotas pasiūlymas didinti algas tarnautojams: daugiau uždirbs ir premjeras su ministrais (83)

Seime pirmadienį užregistruotas Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo...

Pasipiktino socialine akcija, skatinančia mesti rūkyti: įžvelgia kitus tikslus (11)

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) skelbia sulaukęs ne vieno skundo...

Vilniaus policija triuškina ginkluotą organizuotą gaują, prekiavusią narkotikais (84)

Rugsėjo 13 d. po atlikto ilgalaikio tyrimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato...

3 paprasti būdai, kaip kovoti su peršalimu, kai jis dar tik kimba (3)

Galbūt tai ik peršalimas , tačiau nevalia jo ignoruoti. Gripas mus paverčia tikrais ligoniais....

Tokio gardaus ir sultingo viščiuko dar nebūsite ragavę: reikės tik kelių ingredientų (2)

Tikra kvapų ir spalvų fiesta. Skonių ieškotojas Alfas Ivanauskas neabejoja – tokio gardaus ir...

Nuo kada vaikai gali pradėti gerti kavą: iki šio amžiaus geriau jos vengti

Jei Amerikoje populiarioje kavinėje užsisakytumėte kavos ne tik sau, bet ir savo vaikui, į jus...