aA
Atvykėliams Klaipėda – didelių galimybių miestas. „Tačiau kartais galimybės gali tapti dideliu kąsniu, kurio žmogus nepajėgus apžioti“, – įsitikinęs sociologas Liutauras Kraniauskas. Baigti mokslus, įsidarbinti perspektyvioje, karjerą žadančioje bendrovėje, galbūt net pačiam pradėti savo verslą – tokia kartais būna jaunųjų klaipėdiečių ir į Klaipėdą atvykusių jaunuolių svajonė. Ekonomistai skaičiuoja, kad Lietuvos uostamiestyje vien šių metų pradžioje veikė 6,5 tūkst. aktyvių įmonių, daugiausia jų – prekybos ir transporto sektoriuose. Tačiau vidutinis darbo užmokestis beveik 10-12 procentų mažesnis nei Vilniuje.
Klaipėda
Klaipėda
© Klaipėdos savivaldybė

„Atlyginimų skirtumai yra pastebimi jau daugiau nei dešimtmetį, o atotrūkis didėja kiekvienais metais. Kodėl šie skirtumai egzistuoja, atsakymas yra kompleksinis. Lietuvoje pastebime vidinę migraciją, didelė dalis žmonių mato sostinę kaip vietą, kurioje suteikiamos reikiamos tobulėjimo galimybės, veikia didžioji dalis mokslo įstaigų, kuriasi užsienio kapitalo įmonės“, – aiškino „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.

Pasigenda ne tik kapitalo

Ji skaičiavo, kad per 20 pastarųjų metų 25-34 metų amžiaus gyventojų Vilniuje ne tik nesumažėjo, bet net ir padaugėjo 14 procentų.

„Palyginti Klaipėdoje ir Kaune jaunų gyventojų sumažėjo penktadaliu“, – pasakojo ekonomistė.

Sociologas L. Kraniauskas kalbėjo, kad mažėjantį Klaipėdos gyventojų skaičių gali lemti ne tik uostamiesčio ekonominiai rodikliai, bet ir neišsipildę tiek jaunųjų klaipėdiečių, tiek atvykėlių lūkesčiai.

Liutauras Kraniauskas
Liutauras Kraniauskas
© Asmeninio archyvo nuotr.

L. Kraniauskas komentavo, kad tai, kaip jaunas žmogus pasiruošęs įveikti jam kylančius iššūkius – susirasti gerai apmokamą darbą, susikurti ekonominę gerovę – priklauso nuo paties jaunuolio veržlumo, bet pagalius į ratus kiša prasta demografinė visos Lietuvos situacija.

„Atvykęs į Klaipėdą, žmogus supranta, kad čia nėra didelių suvaržymų dėl to, ką galima nuveikti. Jis apsidžiaugia laisve. Tačiau paaiškėja, kad yra pernelyg maža rinka, ji nesugeba generuoti kapitalo. Jis gali būti kompensuojamas per pripažinimą, prestižą. Bet tos grupės žmonių, kurie galėtų tą žmogų pripažinti, taip pat nepakanka. Tai – kone visos Lietuvos sindromas: galimybės didelės, tačiau per mažas bendraminčių, bendruomenės ratas ir menka rinka“, – problemą įvardijo sociologas.

Anot jo, dalis žmonių uostamiestyje nesugeba įsitvirtinti, tad siekti tikslų susiruošia kitur: į kitą miestą, kartais – net į svečią šalį.

Būstas Klaipėdoje – trečdaliu pigesnis

Tačiau kai kurie žmonės Klaipėdoje įsikuria, čia jie ieško ir būsto. Štai žvelgiant į Registrų centro duomenis, galima matyti, kad šių metų pirmą pusmetį tik Klaipėdos mieste sudaryta gyvenamojo būsto sandorių už 88 mln. eurų.

„Lietuvoje iš viso išleista 1,07 mlrd. eurų, tai gautume apie 8 procentus visų išleistų būstui pinigų“, – skaičiavo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Ekonomistė G. Ilekytė aiškino, kad remiantis 2019 metų pirmojo ketvirčio duomenimis, pirkėjai už buto kvadratinį metrą sostinėje vidutiniškai mokėjo 1 581 eurą, tuo tarpu Klaipėdoje ir Kaune bene trečdaliu mažiau – 1 033 eurus ir 941 eurą atitinkamai.

Greta Ilekytė
Greta Ilekytė
© Asmeninio archyvo nuotr.

„Augančios būsto kainos, didesnė vartotojų paklausa, aukštesni atlyginimai ir yra pagrindinės priežastys, skatinančios spartesnį paslaugų kainų augimą sostinėje“, – pabrėžė ji.

Įžvelgia universiteto problemą

Anot sociologo L. Kraniausko, tai, kad Klaipėda tampa vis mažiau patraukli, o dalis jaunųjų klaipėdiečių nesirenka gyvenimo Klaipėdoje, lemia ir bėdos uostamiesčio universitete. 1990-2000 metais, anot jo, Klaipėdos universitetas buvo kuriamas pritraukiant jaunų žmonių bendruomenę. Jis sugebėjo suburti ir intelektualus.

„Dabar yra tokia tendencija, kad trūksta priemonių, kaip pritraukti jaunus intelektualus“, – kalbėjo jis.

L. Kraniauskas aiškino, kad uostamiesčio aukštojo mokslo sektoriuje neramina ir tai, kad verslas mėgina diktuoti, kokių profesijų žmones reikėtų ugdyti.

„Supranti, kad Klaipėda, kuri vargu ar gali lygintis su Vilniumi, praranda savo pozicijas, kadangi verslo užsakymas yra paruošti antrojo arba trečiojo lygio specialistus: tai industrija ir pramonė, inžinerija, gamyba. Nėra kalbama apie finansines technologijas ir virtualius produktus, kurie kaupiasi didmiesčiuose“, – apie tai, kodėl studentai renkasi kitų miestų universitetus, sakė L. Kraniauskas.

Prekyboje mažės darbuotojų

Gali būti, kad verslui reikės mažiau darbuotojų prekyboje. Anot ekonomisto T. Povilausko, prekybos srityje prognozuojama, kad trauksis darbuotojų skaičius. Ši tendencija gal ir gali gąsdinti kitus Lietuvos miestus, tačiau ne Klaipėdą. T. Povilauskas teigė, kad uostamiestyje žmonės, dirbantys prekybos versle, sudaro 11 procentų. Tai – mažiausi rodikliai po Utenos regiono.

„Ar tai blogai? Manau, kad ne, nes žiūrint į ateitį, prekybos sektoriuje darbuotojų skaičius tik trauksis dėl e. prekybos įtakos. Tiesa, prekybos sektoriuje bent šalies mastu alga yra didesnė negu transporto sektoriuje, bet pastarąją statistiką gadina tolimųjų reisų vairuotojų algų statistika, nes į ją neįtraukiami dienpinigiai“, – įžvalgomis dalijosi jis.

Ekonomistas tikino, kad Klaipėdos mieste vidutinis darbo užmokestis šių metų pirmą ketvirtį prieš mokesčius buvo 1286 eurų, po mokesčių – 816,1 eurų.

„Toks atlyginimas yra ganėtinai panašus į vidutinį darbo užmokestį Kauno mieste (jis prieš mokesčius 1293 eurų, po mokesčių 820,2 eurų), tačiau reikia pripažinti, kad dar praėjusių metų pradžioje Klaipėdos mieste vidutinė alga buvo didesnė negu Kaune, o šiemet jau yra priešingai“, – komentavo jis.

Tadas Povilauskas
Tadas Povilauskas
© DELFI / Andrius Ufartas

Anot T. Povilausko, vidutinis darbo užmokestis Vilniuje yra didesnis apie 12 proc. negu Klaipėdoje, o tai normalu atsižvelgiant, kad sostinėje yra sukoncentruotas paslaugų sektorius.

„Kodėl Kaunas pagal vidutinį darbo užmokestį pasivijo Klaipėdą? Manau viena iš priežasčių yra tai, kad Kaune vis daugiau auga su paslaugų sektoriumi susijusių įmonių (kad ir tie patys daugiau darbuotojų įdarbinantys paslaugų centrai) skaičius, be to, įtarčiau, kad apskritai šalyje mažėjanti neapskaityto darbo užmokesčio dalis labiau didina Kauno regiono oficialią vidutinę algą, nes ypač šiame regione visada būdavo daug verslų, mėgstančių ne viską apskaityti ir ypač prekybos versle“, – tikino ekonomistas.

T. Povilauskas aiškino, kad tuo metu Klaipėdos regione dirbančių darbuotojų pasiskirstymas aiškiai parodo, kad Klaipėda dėl jūrų uosto išsiskiria transporto ir saugojimo veiklos įtaka tiek darbo rinkai, tiek ir regiono ekonomikai.

„Pramonėje dirba apie 20 procentų visų darbuotojų ir tai daugmaž panašu kaip Kauno regione, bet dvigubai daugiau negu Vilniaus regione“, – kalbėjo jis.

Kiek cirkuliuoja pinigų?

Statistikos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Klaipėdos apskrityje gyveno 317,7 tūkst. gyventojų, iš jų – 147 tūkst. Klaipėdos mieste. O kiek Klaipėdoje cirkuliuoja pinigų?

„Oficialių duomenų, kaip pasiskirsto santaupos, grynieji pinigai pagal miestus ir regionus, nėra, tačiau beveik neabejoju, kad tie duomenys labai nesiskirs nuo to, kokia regione yra sukuriama šalies BVP dalis. Kalbant apie Klaipėdos apskritį, čia sukuriama apie 11-12 procentų šalies ekonomikos“, – pasakojo T. Povilauskas.

Tai sudaro apie 4 mlrd. 821,2 mln. eurų sukuriamo BVP.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(12 žmonių įvertino)
2.5000

Per karantiną teko eiti į prastovas, bet plėtra nesustojo: investuos milijonus, sukurs dar 250 darbo vietų (45)

Koronavirusas turėjo didžiulę įtaką automobilių pramonei – pardavimai sumažėjo, gamyklos...

Tyrimas: tarptautinis verslas ėmė labiau pasikliauti savo jėgomis, o ne valstybių pagalba (3)

Pasaulio ekonomika ir toliau susiduria su iššūkiais ir neapibrėžtumu, tačiau šiuo metu...

Ilgėjantis grybavimo sezonas – nepalankių permainų pranašas (20)

Gerokai užsitęsusį šių metų grybavimo sezoną lėmė šiltesni orai ir vėliau nei įprasta...

Baltijos šalių pirkėjų įpročiai: kas apsipirks saugiausiai, o kas – išleis daugiausiai? (2)

Koronavirusas formuoja naujus pirkėjų įpročius Baltijos šalyse . „Pigu.lt“ prekybos centro...

Brangsta techninė apžiūra: kainas peržiūrinės kasmet (62)

Nuo kitų metų brangs techninė apžiūra . Labiausiai naujų kainų pokytį pajus mopedų ir...

Top naujienos

Baisiausia gali tapti ne šalių skolos: gresia ilgas ir skausmingas laikotarpis (133)

Kai koronaviruso pandemija pagaliau pasibaigs, Europa gali apsižiūrėti, jog žalingiausias...

Dailius Dargis | D+ nariams

Sportas ir kriminalinis pasaulis: kas sieja Lietuvos futbolą ir Šiaulių Princus

Lietuvos Maradona ar nusikalstamo pasaulio legenda? Geriausiu Pabaltijo čempionato futbolistu...

Rimvydas Valatka. Mes, Lietuvos Prezidentas, Žemaičių seniūnas (154)

Rinkimus prapylęs Trumpas ir jo tvirtasprandžiai gerbėjai ragina laukti dienos X. Prasidėjęs...

Sunku patikėti, bet tai – tiesa: kaliniams – nauji draudimai, dėl kurių Lietuva gali nuskambėti visame pasaulyje (40)

Lietuvos įkalinimo įstaigose laisvės atėmimo bausmes atliekantys ir dar teismo verdikto laukiantys...

Dietistė Vaida Kurpienė paaiškino, kodėl dabar pats tinkamiausias metas keisti mitybą (1)

Prasidėjo Adventas , kurio metu rekomenduojama laikytis pasninko. Kokius produktus įtraukti į...

Žvilgtelėkite, kokie megztiniai bus madingiausi šią žiemą 5 pagrindiniai modeliai (14)

Greta svarbiausių rudens-žiemos pirkinių, tokių kaip paltai, auliniai batai ir šaltojo sezono...

Maradonos asmeninio gydytojo atžvilgiu pradėtas tyrimas dėl netyčinio nužudymo

Asmeninis Diego Maradonos gydytojas atsidūrė tyrimo dėl netyčinio nužudymo centre, praėjus...

Epidemiologai sako su pasibaisėjimu stebintys masinius susibūrimus prie eglučių (494)

Epidemiologai sako su pasibaisėjimu stebintys masinius gyventojų susibūrimus prie šeštadienį...

Užgimstantis naujas aljansas gali perbraižyti pasaulio galios balansą: dydžiu beveik prilygtų NATO (469)

Praėjusią savaitę keturios Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono šalys – Indija , Japonija ,...

|Maža didelių žinių kaina