Apie tai „Delfi TV“ laidoje „Delfi diena“ pasakojo Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.
„Mes, ko gero, turėsime dar vieną iššūkį, kad dalis įmonių tiesiog nespės pasiruošti tam procesui ir čia jau nebe piniginis klausimas, kas už ką mokės. Gali kilti sumaištis, ką dabar daryti, nes yra nemažai [darbuotojų], kurie nei testuosis už valstybės pinigus, nei savus, nei darbdavio“, – sakė jis.
Anot D. Arlausko, kol kas į situaciją žiūrima ne per daug atsakingai.
„Mokėjimo klausimas, man regis, kol kas yra ne pirmaeilis, pirmaeilis klausimas yra, kaip apskritai užtikrinti šito Vyriausybės sprendimo vykdymą“, – teigė Darbdavių konfederacijos prezidentas.
Klausimų daugiau nei atsakymų
Tuo metu profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Rimtautas Ramanauskas sakė, kad pasigendama tvarkų ir kyla nemažai klausimų, kaip sprendimą įgyvendinti.
„Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas pats moka už savo testus, kaip bus su pastiprinamąja doze, kur darbuotojas irgi turės už savo lėšas daryti antikūnų testus? Kyla didžiulis klausimas, iš kur tie testai, kokia bus jų kaina, kur darbuotojai testuosis – ar važiuos į didžiuosius miestus, ar galės mažuosiuose miesteliuose gydymo įstaigose pasitikrinti antikūnų kiekį. Kaip bus, jei gydytojai nerekomenduoja skiepytis pastiprinamąja doze? Ar žmogui bus privalu skiepytis ar ne? Tikrai yra daugiau klausimų nei atsakymų“, – vardijo R. Ramanauskas.
„Tokių kaip tvarkų nėra, visi laukia, kad galbūt išeis kažkokie įsakymai, potvarkiai ir viskas įmonėms bus aišku“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto D. Arlauskas sako, kad absoliuti dauguma jo apklaustų įmonių vadovų situacijos nedramatizuoja: „Sako, ką darysi: jei darbuotojai tikrai vertingi, sumokėsime. Tie pinigai, kuriuos skirs testavimui, nepalyginamai mažesni negu vertė, kurią sukuria darbuotojai.“
Jis viliasi, kad ir darbdaviai, ir darbuotojai greitai prisitaikys prie naujos tvarkos.
„Nesakyčiau, kad po gruodžio 1-osios kažkas labai pablogės – per porą dienų susitvarkys ir tos visos tvarkos ir visa kita. Svarbiausia, kad neprasidėtų taip vadinamosios baudžiamosios ekspedicijos iš NVSC, iš Darbo inspekcijos, kad jau gruodžio 2-ąją tikrinsime visas įmones ir maksimaliomis apsukomis juos bausime. Jeigu šito nebus, viskas labai greitai susitvarkys ir nereikia dramatizuoti situacijos“, – įsitikinęs Darbdavių konfederacijos prezidentas.
Tuo metu R. Ramanauską neramina, kad visgi gali būti atsikratoma darbuotojų, kurių sukuriama vertė mažesnė.
„Ar darbdaviai dėl šventos ramybės nenueis lengviausiu keliu atleisdami tuos kelis procentus darbuotojų, o į tą vietą reikalaus agentūrinių darbuotojų iš trečiųjų šalių, kurie atvykę čia dirbti bus paklusnesni, nereikalaus kažko ir bus visiškai lojalūs darbdaviui“, – svarstė jis.
Abejoja priemonės veiksmingumu
Pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkės pavaduotoja Jurga Subačiūtė-Žemaitienė sako abejojanti, kad ši priemonė reikšmingai paspartins vakcinaciją.
„Manome, kad ši priemonė nebus veiksminga, nes įmonėse, kurias atstovaujame, praktiškai jau išspręsta šita problema, bet, jeigu kalbėti plačiuoju mastu, tikiu, kad vakcinacija šiek tiek bus paspartinta. <…>
Šiuo metu vykdėme apklausas, išsiaiškinome, kad per 90 proc. mūsų atstovaujamų pramonės įmonių darbuotojų yra pasiskiepiję, dalis įmonių sutinka dengti testų kainas. Manome, kad likę 10 proc. nepasiskiepijusių darbuotojų nepuls skiepytis, nes daugelyje įmonių yra sudarytos galimybės dirbti nuotoliniu būdu, tai galės pralaukti tą laikotarpį.
Jeigu ir pavyks padidinti pasiskiepijimo lygį, tai keletu procentų, nes mūsų atliktos apklausos rezultatai parodė, kad tie žmonės, kurie yra nepasiskiepiję, arba jau yra persirgę, arba dėl kažkokių kontraindikacijų negali skiepytis. Mažoji dalis yra tų, kurie prieš skiepus“, – laidoje „Delfi diena“ pasakojo J. Subačiūtė-Žemaitienė.
