Į frakcijos seniūno Gabrieliaus Landsbergio klausimą, iš kokių lėšų bus finansuojamos siūlomos reformos, ministras atsakė, kad apie 270 mln. Eur, kurių prireiks kitąmet, bus rasta taip pat, kaip buvo rasta lėšų nuo šių metų padidėjusiam neapmokestinamam pajamų dydžiui, vaiko pinigams ir kitiems pokyčiams. Tikimasi, kad ir toliau mažės šešėlinė ekonomika, šalies ūkis toliau augs.
Mykolas Majauskas teiravosi, ar ministras gali garantuoti, kad be jau pristatytų reformų, kitąmet mokesčiai nebus kaitaliojami ir verslas kartu su gyventojais turės daugiau tikrumo dėl mokestinės aplinkos.
„Galit garantuoti, tikrai taip“, – opoziją patikino V. Šapoka.
Jis taip pat išreiškė viltį, kad valdančioji koalicija palaikys siūlomas reformas. Be to, esą būtų galima svarstyti ir apie dar platesnį NT apmokestinimą. Pvz., taikyti 1 proc. mokestį žemės ūkio paskirties žemei tiems asmenims, kurie jos valdo daugiau kaip 500 ha.
„Kalbant apie NT mokesčio bazės išplėtimą – pagrindinis jo tikslas yra išvengti NT burbulo formavimosi ir tai viena priemonė padedanti išvengti didėjančios turtinės nelygybės“, – kalbėjo finansų ministras ir pridūrė, kad Lietuvos banko duomenimis vis daugiau žmonių įsigyja antrą, trečią būstą nuomai.
Ingrida Šimonytė domėjosi, kaip apie reformas bus diskutuojama Seime – tik iš paveiuksliukų ar bus ir realių skaičių, įstatymų projektų.
„Jeigu aš neklystu, gegužės 3 d. yra planuojama diskusija apie šitas reformas Seimo plenariniame posėdyje. Ir vakar jūsų klausiau, Audronės Juknevičienės buvo klausiama, taip pat komitete. Kada žmonėms, kuriems neužtenka Jono ir Mortos nuotykių pradėjus kaupti pensijai šituose paveiksliukuose, kuriuos esate labai gražiai esate pateikę savo tinklapiuose, kada jie galės pamatyti tikrus skaičius.
Apie tai, koks bus poveikis biudžetams, kokie bus biudžetiniai ryšiai, kai bazinė pensija bus iškelta į valstybės biudžetą, kaip persidėlioja visi tarifai, kaip iš tikrųjų atrodo srautai į vienus ar kitus pinigų fondus?“ – klausė I. Šimonytė.
Finansų ministro atsakymas buvo gana lakoniškas:
„Kadangi klausimas apie pensijų reformą, tai tikrai paraginsiu ministrą Liną Kukuraitį iki diskusijos šiuos skaičius pateikti.“
Tiesa, sulaukęs replikos, kad tai susiję ir su valstybės biudžetu, jis žadėjo detalesnius skaičius iki diskusijos pateikti.
Irena Degutienė klausė kaip „eilinė Lietuvos pilietė“, kuri girdėjo pristatymą ir diskusijas viešumoje ir prašė įvertinti situaciją ilgesnėje perspektyvoje:
„Didžioji Lietuvos žmonių dalis nėra labai finansiškai raštingi. Kai jūs pristatinėjate „reformą“, tai niekas nieko nesupranta. Tai tiesiai šviesiai sakau. Dabar bus diskusija ir Seime. Vėl tą patį pristatysite. Nenoriu lįsti į kitų ministrų daržus, ten visai migla. <...> Labai daug skambių frazių ir nieko konkretaus, niekas nežino kaip bus.
Iš jūsų srities reformos, jeigu galima ją pavadinti reforma, tai yra mokesčių pasistumdymas. Jeigu jūs mažinate mokesčius, kaip bus su viešųjų paslaugų finansavimu?“
Ministras tikino, kad reforma išdėliota per trejus metus, kad fiskalinis jos poveikis būtų „padengtas“. Ministro teigimu, Lietuvoje pristatomos reformos nėra tokios sudėtingos, kaip, pvz., buvo Jungtinėje Karalystėje, tačiau pripažino, kad informacijos apie būsimus pokyčius daug ir apie juos bus dar daug kalbama.
Primename, kad valdantieji siūlo gyventojų pajamų mokestį (GPM) ir „Sodros“ įmokas skaičiuoti nuo visos darbo vietos kainos.
Dirbantiems pagal darbo sutartį būtų taikomas 21 proc. GPM tarifas. Po „Sodros“ įmokų lubų įvedimo (pradedant 10 vidutinių darbo užmokesčių per mėn.), jas viršijančios pajamos būtų apmokestintos 25 proc. tarifu.
Be to, Vyriausybė siūlo apmokestinti antrą ir paskesnį gyvenamąjį būstą.
Taip pat planuojama keisti ir pensijų kaupimą. Vietoje minimalaus (2 proc. „Sodros“ įmokų) ir maksimalaus (po 2 proc. iš „Sodros“, darbuotojo atlyginimo ir valstybės biudžeto) kaupimo siūloma visiems kaupti pagal formulę 4+2, kur didesnė dalis kaupimui būtų skiriama iš žmogaus algos.
Kita vertus, visiems dirbantiesiems siūloma 2 proc. sumažinti „Sodros“ įmokas.
Reformų gairėse taip pat planuojama mažinti šešėlinės ekonomikos mastą, trečdaliu didinti baudas dėl pažeidimų, susijusių su mokesčių apskaitymu ir mokėjimu.
