Tai, kaip vyriausybė siūlo pertvarkyti pensijų sistemą, primena situaciją, kai viena ranka duodama, o kita atimama, LRT RADIJUI sako ekonomistas Romas Lazutka. Anot jo, siūlomos reformos naudingos ir pensijų fondų valdytojams – jiems nebereikės skirti lėšų reklamai, nes klientus atves naujoji reforma.
Romas Lazutka
© DELFI / Kiril Čachovskij

Vis dėlto banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė įsitikinusi, kad reforma turi pliusų – žmonės taps labiau atsakingi už savo ateitį.

Pertvarkant pensijų sistemą, vyriausybė siūlo, kad į privačius fondus nebebūtų pervedamos „Sodros“ 2 proc. įmokos, o šias lėšas dengtų patys kaupiantieji. Tai reiškia, kad vietoj 2 proc. jie skirs 4 proc. savo užmokesčio. Anot Vilniaus universiteto socialinės politikos profesoriaus R. Lazutkos, tokia reforma primena vadinamąją vaiko pinigų reformą.

„Viena ranka duodama, o kita – atimama. Žmonės, kurie dabar į pensijų fondus moka 2 proc., mokės 4 proc. Vadinasi, 2 proc. daugiau, bet į „Sodrą“ jie mokės mažiau. Tai iš tikrųjų yra tas pats. Tik tiek, kad ten kalbama apie dalyvaujančiųjų išplėtimą – tie, kurie dabar nemokėjo į privačius fondus, jiems „Sodros“ įmoka irgi bus sumažinama“, – nurodo R. Lazutka.

Jo teigimu, pagrindinis rūpestis – „Sodros“ biudžetas. Kaip aiškina ekonomistas, kartu nurodoma ir tai, kad 30 proc. pensininkų skursta, kad pensijos nemažės, ir tai, kad sumažinama įmoka į „Sodros“ biudžetą ir įvedamos lubos. Tokiu atveju, tvirtina R. Lazutka, kyla klausimas, iš ko bus finansuojamos didėjančios pensijos.

„Gal jis [„Sodros“ biudžetas – LRT.lt] dabar ir nėra kiauras, bet kai 30 proc. pensininkų skursta, tai [...] reikia vis dėlto tas pensijas didinti“, – sako R. Lazutka.

Indrė Genytė-Pikčienė
Indrė Genytė-Pikčienė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Banko „Luminor“ vyriausioji analitikė I. Genytė-Pikčienė vis dėlto laikosi pozityvesnės nuomonės. Anot jos, naujoji pensijų sistema visai patraukli jau vien tuo, kad padaugėja galimybių pačiam žmogui rūpintis savo ateitimi.

„Tas automatinis įtraukimas [į pensijų kaupimo sistemą automatiškai bus įtraukti gyventojai iki 40 metų, tačiau jie turės galimybę atsisakyti tai daryti – LRT.lt] yra su teise atsisakyti dalyvauti. Iš tikrųjų tai pats žmogus labiau atsakingas už savo ateitį ir labiau gali spręsti, kokia situacija jam palanki. Mano akimis, tai tikrai patrauklus momentas“, – tvirtina I. Genytė-Pikčienė.

Pasak R. Lazutkos, tai, kad žmonės automatiškai įtraukiami į sistemą, naudinga pensijų fondų valdytojams: „Jiems nebereikės tiek rinkodaros išlaidų. Dabar pensijų fondai turi reklamuoti, vilioti tuos klientus. Tai kainuoja. Jeigu bus padaryta taip – žmogus pradėjo dirbti, įsiregistravo „Sodroje“ kaip apdraustasis ir automatiškai pateko privatų pensijų fondą, tai reiškia, kad tos rinkodaros išlaidos, reklamos išlaidos pensijų fondų valdytojams sumažėja.“

Konkurencingumo ragina siekti naujomis technologijomis

Vertindamas siūlomas mokesčių reformas Lietuvos pramonininkų konfederacijos patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas teigė, kad jas galima pagirti – pagaliau žiūrima ne į vieną mokestį, o mokesčių visumą. Anot A. Izgorodino, tai gali padėti pritraukti talentų.

„Pritraukti talentų, manyčiau, be „Sodros“ lubų būtų gana sunku. Yra tam tikri teigiami teoriniai pokyčiai. Kokios įtakos praktiškai tai turės ekonomikai ir kiek nurodomi skaičiai yra realūs, šią sekundę pasakyti gana sunku, nes tai labai šviežia informacija“, – sako pašnekovas.

Aleksandras Izgorodinas
Aleksandras Izgorodinas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Vis dėlto R. Lazutka įsitikinęs, kad ne visi siūlomi pokyčiai teigiami. Kaip teigia ekonomistas, buvo skelbiama, kad bus mažinama mokestinė našta darbui. Tokiu būdu atpiginant darbo jėgą siekiama ekonomikos konkurencingumo, tačiau, tvirtina R. Lazutka, tai nėra gera kryptis.

„Konkurencingumo reikėtų siekti su naujomis technologijomis, su investicijomis į mokslą. Jeigu atpiginame darbo jėgą netgi ne atlyginimų, o mokesčių sąskaita, tai reiškia, kad viešasis sektorius gaus mažiau lėšų“, – sako R. Lazutka.

R. Lazutka akcentuoja, kad jau dabar kas trečias vaikams papildomai moka už mokslą, o papildomai už sveikatos apsaugą Lietuva moka daugiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių: „Tai reiškia, kad mokesčiai darbo jėgai bus mažesni, valstybė surinks mažiau, liks daugiau pinigų darbuotojams, bet jie daugiau pinigų privalės išleisti paslaugoms, kurias teikia viešasis sektorius, o jis labai skurdus.“

Ekonomisto nuomone, reformos turėtų būti orientuotos į pajamų padidinimą, kad žmonėms būtų geriau finansuojamos viešojo sektoriaus paslaugos.

Tarp planuojamų pokyčių vyriausybė paminėjo ir nekilnojamo turto mokesčio bazės išplėtimą. Šį mokestį turėtų mokėti tie, kurie turi daugiau nekilnojamo turto, nei vieną pagrindinį gyvenamąjį būstą. Anot I. Genytės-Pikčienės, nors mokestis nebūtų didelis, tai vis tiek reikštų papildomą mokestį.

„Tai reiškia, kad mokesčių daugėja. Tai iš vienos pusės nėra palanki tendencija. Iš kitos pusės, reikėtų pagalvoti, ar tą mokestį tikrai reikėtų taip aklai visiems taikyti. Turime didžiulę skaidrumo problemą nuomos rinkoje. Galbūt vertėtų pagalvoti apie paskatas šviesiai ir skaidriai dirbti nuomos rinkoje, netaikant nekilnojamo turto mokesčio“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.

Jos nuomone, panaudojus šį mokestį, būtų galima mažinti šešėlį.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Mokilizingas“ parduodamas už 15 mln. eurų

Lietuvos pirkimo išsimokėtinai bei vartojimo paskolų bendrovė „ Mokilizingas “ parduodama už...

Padalinta Lietuva: sostinė lenkia likusią Lietuvą visais rodikliais (41)

Statistikos departamentas pradėjo rengti ir skelbti rodiklius pagal naujus statistinius regionus -...

Taikos sutarties nebus: Ministerija ir verslas nerado kompromiso dėl 15 mln. eurų baudų

Suėjus terminui, verslas ir Aplinkos ministerija nerado kompromiso ir nepasirašė taikos sutarties...

Rakauskas parduoda „Mokilizingas“ (1)

Penktadienį Vilniuje pasirašyta sutartimi Lietuvos pirkimo išsimokėtinai bei vartojimo paskolų...

Stringa PVM ir akcizų surinkimas (12)

Pirmą šių metų ketvirtį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 0,8...

Top naujienos

Sirijos kare – pavojingas posūkis: skamba tiesmuki įspėjimai (138)

Izraelio kariuomenė paviešino tiesioginį grasinimą Iranui – tai padaryta paskelbus minėtosios...

Slaptos draugijos pėdsakai Vilniaus pakraštyje – vis dar neįminta mįslė (3)

Iki krikščionybės įvedimo Lietuvoje 1387 metais, Verkiai priklausė didžiajam kunigaikščiui,...

Indrė Makaraitytė. Karbauskio žinutė prezidentei ir dvi Skvernelio problemos (185)

Naujas karas, šūkčiojama iš visur kur, vos tik Saulius Skvernelis ėmė ir pareiškė, kad...

Padalinta Lietuva: sostinė lenkia likusią Lietuvą visais rodikliais (41)

Statistikos departamentas pradėjo rengti ir skelbti rodiklius pagal naujus statistinius regionus -...

Vaiko pinigai: žadėjo daug ir visiems, o daugiau kaip trečdalis negavo nieko (198)

Valdantieji žadėjo plėsti mokesčių lengvatą dirbantiems tėvams ir kartu mokėti po 60 Eur už...

Išlindo yla iš maišo: griauna mitą apie bioskaidžius maišelius

Visuomenei aerobiškai skaidaus plastiko maišeliai jau kurį laiką buvo siūlomi kaip...

Avarijos kaltininkė atsipirko sumušimais, o kita vairuotoja ir jos brolis išvežti į klinikas

Penktadienį, apie 10.15 val., kelyje Kaunas–Alytus, Prienų r., Pakuonio seniūnijos ribose,...

Užrūstino netikėtai apmokestinta aikštelė: darbuotojams ir gyventojams – jokių lengvatų (92)

Neapdairūs vairuotojai, kaip įprasta palikę automobilį Kaune, Šiaurės prospekte esančios...

Aplinkos ministrą pasiekė nemaloni žinia: teks apsispręsti (44)

DELFI tyrime iškėlus abejonę, ar aplinkos ministro Kęstučio Navicko vadovaujamos ministerijos...

Ką reiškė būti motina prieš 30 metų: šiandien tokia kasdienybė suglumintų bet kurią (64)

Rodos, 30 metų yra tiek nedaug, tačiau gydytojų rekomendacijų skirtumai migdymo ar mitybos...