„Įtakos Lietuvos finansų sistemai nėra. ABLV bankas Lietuvoje neturėjo atstovybės ar filialo, todėl Lietuvoje indėlių nerinko nei iš įmonių, nei iš gyventojų. Apskritai Lietuvos finansų sistema pastaraisiais metais tapo labai savarankiška - bankai tiek skolina, tiek ir veiklą finansuoja bei indėlius renka vidaus rinkoje“, - Eltai teigė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovas Vytautas Valvonis.
Pasak jo, visos Latvijos bankų indėlių ir paskolų dalis yra labai menka, taigi, kaimyninės valstybės banko veiklos ribojimai įtakos nedaro.
„Lietuvoje veikiančiuose bankuose paskolos ne Lietuvos fiziniams ir juridiniams asmenims tesudaro tik 1,7 proc. visų paskolų, o indėliai - 2,3 proc., Latvijos subjektų paskolos ir indėliai sudaro atitinkamai 0,3 proc. paskolų, ir 0,1 proc. visų indėlių. Taigi, net tarp nerezidentų indėlių ir paskolų Latvijos dalis yra mažoji“, - aiškino V. Valvonis.
Praėjusią savaitę JAV iždo departamentas įvardijo ABLV banką kaip „instituciją, keliančią susirūpinimą dėl pinigų plovimo“ ir apkaltino jį ryšiais su Šiaurės Korėjos ginklų plėtros programa.
ABLV finansinė padėtis, dar neseniai buvusi stabili, sparčiai pablogėjo nuo tada, kai jo prieiga prie finansinės sistemos buvo pristabdyta, netgi iškilo grėsmė institucijos išlikimui. Praėjusių metų rugsėjo pabaigoje banko balansas sudarė apie 3,6 mlrd. eurų.
Likus dviem dienoms iki ECB moratoriumo Latvijos finansų ir kapitalo rinkos priežiūros komisija (FCMC) savo ataskaitoje skelbė, kad banko kapitalo pakankamumo ir likvidumo koeficientai - pagrindiniai banko finansinės padėties rodikliai - buvo geri.
ECB sprendimas priimtas neturkus po to, kai šeštadienį Latvijos centrinio banko valdytojas Ilmaras Rimševičius, priklausantis ir ECB valdančiajai tarybai, buvo sulaikytas Korupcijos prevencijos biuro (KNAB) pareigūnų.
Kaip AFP agentūrai sakė šaltinis, artimai susipažinęs su situacija, nėra jokio ryšio tarp ABLV atvejo ir centrinio banko vadovo sulaikymo.
