Sukčiavimo schemos keičiasi
Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis laidoje „Delfi tema“ teigė, kad pastaruoju metu sukčiavimų itin sparčiai daugėjo, tačiau jų realus skaičius gali būti dar didesnis.
„Tiek 2021-aisiais, tiek 2022-aisiais mes turėjome sukčiavimų didėjimą, čia kalbu apie registruotus nusikaltimus.
Šiemet, per pirmus tris mėnesius, sukčiavimų registruota 7 proc. mažiau, bet vis tiek tendencija yra didėjanti. Nuo pandemijos, kai žmonės užsidarė namuose ir pradėjo daugiau dirbti iš namų nuotolinių būdu, matome, kad sukčiavimų mastai didėja ir sukčiai iš žmonių išvilioja vis daugiau pinigų.
Tarp šių nusikaltimų pastebimas ir latentiškumas, žinome istorijų, kai žmonės nukenčia, bet nesikreipia į teisėsaugą, nes jiems gėda, arba nemato prasmės, susitaiko su tuo, kad nukentėjo, todėl tie mastai gali būti dar didesni negu mes matome analizuodami registruotų nusikaltimų skaičių“, – sakė jis.
R. Matonis pabrėžė, kad sukčiavimų schemos keičiasi drauge su technologine pažanga.
„Jeigu anksčiau būdavo telefoniniai skambučiai apsimetant, kad artimas giminaitis pateko į bėdą ir siūloma sukčiui perduoti tam tikrą pinigų sumą, dabar atėjimo į namus ir gyvo kontakto nėra. Beveik viskas vyksta elektroninėje erdvėje“, – sakė jis.
Paprašytas išvardyti populiariausias schemas R. Matonis teigė, kad būtų galima išskirti sms žinutes, kurias gauna žmonės iš bankų arba VMI su tam tikru pranešimu dėl sąskaitose įsivėlusios klaidos, taip pat melagingos žinutės apie gautas baudas, indėlius.
„Esminis patarimas, kad žmonėms nereikia spausti atsiųstų nuorodų. <...> norint prisijungti prie VMI ar banko, reiktų tai daryti tiesiogiai per jų puslapius, o ne per nuorodas“, – patarė jis.
Tarp populiariausių sukčiavimo schemų, ir siūlymai gyventojams kažką įsigyti pigiau, investuoti ir gauti didelę grąžą.
„Taip pat – elektroniniai pirkimai, reikia aktyviau paanalizuoti interneto parduotuves, kuriose perkama ir rinktis seniau veikiančias, o ne naujai sukurtas arba kur pasiūlymai – itin geromis kainomis. Reikia suprasti, kad labai gerų dalykų iš niekur nebūna“, – įspėjo jis.
R. Matonio teigimu, dažniausiai pinigai, pervesti sukčiams, atsiduria ne Lietuvoje ir net ne Europos Sąjungoje, o Azijos šalyse ar Afrikos žemyne.
„Susekti tuos žmones, kas pasisavino pinigus, yra pakankamai sudėtinga. Vienintelė gera žinia, kad pinigams keliaujant ne į ES šalis, pervedimas nevyksta taip greitai, todėl jei žmogus greitai susivokia, jis dar gali kreiptis į banką ir paprašyti pavedimą sustabdyti“, – sakė policijos atstovas.
Bankai: dažnai turime atkalbinėti pačius klientus
Lietuvos banko (LB) Finansinio raštingumo centro vadovė Viktorija Dičpinigaitienė tikino, kad situacija, kalbant apie sukčius, iš tiesų prasta.
„Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys rodo, kad praėjusiais metais iš gyventojų buvo išviliota 12 mln. Eur, o tokių atvejų – apie 8 tūkst. Mastai auga, sukčiai gudrėja, taiko vis įvairesnius būdus, dėl to reikia būti itin dėmesingiems“, – įspėjo ji.
Kaip aiškino, nors dažniausiai manoma, kad į sukčių pinkles patenka vyresnio amžiaus asmenys, tai nėra tiesa. Anot jos, ant sukčių kabliuko užkimba ir jaunimas.
„Pakliūti gali bet kas, net ir turintys aukščiausią išsilavinimą. Žinoma, finansinis raštingumas yra viena iš tų dalių, kuri gali padėti“, – teigė ji.
Panašiai kalbėjo ir SEB banko Privačių klientų segmento vadovas Arūnas Badaras. Jis teigė, kad bankas taip pat pastebi sukčių suaktyvėjimą.
„Praėjusiais metais į mus kreipėsi dukart daugiau klientų, kuriems kilo įtarimas, kad galbūt buvo bandyta iš jų išvilioti pinigus, todėl matome, kad pačių mėginimų vyksta daug daugiau.
Klientai, kurie realiai nukentėjo, pakankamai įvairūs ir situacijos skirtingos. Yra sukčiavimo būdų, kuomet yra mažiau tokių asmenų, bet sumos didelės, sakykime, sukčiavimas dėl investavimo. Bet yra tam tikros situacijos, kai daug klientų praranda mažesnes sumas“, – sakė jis ir tikino, kad bankai nuolatos tobulina sistemas, kad tarp milijonų mokėjimų rastų tuos, kurie vykdomi neteisėtai.
Jis teigė, kad jei bankas pamato, kad mokėjimas yra įtartinas, jis yra stabdomas.
„Mūsų darbuotojas peržiūri jį akyliau ir labai dažnai kontaktuojame su klientu, klausiame, ar žmogus jį atliko. <...>
Deja, būna atvejų, kai klientas pakliūva į sukčių rankas, bet jis vis tiek nori, kad tie pinigai iškeliautų, nes sukčiai yra labai geri psichologai ir labai dažnai sugeba įtikinti žmogų, kad tai yra labai geras investavimo pasiūlymas, arba tai būna romantinis sukčiavimas, kai žmogus internete su kažkuo susipažįsta, tada jo prašo pervesti pinigų.
Tada tam žmogui labai sunku patikėti, kuomet mes bandome paaiškinti, kad tai yra sukčių intrigos“, – sakė A. Badaras.
Jis atkreipė dėmesį, kad sukčiai puikiai išnaudoja ir tam tikras aktualijas, tokias, kaip šiuo metu vykstantis gyventojų pajamų deklaravimas ir gyventojams siunčiamos žinutės su nuorodomis deklaruoti pajamas.
„Taip pat dažnai siunčiamos žinutės iš neva iš kurjerių, kur prašoma susimokėti už siuntas“, – pavyzdį pateikė jis.
Galėtų padėti vienas patikrinimas
V. Dičpinigaitienė taip pat aiškino, kad dalies sukčiavimo atvejų būtų galima išvengti, jei gyventojai atliktų tam tikrus veiksmus.
„Kalbant apie tuos, kurie siūlo investuoti, LB interneto svetainėje skelbiami finansų rinkos dalyvių sąrašai, tai jei buvo gautas pasiūlymas investuoti, pirmiausia reiktų patikrinti, ar tas dalyvis yra sąraše. Jeigu jo nėra, su tokiu dalyviu nereikia turėti jokio ryšio. Užtenka padaryti vieną patikrinimą ir didelės lėšos galėtų būti išsaugotos“, – patarė ji.
A. Badaras taip pat pridūrė, kad dažnai bankai siekdami apsaugoti žmonių pinigus sąskaitose imasi tam tikrų veiksmų, kurie gali apriboti pačių klientų naudojimąsi lėšomis.
„Gali būti, kad sukeliame tam tikrų nepatogumų, uždedame daug spynų, gali būti mokėjimų stabdymų, būna mokėjimų limitai“, – sakė jis, tačiau pridūrė, kad viskas daroma pačių klientų labui.
Jeigu žmogus, kaip aiškino, suprato, kad sukčiui ką tik atidavė savo banko kortelės duomenis, jis turėtų ją nedelsiant užblokuoti savo internetinėje bankininkystėje, o jei nutekėjo kita informacija – kuo skubiau kreiptis į banką, kad šis užblokuotų visą banko sąskaitą.
