Plungėje atidarytas fabrikas, kuris gamins džiūvėsius: jie bus naudojami tiek jau gaminamai bendrovės produkcijai, nes iki šiol jie buvo atvežami iš Prancūzijos, Nyderlandų ar svetur, tiek bus siūlomi įsigyti mėsos perdirbėjams ar eiliniams pirkėjams parduotuvėse.
„Vičiūnų“ įmonės grupės akcininkas Liudas Skierus pasakoja, kad įmonių grupė jau kelerius metus stengiasi kuo labiau diversifikuoti savo verslą, kad galėtų kuo daugiau sumažinti išorės veiksnių įtaką.
Šiuo metu atidarytas ir kovo viduryje savo veiklą pradėsiantis džiūvėsių gamybos fabrikas – tik vienas iš verslų diversifikavimo etapų: artimiausiu metu planuojama atidaryti ir kiaušinių rūšiavimo fabriką.
Investicijos į fabriką yra daugiau nei 4 mln. eurų, projektas iki 30 proc. buvo finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Naujame fabrike turėtų dirbti iki 20 darbuotojų, kurių specializaciją - technologai ir inžinieriai.
Technologija – iš JAV
Džiūvėsiai bus gaminami juos apdorojant slėgiu, ši technologija naudojama JAV – iš ten „Vičiūnų“ įmonių grupė ir įsigijo įrenginius.
Įdomu tai, kad jiems gaminti bus naudojami miltai, o tik vėliau pagaminus produktą – džiūvėsėlius – jie bus maišomi su priedais, pavyzdžiui, prieskoniais.
Bendrovės į Plungę atvežti prietaisai leistų įmonei gaminti ir sausus pusryčius, tačiau kol kas neplanuojama to daryti.
Per metus planuojama perdirbti apie 12-14 tūkst. tonų grūdų, iš jų bus pagaminta apie 10 tūkst. tonų džiūvėsių. Daugiau nei pusę gaminamos produkcijos įmonė planuoja panaudoti savo reikmėms, o likusią – parduoti.
Mėsos pramonei įmonių grupė žada pasiūlyti pirkti raską – ši medžiaga naudojama ruošiant mėsos gaminius.
Paklaustas, ar vartotojams atpigs produktai, dėl to, kad džiūvėseliai bus gaminami Lietuvoje, įmonių grupės akcininkas Visvaldas Matijošaitis dėsto, kad jų dalis kainoje yra per maža, kad pirkėjai parduotuvėse pajaustų poveikį.
Paklaustas, kiek kartų pigiau kainuos džiūvėsėlius gaminti Lietuvoje palyginti su importo kainomis, jis sakė: „ką jūs, kartų čia nėra, tai ne narkotikų verslas“.
Kiekviena šalis – su savo valgymo įpročiais
Plungėje gaminama produkcija yra eksportuojama į dar 50-imt valstybių. Lietuvos gyventojų akims neįprasti „Vičiūnų“ grupės gaminiai Vokietijos rinkai, tai – iš surimio pagamintos krevetės.
Surimi yra baltos žuvies, pavyzdžiui, menkės, jūros lydekos ar kitos produktas, kuris ir yra krabų lazdelių pagrindas.
Iš surimio yra formuojamos ne tik krevetės, bet ir omaro uodegos formos gaminiai. Juos perka ispanai, italai.
„Anglai labai daug keliauja traukiniais, todėl jiems pagaminome užkandžius, kuriuose yra ir iš surimi pagamintos lazdelės, ir padažas“, - kalbėjo L. Skierus.
Jungtinės Karalystės rinkai bendrovė siūlo ir rūkytos silkės, kuri pakuojama kartu su sviestu: kad pirkėjas iškart turėtų ir ko ant duonos užsitepti, ir ko užsidėti. Tiesa, Vakarų Europos rinkos nori ir su inertinėmis dujomis supakuotos silkės, kad žuvis neplaukiotų nei aliejuje, nei kokiame padaže.
Užkandis su padažais vienam asmeniui siūlomas ir Vokietijos rinkai. O Prancūzijos prekybininkų prašymu pasiūlytas vakarėliams tinkamas surimi lazdelių rinkinys su padažu.
Ukrainiečiams labai svarbu, kad ant silkės pakuotės būtų pažymėta apie prekės kilmę iš Europos Sąjungos.
Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse pirkėjų įpročiai panašūs: geriausiai perkamos iš surimio pagamintos įvairios lazdelės. Tiesa, ne visi grupės produktai Lietuvoje pasiteisino, pavyzdžiui, Azijoje populiarios surimi dešrelės neprigijo.
Įmonių grupė parduoda savo produkciją ir tokioms tolimoms šalims kaip Brazilija, Australija. Į Braziliją keliauja įvairios surimi lazdelės, į Australiją – plonos tešlos koldūnai.
Įmonių grupė turi keturis fabrikus: Plungėje, Estijos mieste Taline, Rusijos - Sovetske ir Ispanijoje.
