Išteisinamąjį nuosprendį išgirdo ir jo vadovaujama bendrovė Pakruojo dvarai bei pagal jos užsakymą statybos darbus atlikusi bendrovė „Prof City“ ir jos direktorius Vytautas Ustila.
Teismo paskelbtas nuosprendis dar negalutinis – prokurorai jį galės skųsti apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.
Ikiteisminį tyrimą dėl Pakruojo dvaro sodybos pritaikymo daugiafunkcinio viešojo turizmo reikmėms atlikę pareigūnai nustatė, kad didžiausiam Lietuvoje dvaro pastatų kompleksui buvo skirta daugiau nei 410 tūkst. eurų (1 442 755 litų) Europos regioninės plėtros fondo lėšų. Už šias lėšas projektą parengusi bendrovė turėjo pritaikyti dvaro pastatus turizmui.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ir Generalinė prokuratūra teisme bandė įrodyti, kad projektą vykdžiusi bendrovė neatliko dalies projekto darbų už daugiau nei 32 tūkst. eurų (110 510 Lt), tačiau kreipėsi dėl jų išmokėjimo į paramą administruojančią Lietuvos verslo paramos agentūrą (LVPA).
Kaip pažymėjo baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, nepasitvirtino prokurorų pateikti kaltinimai, nes darbai, už kuriuos G. Klimkevičiaus vadovaujami Pakruojo parkai pretendavo gauti ES paramą, buvo atlikti. Ir tai, anot teismo, matė pareigūnai, apžiūrėję rekonstruojamo parko teritoriją.
Teisme nepasitvirtinusiuose kaltinimuose buvo teigiama, kad devynis Pakruojo dvaro sodybos pastatus ir akmeninę tvorą sutvarkyti turėjusi Vilniaus rajone registruota bendrovė jokių projekto darbų nevykdė. Ji pasirašė subrangos sutartį su kita Vilniaus statybų bendrove, kuri ir turėjo atlikti projekte numatytus darbus.
Buvo įtariama, kad subrangovas, susitaręs su paramos gavėju, suklastojo atliktų darbų aktą, kuriame melagingai įrašė, kad neva už 32 tūkst. eurų (110 510 Lt) buvo sumontuotos grindys, lubos ir sutvarkytos sienos keliuose Pakruojo dvaro sodybos pastatuose, nors, anot prokurorų, realiai tokie darbai nebuvo atlikti.
Prokurorai teigė, kad paramos gavėjas savo parašu patvirtino suklastotą atliktų darbų aktą ir šio akto pagrindu išrašytą sąskaitą faktūrą. Tikėdamasis apgaule gauti Europos Sąjungos (ES) paramos lėšas, paramos gavėjas šiuos esą suklastotus dokumentus kartu su paramos gavėjo prašymu pateikė projektą administruojančiai LVPA. Tačiau agentūra dėl netinkamai sutvarkytų dokumentų, tūkstantinės paramos lėšų neišmokėjo.
Be to, prokurorai įrodinėjo, kad įgyvendinant ES paramos lėšomis finansuojamą projektą, tiek paramą gavusi, tiek subrangovu buvusi bendrovės apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Pareigūnai paskaičiavo, kad statybų bendrovė esą nedeklaravo daugiau nei 54 tūkst. eurų (189 247 Lt) pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamų sandorių ir į valstybės biudžetą nesumokėjo daugiau kaip 11 tūkst. eurų (39 742 Lt).
Baudžiamojon atsakomybėn patraukti verslininkai nepripažino jiems pateiktų kaltinimų. Atsakomybės kratėsi ir juridiniai asmenys, kurių atstovai nurodė, jog jokių nusikaltimų nepadarė.
Jie pažymėjo, kad Pakruojo dvare buvo atlikti darbai, už kuriuos buvo siekiama gauti ES paramą, taip pat buvo pateiktos sąmatos.
Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas pagal tarnybinį FNTT tyrėjos pranešimą. Tyrimo metu pareigūnai slapta klausėsi verslininkų pokalbių telefonu, tačiau jokių neleistinų susitarimų nebuvo nustatyta.
