aA
Jos – karščiausia finansų tendencija, o Mariaus Jurgilo misija – privilioti jas į Lietuvą. Tačiau netgi jis buvo šokiruotas „krūva“ Jungtinės Karalystės finansų technologijų kompanijų užklausų, gautų per pastaruosius mėnesius, rašo BBC.
© Marius Jovaiša

Priežastis – „Brexit“.

Finansų technologijų kompanijos kuria paskutinės minutės planus tam atvejui, jei kovo 29 d. „Brexit“ įvyktų be sandorio. Daugelis jų siekia gauti finansines licencijas kitose Europos Sąjungos valstybėse, kad apsaugotų savo veiklą, o ši Baltijos šalis žino, kaip jiems padėti.

M. Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys, gali pasigirti nemenkais laimėjimais.

Naujojo amžiaus banko „Revolut“ klientai gali ir nežinoti, kad bankininkystės licenciją jis įsigijo Lietuvoje. Kaip ir motininė „Google“ įmonė „Alphabet“.

M. Jurgilas tvirtina, kad naujoji šalies kryptis su „Brexit“ nesusijusi.

„Tai tik sutapimas, – teigia jis. – Iš esmės mes tenorime, kad naujovės gimtų čia ir dabar, o ne praėjus 10 metų po to, kai viskas jau bus įgyvendinta Švedijoje.“

Startuoliai su ES įgaliojimais

Panašiai mąsto ne vien M. Jurgilas. Septintajame naujutėlaičio biurų pastato aukšte įsikūręs „Blockchain“ (blokų grandinės) technologijų centras Lietuvos vardu ieško naujų karštų finansų technologijų rinkų.

Viduje tvyro tyla ir susikaupimas. Darbuotojai su ausinėmis spokso į juodus, skaičiukais nubarstytus ekranus.

Motyvaciniai plakatai ant sienų skelbia: „Ateitis bus decentralizuota.“

Šis vienerius metus veikiantis centras, siūlantis bendradarbystės erdves ir konsultavimo paslaugas startuoliams, naudojantiems blokų grandinės technologiją, nepamiršta, kad turi ES įgaliojimus. Jo interneto svetainės adresas baigiasi ne LT, bet EU.

Tačiau centro vadovė Eglė Nemeikštytė teigia, kad jo tinklai siekia toli už Europos ribų. Australija, Singapūras, Izraelis – visi nori turėti partnerių Europos Sąjungoje.

Blokų grandinės technologija vis dar vertinama skeptiškai, tačiau E. Nemeikštytei neretai tenka atkalbinėti ja susižavėjusius žmones.

„Daugybė žmonių ateina pas mus su idėjomis, ir mes jiems sakome – puiku, bet tam nereikalinga blokų grandinė. Pirmyn, apsieisite ir be jos“, – pataria ji.

Marius Jurgilas
Marius Jurgilas
© Organizatorių nuotr.

Kokio griežtumo bus taisyklės?

Lietuvos plėtra lyginama su Islandija, kur trys didžiausi bankai augo pernelyg sparčiai ir žlugo 2008 m. finansų krizės metu.

Marius Jurgilas tvirtina, kad tokie palyginimai nesąžiningi ir Lietuva šioje srityje nedemonstruoja nepamatuoto entuziazmo.

„Mes dar neturime aiškios sistemos, kad žinotume, kaip valdyti riziką. Nenorime šioje srityje pernelyg skubėti“, – teigia jis, turėdamas omenyje blokų grandinę ir kriptovaliutas.

Vis dėlto Lietuvos bankas nesiūlo „jokių reguliuojančių sankcijų pirmaisiais veiklos metais“, ir kai kurie svarsto, kad tai – aplaidumo požymis. Pareigūnai taip pat norės išvengti pinigų plovimo bylų, kurios drebina kaimynines Latviją ir Estiją.

Tai, ką siūlo Lietuva, yra reguliacinė „smėlio dėžė“, leidžianti finansų technologijų įmonėms išbandyti savo produktus ribotoje aplinkoje ir taikant tiesioginę priežiūrą.

Šios „smėlio dėžės“ nėra įprastos, tačiau jos jau dygsta tokiose nesulyginamose vietovėse kaip Arizona ir Kuveitas. Kritikai nerimauja, kad jos pranašauja lenktynes į dugną, tačiau šalininkai tvirtina, kad jos skatina inovacijas ir yra tinkamai valdomos.

„Naudojasi Lietuva kaip tramplinu“

Vienas iš sėkmingiausių, o gal rizikingiausių Lietuvos ėjimų – finansų technologijų kompanijos „Revolut“ rėmimas.

1,7 milijardais dolerių vertinama kompanija laikoma vienu iš sparčiausiai augančių mobiliąja programa paremtų bankų pasaulyje.

„Brexit“ – pagrindinė priežastis, kodėl „Revolut“ persikėlė į Vilnių, tačiau bankas ir toliau ketina išsaugoti būstinę Londone bei elektroninių pinigų licenciją, gautą iš JK reguliavimo institucijų.

Praėjusiais metais „Revolut“ ieškojo trečiojo atitikties padalinio vadovo per mažiau nei 18 mėnesių, ir kai kurie ėmė svarstyti, kad galbūt jis plečiasi pernelyg sparčiai.

Tačiau pats bankas tvirtina tiesiog ieškantis tinkamo kandidato.

Ir nebuvo jokio „kampų kirtimo“, kai kompanija užsitikrino specializuotą bankininkystės licenciją Lietuvoje, teigia verslo plėtros vadovas Andrius Bičeika.

Tai leis „Revolut“ siūlyti einamąsias sąskaitas su visomis būtinomis funkcijomis, mokėti palūkanas už indėlius ir teikti paskolas. Pasirinkęs Lietuvą, bankas gali veikti visoje ES.

„Visa tai bus išbandoma Lietuvoje, o vėliau perkeliama į kitas šalis, – teigia A. Bičeika. – Pastebime, kad daugybė įmonių naudojasi Lietuva kaip tramplinu.“

Pasirengimas nesėkmingam „Brexit“ scenarijui

Kalbos apie Lietuvą jau kurį laiką netyla trijų aukštų technologijų centre „Level 39“, įsikūrusiame Londono „Canary Wharf“, kur daugelis rezidentų jau kuria apsidraudimo planus „Brexit“ atveju.

TransferGo“ – tarptautinių pervedimų kompanija – Lietuvos banko išduotą elektroninių pinigų licenciją gavo 2018 m. liepą.

BABB – dar nepradėjusi veiklos pinigų pervedimo kompanija, neturinti jokių ryšių su Lietuva, taip pat yra įpusėjusi šį procesą.

Abi bendrovės tokį sprendimą priėmė dėl „Brexit“ neapibrėžtumo, tačiau abi kaip argumentus paminėjo Lietuvos vietinius talentus ir naudingas reguliacijas.

Su meile iš „Brexit“: Lietuva regi savo šansą
© Organizatorių nuotr.

„Europos G taškas“?

Nueikite į finansų technologijų startuoliams skirtą renginį Vilniuje ir išvysite salę, pilną entuziastingų jaunų antreprenerių.

Po 2008 m. finansų krizės įvairios tarptautinės kompanijos čia persikėlė taupydamos pinigus. Tarp jų – „Western Union“, daugelį lietuvių išmokiusi finansinių gudrybių.

„Anksčiau galėjome konkuruoti žemais kaštais, – teigia Vilniaus meras Remigijus Šimašius. – O dabar konkuruojame savo talentais."

Vilnius neabejotinai garsina savo vardą. 2018 m. viduryje miestas paleido keistą turizmo kampaniją, pavadintą „G-spot of Europe“ („Europos G taškas“), kartu su šūkiu: „Niekas nežino, kur jis yra, bet kai jį randate, būna nuostabu.“

Britų banko „Barclays“ remiamas bendradarbystės centras „Rise Vilnius“ – vieta, kur rasite kelias dešimtis naujų kompanijų. Tai vienas iš septynių tokių centrų, įsikūrusių Mumbajuje, Tel Avive, Londone, Mančesteryje, Keiptaune ir Niujorke.

„Iš pradžių būta abejonių, ar Vilniuje rasime pakankamai finansų technologijų startuolių, tačiau mes tas abejones paneigėme“, – teigia Mariano Andrade Gonzalezas, „Barclays“ operacijų centro Lietuvoje vykdantysis direktorius.

Pasak Vilniaus mero, užsienio kompanijos atranda, jog miesto darbo jėga ypač tinkama startuoliams, mat lietuviai pasižymi puikiais matematiniais įgūdžiais.

„Galbūt šaknų reikėtų ieškoti gūdžiame sovietmetyje. Žmonės studijavo šiuos dalykus, negalėdami gilintis į socialines studijas.“

„Natūralu, kad finansų technologijomis susidomėjome dar prieš „Brexit“. Esame pasirengę prisitaikyti prie ateities, užuot su ja kovoję.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(24 žmonės įvertino)
3.8333
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Parduotuvių darbo laikas per Velykas: kai kurios visai nedirbs (76)

Šiemet ne visi prekybos centrai per šventes lauks pirkėjų. Vis dėlto, nors pirmąją šv. Velykų...

Teismas turės iš naujo nagrinėti „Telia“ ir AVAKA ginčą (1)

Vilniaus apygardos teismas turės iš naujo nagrinėti integruotų komunikacijų bendrovės „...

Per Velykas tikriausiai keliausite pas artimuosius: degalinių kainų tyrimas populiariausiose degalinėse (8)

Velykos - didžiausia ir gražiausia pavasario šventė. Velykos, kaip ir Kalėdos, yra šeimos...

Daliai parduotuvių dirbant per Velykas, Seime vėl inicijuojamas draudimas (26)

Kai kuriems prekybos tinklams ketinant dirbti pirmąją Velykų dieną, kai kurie Seimo nariai žada...

Emigrantai išsakė, kas Lietuvoje blogai ir kodėl paliko tėvynę (947)

Žmonės iš Lietuvos emigruoja ne tik dėl ekonominių priežasčių. Jie, kaip parodė Vytauto...

Top naujienos

Antanas Saulaitis – apie lietuvius, šventes ir nuodėmes: pasižiūri į žmones ir negali žinoti, ar čia laidotuvės, ar Velykos (40)

„Vienoje šeimoje buvo keturios mergytės, jos kiekvieną dieną sutaupė po vieną saldainį per...

Darbas su nepilnamečiais vieno pavojingiausių Vilniaus mikrorajono gatvėse: nedraudžiame muštis, gerti ar rūkyti (27)

Naujininkai, vienas prieštaringiausiai vertinamų sostinės mikrorajonų, pamažu atgimsta....

Orai: pirmąją Velykų dieną gamtą gaivins lietus (7)

Po ilgokai užsitęsusio sausringo laikotarpio, pirmąją Velykų dieną pagaliau žemę drėkins lietus.

Rinkimų kampanija Ukrainoje pranoko visus Kremliaus lūkesčius (544)

Artėjant prezidento rinkimams , kampanijos pačios tapo informacinio karo dalyvėmis, ir tai labai...

Doveika skurdo statistikoje norėtų išskirti dar vieną skaičių: kiek yra tinginių? (548)

Vasarį Lietuvoje atlikta apklausa parodė, kad Lietuvoje 75 proc. žmonių teigia esą laimingi,...

Sėkmingiausias rungtynes San Antonijuje sužaidęs Motiejūnas ir „Spurs“ neatsilaikė prieš „Nuggets“ (4)

Vienoje labiausiai intriguojančių šių metų NBA atkrintamųjų varžybų pirmojo etapo serijų...

80-metis radiologas seniai svajoja apie pensiją, bet išeiti dar negali: turi patarimą, kaip ilgiau gyventi (78)

„Mes, radiologai, juokaujame, kad mūsų tokia profesija, jog reikia turėti geras akis ir vieną...

Siaubingo Paryžiaus katedros gaisro tyrime – pirmosios išvados (249)

Prancūzijos tyrėjai nustatė tikslią vietą, kur kilo Paryžiaus Dievo Motinos katedrą praėjusį...

Maža kaimo krautuvėlė prie didelio kelio: su pirkinių sąrašais čia sugrįžta net iš kitų miestų (14)

Talačkonių parduotuvė , priklausanti tiems patiems šeimininkams, kaip ir Ustukių malūnas ,...

Mokslininkai: protėvių poravimasis su kitomis žmonių rūšimis keitė mūsų genus (45)

Neseniai Naujojoje Gvinėjoje atrasta nauja žmonių giminė, kurios atstovai poravosi su...