„Įsivaizduokite, mažas miestas Kinijoje per mėnesį gali suvartoti tiek šprotų, kiek visos Baltijos šalys per metus“, – kalbėjo šių žuvų pardavimu Kinijoje besirūpinantis latvis.
Šiuo metu bendrovė „Linearis“ Kinijoje turi du biurus. Per aštuonerius veiklos šioje šalyje metus bendrovės darbuotojai labai gerai išmoko pamokas, kaip „sukirsti“ rankomis su kinais.
„Kinija ir kinai labai skiriasi nuo vakariečių ir būtina suprasti skirtumus ir gerbti. Kinų kultūroje labai svarbu santykiai. Jie pasitiki tik ryšiais ir tvirtomis pažintimis“, – kalbėjo V. Bredikis.
Pasak jo, Kinijoje vis dar labai gajus „trijų susitikimų“ principas: apie verslą galima pradėti kalbėti tik po trijų susitikimų prie pietų ar vakarienės stalo, nes kinams labai svarbu pažinti žmogų prieš pradedant kartu imtis verslu.
„Kitas svarbus dalykas – Kinijoje egzistuoja diū lian arba baimė „prarasti veidą“. Jie bijo patekti į situaciją, kur reikėtų pripažinti, kad jie kažko nesuprato, nežino ar negali kažko padaryti. Žmogus mieliau dings ar išsisukinės nei pripažins, kad kažko nežino ar negali“, – pasakojo konferencijos pašnekovas.
Būtent dėl to latvis teigė per daug nesidžiaugti, pavyzdžiui, tarptautinėse parodose, sulaukus teigiamų atsakymų iš kinų.
„Esame girdėję iš įvairių parodų grįžusių verslininkų su sėkmės istorijomis: grįžo užsitikrinę didelius užsakymus, nes kinams patiko jų produktas, bet kažkodėl praeina metai ir pardavimai taip ir nepradedami“, – pastebėjo V. Bredikis.
„Taip nutinka tik todėl, kad kinas niekada nepasakys – „Atsiprašau, bet jūsų produktas mūsų nedomina“. Iš tiesų niekada nežinai, kaip jie elgsis. Žinoma, yra visokių metodų, kaip minimizuoti riziką, – teigė latvis.
Pasak jo, nutinka ir taip, kad užsakius, pavyzdžiui, iš kinų konteinerį raudonų stalinių lempų, gali sulaukti pusės raudonų, ketvirtadalio – mėlynų ir dar ketvirčio – geltonų.
„Taip nutinka ne todėl, kad kinai nori jus apgauti. Jie nori įvykdyti savo įsipareigojimus. Jei nebeturi raudonų lempų, tai gali atsiųsti ir kitos spalvos, bet jie įvykdys įsipareigojimą – atsiųsti konteinerį lempų“, – aiškino Kinijoje gyvenantis V. Bredikis.
Latvis pasakojo, kad kai bendrovė „Linearis“ atidarė pirmą biurą Kinijoje, buvo manoma, kad kinams reikia vakarietiškos kokybės, geros anglų kalbos, gerų specialistų, bet po kurio laiko įmonė suprato, kad kažkas vyksta ne taip.
„Supratome, kad blogai padarėme, kad biure dirbo ne vietiniai gyventojai. Kinams nerūpi mūsų ISO sertifikatai, Vakarų patirtis, pasaulinė korporatyvinė politika. Jiems rūpi – kokią kainą jiems galime pasiūlyti, kokią nuolaidą ir kokią nuolaidą nuolaidai, – šypsojosi konferencijos pranešėjas. – Jiems taip pat svarbu, ar mes kalbame kinų kalba ir ar turime pripažinimą jų vidiniame tinkle. Turėjome prisiderinti, įvesti vietines vertybes ir įdarbinti vietinius darbuotojus“.
Dalindamas patarimus Kinijoje verslu norintiems užsiimti Baltijos šalių vadovams V. Bredikis teigė pirmiausia galvoti apie internetinę erdvę: Kinijoje prekyba internetu yra labai išplitusi ir populiari tarp gyventojų.
„Taip pat svarbu pasirinkti teisingus partnerius. Čia vėl svarbu užmegzti ryšiai. Nepamirškite, kad Kinijos rinka labai sparčiai auga, o jūsų produktas konkuruoja ne su keliais konkurentais, o verslais iš visų pasaulio šalių. Todėl labai svarbu investuoti į produkto marketingą“, – pridėjo latvis.
V. Bredikis taip pat priminė, kad Kinijoje labai populiaru kopijuoti.
„Todėl prieš važiuojant į parodas siūlyčiau pasirūpinti, kad jūsų prekės ženklas būtų užregistruotas Kinijoje, nes ten tarptautinė intelektinės nuosavybės registracija negalioja. Jei kinas nufotografuos jam patinkantį prekės ženklą, gali paskubėti pats tai padaryti“, – įspėjo latvis.
Vis dėlto, kodėl kinai turėtų rinktis Baltijos šalių gamintojų produktus? Čia, pranešėjo pastebėjimu, labai daug reikšmės turi kaina, prekės išvaizda, atsiliepimai apie produktą.
„Baltijos šalyse turime geros kokybės produktus – premium. Kaip tai atrodo iš kinų pusės? Esame iš nežinomos šalies, su nežinomais prekių ženklais, o kainos du-tris kartus didesnės nei vidurkis, ilgas pristatymo laikas, stilingos pakuotės. Tai jau skamba kaip problema“, – pasakojo vyras.
Pasak jo, Baltijos šalių produktai Kinijoje yra priskiriami prie tokio regiono, kaip rumunų, lenkų.
„Mūsų nemato kaip vokiečių“, – pridėjo V. Bredikis.
