aA
Ekonomistų teigimu, Lietuvai neblogai sekasi išlipti iš ekonominės krizės, o lyginant su kai kuriomis Europos Sąjungos šalimis, mes net pirmaujame. Tiesa, išlieka ateities iššūkiai, iš kurių vienas bei pagrindinis gali būti ekonomikos perkaitimas. Laidoje Delfi diena taip pat svarstyta, kad iki metų pabaigos, deja, bet ne visiems sektoriams pavyks atsitiesti, nes kai kurie svarbūs žmonių įpročiai pasikeitė ilgam laikui.

Šią savaitę skelbti duomenys, kad 2020 m. antrąjį ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 11,5 mlrd. EUR. Palyginti su 2020 m. pirmuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė –5,1 proc. Palyginus šių metų antrąjį ketvirtį su tuo pačiu ketvirčiu praeitais metais, Lietuvos BVP 3,7 proc. mažesnis.

Išvengta giliausio nuosmukio

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, paklaustas, kas nulėmė tokius rodiklius, tikino, kad daug įtakos turėjo lietuvių elgesys sušvelninus karantino sąlygas.

„Tikrai ne vienoje prognozėje buvo pesimizmo ir nepagrįstos panikos. Matėme prognozes ir scenarijus nuo 12 iki 20 proc. BVP susitraukimo, visa tai buvo sunkiai įsivaizduojama, kaip tai galėjo virsti realybe, bet matome, kad realybe netapo ir net optimistiškiausios prognozės nebuvo tokios optimistiškos – ekonomikos atsitiesimas buvo labai spartus, o nuosmukis nebuvo labai didelis. Visų pirma, prie to labai prisidėjo tai, kad gyventojai, sušvelninus karantiną, labai greitai norėjo grįžti prie normalaus gyvenimo, vartojo, ėjo į parduotuves, negalėdami iškeliauti į užsienį, jie atostogavo Lietuvoje ir čia išleido pinigus, kuriuos būtų išleidę užsienyje. Įdomiausia, kad neigiama įtaka pramonei buvo labai trumpalaikė“, – laidoje kalbėjo N. Mačiulis.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Andrius Ufartas

Anot ekonomisto, pagal kai kuriuos rodiklius, Lietuva net pirmauja kone visoje Europos Sąjungoje.

„Lietuva yra viena iš geriausiai pasiruošusių šalių, jeigu pažiūrėtume, kaip mes atrodėme praėjusių metų pabaigoje. Įmonių, gyventojų finansai buvo labai stabilūs, valstybės finansai buvo pertekliniai kelerius metus iš eilės, nebuvo užsienio prekybos deficito. Visi struktūriniai rodikliai rodė, kad ekonomika nėra perkaitusi, nėra priežasčių, kodėl ji turėtų smukti ir būti duobėje ilgą laiką, kaip buvo 2009 metais, o tuo negali pasigirti visos kitos ES šalys. Kita priežastis – mes nebuvome labai smarkiai paveikti viruso, nebuvo daug humanitarinių, socialinių nuostolių, neišsigando gyventojai ir verslai, taip pat galimybės skolintis, skatinti ekonomiką prisidėjo prie to, kad buvo išvengta giliausio nuosmukio“, – tikino ekonomistas.

Vidaus vartojimas rodo stebuklus

„Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas laidoje paminėjo tai, kad, remiantis kai kuriais rodikliais, Lietuva yra viena iš mažiausiai ekonomiškai nukentėjusių nuo koronaviruso šalių.

„Svarbiausias ramstis, padėjęs mums su minimaliais nuostoliais šį bent jau pirmąjį krizės etapą išgyventi, yra vidaus vartojimas, kuris tikrai rodo stebuklus pastaraisiais mėnesiais. Pavyzdžiu, birželio mėnesį jau metinis augimas mažmeninės prekybos siekia beveik septynis procentus, lyginat su praėjusiais metais.

Ketvirtadienį taip pat buvo paskelbtas vartotojų lūkesčio rodiklis ir Lietuvos namų ūkiai yra nusiteikę optimistiškiausiai Europos Sąjungoje. Lietuva yra pirma, o po mūsų eina Danija, Suomija, Skandinavijos šalys, Čekija. Taip pat ir kortelių atsiskaitymo duomenys rodo, kad vidaus vartojimas toliau važiuoja. Kitas dalykas – NT rinka, kurioje mes nematome tokio sąstingio. Dar vienas svarbus dalykas yra mūsų pramonė, kuri nukentėjo mažiau dėl struktūros pramonės, nes didžiąją dalį užima maisto pramonė, kuri apskritai yra mažiau jautri koronavirusui“, – tikino Ž. Mauricas.

Galimybės investicijoms

Taip pat ekonomistas paminėjo, kad šiuo metu Lietuvai atsiveria labai neblogos galimybės pritraukti investicijas, o grėsmių, jog ES ekonomika šlubuoja yra, tačiau galimybių taip pat.

„Kaip jau minėjau, yra grėsmės ir galimybės. Grėsmės tokios, kad gali visuminė paklausta smukti ES, bet galimybė ta, kad visas mūsų regionas santykinai atrodo geriau. Mes esame padarę gerus namų darbus, ilgą laiką to siekėme, veržėmės diržus, įstojome į EBPO organizaciją, turėjome perteklinį biudžetą, pagerėjo kredito reitingai. Mes turime pakankamai gerą platformą, bet dar pagal savo ekonomikos išsivystymo lygį esame mažiau išsivystę. Mūsų fasadas yra gražesnis nei vidus, o kad pagerintume tą vidaus situaciją, reikia naudotis proga pritraukiant investicijas, o tas langas ir atsiveria“, – tikino Ž. Mauricas.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Domantas Pipas

N. Mačiulis taip pat paminėjo precedento neturintį ekonomikos skatinimą, o vienas didžiausių ateities iššūkių – galimas ekonomikos perkaitimas.

„Nėra daug priežasčių dabar būti nusiteikus pesimistiškai. Aišku, kad dabar visi linksniuoja antrą viruso bangą, bet ekonomine prasme ji nėra tokia pati, kaip pirmoji, nes gydymo įstaigos yra pasiruošusios, turi daugiau intensyviosios terapijos skyrių, daugiau kaukių, ventiliatorių, žino, kaip kovoti su šia problema.

Nėra poreikio įšaldyti ekonomikas, kaip tai buvo daroma šių metų pavasarį ir turbūt nei viena pasaulio valstybė to nedarys. Taip pat pasaulyje turime precedento neturintį ekonomikos skatinimą – spausdinami pinigai, trilijonai dolerių yra įliejami į rinką. Vyriausybės 10-20 proc. skolinasi, leidžia į kairę ir dešinę, aš manau, kad mes labai greitai kalbėsime ne apie ekonominio nuosmukio gylį, bet kaip greitai perkais viena ar kita ekonomika“, – sako N. Mačiulis.

„Lietuvoje vienas iš didžiausių iššūkių, po to, kai jau bus pašalintos arba beveik pašalintos krizės pasekmės, bus išvengti ekonomikos perkaitimo.“

Prognozės dėl atlyginimų nenustebino

Lietuvos bankas ketvirtadienį išplatino informaciją, kurioje rašoma, kad darbo užmokesčio pokyčiai rodo atsigavimo ženklų. Iki pandemijos atlyginimai daugumoje veiklų augo apie 9–10 proc., kovo–gegužės mėn. augimas buvo sulėtėjęs iki 3–5 proc., o naujausi birželio duomenys rodo, kad atlyginimų augimas ima atsigauti, o augimo sparta netgi siekia lygį, koks buvo iki pandemijos“. Tokie skaičiai ekonomisto N. Mačiulio labai nestebina.

Su džiugiomis prognozėmis ateina ir iššūkis: ekonomistai įvertino didžiausią riziką ir galimybes Lietuvai
© DELFI / Andrius Ufartas

„Nieko čia įspūdingo ir netikėto nėra. Man buvo įspūdinga ir netikėta žiūrėti Europos Komisijos prognozes ar Lietuvos banko prognozes, tai matematiškai buvo sunku įsivaizduoti tokį scenarijų, kai nuo šių metų pradžios dešimtadaliu padidėjo minimalus mėnesis atlyginimas, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimas.

Liepos mėnesį taip pat išaugo samdomų darbuotojų poreikis, darbuotojų reikia, pramonė turi užsakymų, vidaus paklausa klesti, mes dar iki šių metų turėjome labai didelę darbuotojų problemą, kas irgi lėmė atlyginimų augimą, taigi čia niekas neturėtų stebinti.

Jeigu ta krizė truko porą mėnesių, o vartojimas grįžta į normalias vėžes, natūralu, kad išlieka didelis spaudimas atlyginimų kilimui, taigi mes vėl turėsime užtikrinti, kad atlyginimai augtų tvariai, kad tokiu pačiu tempu didėtų produktyvumas“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Tiesa, kaip laidoje sako Ž. Mauricas, iki metų pabaigos atsigauti pavyks tikrai ne visiems sektoriams, nes krizė daugelio žmonių gyvenimą pakeitė ilgam laikotarpiui.

„Tikrai ne. Tuo ši krizė yra ypatinga, kad priešingai nei buvusių krizių metu, ši krizė labai nevienodai paveikė skirtingus sektorius. Didesnė dalis pokyčių yra ne laikini, o nuolatiniai. Pavyzdžiui, pirkimas prekių nuotoliniu būdu, darbas iš namų – visa tai keis rinką ilguoju periodu.Tiek mažės būsto paklausa, tiek transporto sistemų paklausa mažės, nes nereikės vykti į darbą, rūbų paklausa mažės, taip pat kalbant apie prekybą, matome, kad trumpėja tiekimo grandinės. Tiesiog pasipylė pasiūlymų pirkti produkciją iš ūkininkų.Visi šie dalykai tikrai liks ir kai kurie sektoriai tikrai turės iššūkių“, – sako Ž. Mauricas.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(41 žmogus įvertino)
4.5122

Nausėda apgailestauja dėl Kinijos sankcijų: tikisi, kad Vyriausybė parengs kompensacines priemones

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad tenka apgailestauti dėl Kinijos įvestų apribojimų...

Landsbergis apie Kinijos taikomus apribojimus Lietuvos verslui: tai beprecedentis atvejis (49)

Ketvirtadienį žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie Lietuvos įmonės trikdžius, pristatant...

„Lidl” keičia apsipirkimo taisykles: kai kuriose parduotuvėse nebereikės galimybių paso, ilgina darbo laiką (31)

Artėjant šventiniam laikotarpiui, nuo gruodžio 6 d. visos „Lidl“ parduotuvės ilgins darbo...

Valymo paslaugas „Lietuvos geležinkelių“ grupei toliau teiks „Corpus A“

Valymo paslaugas „Lietuvos geležinkelių“ ( LTG ) grupės įmonėms toliau teiks konkursą...

Profesinių sąjungų konfederacija remia „Achemos“ darbuotojų inicijuojamą streiką

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija ( LPSK ) visapusiškai palaiko ir remia didžiausios...

Top naujienos

Gabrielius Landsbergis apie Kinijos taikomus apribojimus Lietuvos verslui: tai beprecedentis atvejis (49)

Ketvirtadienį žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie Lietuvos įmonės trikdžius, pristatant...

Lukašenka: atsakas bus „tikslus ir kariškas“ papildyta (13)

Baltarusijos vyriausybė privalo „tiksliai ir kariškai“ imtis atsako į Vakarų sankcijas,...

Vyriausybė pritarė patikslintam kitų metų biudžetui: numatytos šildymo kompensacijos, daugiau lėšų krašto apsaugai (1)

Penktadienį Vyriausybė balsuodama pritarė patobulintiems 2022 metų valstybės biudžeto ir...

Beprecedentis karas su Lukašenka, iššūkis Kinijai ir kirčiai Vokietijai: kas iš tiesų vykdo Lietuvos užsienio politiką (124)

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) penktadienį surengė diskusiją „Mėgėjai? Kodėl...

Nausėdai kyla klausimų: su Šimonyte susitiksime aptarti galimybių pasą vaikams (15)

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiks su premjere Ingrida Šimonyte aptarti galimybių...

Svarbi naujo automobilių mokesčio detalė: dalyvauti eisme bus galima tik susimokėjus (354)

Vyriausybės teikiamame naujame automobilių taršos mokesčio įstatyme, be kita ko, numatytos...

Iš PAR gydytojų – dar daugiau nerimą dėl omikron keliančių žinių papildyta

Po omikron atmainos pasireiškimo Pietų Afrikoje, anot medikų, smarkiai išaugo hospitalizuojamų...

„Lidl” keičia apsipirkimo taisykles: kai kuriose parduotuvėse nebereikės galimybių paso, ilgina darbo laiką (31)

Artėjant šventiniam laikotarpiui, nuo gruodžio 6 d. visos „Lidl“ parduotuvės ilgins darbo...

Tiesioginė transliacija / Jūs rimtai? Žemaitaitis – apie Puteikio butelius ir kalėdines eglutes (1)

Buvęs Seimo narys Naglis Puteikis šią savaitę sukėlė skandalą bandydamas į taromatą...

VSAT užfiksavo prie sienos Baltarusijos pareigūnų atvežtus migrantus, pamatę pasieniečius jie nusimovė batus (11)

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) penktadienį pasidalijo gruodžio 1 dieną stebėjimo...