Taip įmonės bando kovoti su darbo imitavimu – vis dažnesniu naršymu socialiniuose tinkluose ar naujienų portaluose, nesibaigiančiomis kavos pertraukėlėmis darbo metu.

DELFI nusprendė pasidomėti, kaip joms sekasi šis eksperimentas. Bendrovės „Valandinis“ plėtros vadovas Jurijus Laneckij, taip pat einantis komercijos vadovo pareigas įmonėje „Engineer“ teigė, kad apie konkrečius rezultatus kalbėti dar anksti, bet tam tikros tendencijos pradeda ryškėti.

Pelnas augo kartais

Jeigu iki rugsėjo įmonių darbo valandos truko nuo 8 iki 17 val., jau kelis mėnesius darbuotojai dirba kitu ritmu – nuo 9 iki 16 val.

Per šį laikotarpį abi įmonės pasiekė įspūdingų rezultatų. Įmonėje „Valandinis“ rugsėjo ir spalio mėnesiais pelningumas siekė 11–12 proc., kai įprastas būdavo apie 3 proc. Tuo metu „Engineer“ įmonėje rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesių pelningumas buvo virš 10 proc., kai įprastai jis siekė 2–3 proc.

J. Laneckij, prieš pristatydamas skaičius, pabrėžė, kad jokiu būdu negalima būtų teigti, kad įmonės pelningumas išaugo būtent dėl darbo laiko sutrumpinimo. Tačiau pripažino, kad bent minimalios įtakos tai galėjo turėti.
Jeigu žiūrėtumėte į patį objektyviausią rodiklį, kuris gali egzistuoti įmonėje, – pelną, „Valandiniame“ tas pelnas buvo 4 kartus didesnis nei įprastai. Ar jis susijęs su darbo laiko trumpinimu? Aš galvoju, kad būtų naivu tikėti, kad vien dėl to jis augo, bet faktas yra matomas.
Jurijus Laneckij

„Jeigu žiūrėtumėte į patį objektyviausią rodiklį, kuris gali egzistuoti įmonėje, – pelną, „Valandiniame“ tas pelnas buvo 4 kartus didesnis nei įprastai. Ar jis susijęs su darbo laiko trumpinimu? Aš galvoju, kad būtų naivu tikėti, kad vien dėl to jis augo, bet faktas yra matomas.

Jeigu žiūrėtumėme į „Engineer“ pelną, duomenys panašūs, bet su vienu kabliuku, kuris mane taip pat verčia abejoti, kad tai dėl darbo laiko.

Kabliukas tame, kad „Engineer“ geresnis laikotarpis prasidėjo vienu mėnesiu anksčiau, jau rugpjūtį mes rodėme geresnius rezultatus nei visada.

Gal ir galima bandyti pritraukti paklodę ir sakyti, kad tai galėjo lemti tai, kad darbuotojai jau prieš kelis mėnesius žinojo apie planuojamus darbo laiko pokyčius, todėl gal labiau stengėsi, bet tai būtų interpretacijos, kurios pritemptos“, – teigia jis.

Paklaustas, tai kokie veiksniai galėjo turėti įtaką tokiems pelnų augimams, J. Laneckij svarstė, kad tiesiog rinkoje susiklostė palankios sąlygos.

„Mes svarstėme, kad galėjo būti daug veiksnių. Šiek tiek geriau sekėsi parduoti tuos mėnesius, darėme mažiau klaidų, jau ir patirtis susikaupusi galėjo duoti savo rezultatą. O ar tai, ar darėme mažiau klaidų susiję, kad darbuotojai geriau išsimiega, daugiau turi laiko sau, todėl gali geriau dirbti – sunku pasakyti“, – svarsto jis.

Labiausia džiaugiasi moterys, turinčios vaikų

Įmonės taip pat patikrino kamerų prie įėjimo duomenis. Juose matyti dvi atsitiktinės dienos. Vienoje nuotraukoje užfiksuoti duomenys iki laiko sutrumpinimo, kitoje – po.
Ofisas

„Matosi, kad anksčiau žmones į darbą ėjo tarp 7–9 valandos. Tai parodo oranžiniai brūkšniukai, rodantys kameros užfiksuotos judesius, o pati kamera nukreipta į ofiso įėjimo duris. Dabar dauguma ateina 9 valandą, judesio nėra daug, ofise būna tyla.

Vakare tokio aiškaus dėsningumo nėra, judėjimas didesnis, todėl galima spręsti, kad ryte darbuotojai papildomą laisvą valandą tikrai išnaudoja, o vakarais to įrodyti negalėtume“, – sako jis.
Ofisas

Palankiausiai darbo valandų trumpinimą įvertino administracijos ir finansų skyriaus darbuotojai, kurių darbas yra sėslus, jie turi mažai susitikimų su klientais ir pan.

„Pastebėjome, kad vis dėlto geriausiai darbo laiką trumpinimą įvertino moterys, turinčios šeimas.

Jeigu kalbėtume apie projektų vadovus, jie į darbą žiūri lanksčiau ir tų emocijų neturi tiek daug.

Visi taip pat kaip labai svarbų, nors tuo pačiu ir paprastą dalyką įvardina tai, kad nesijaučia kalti, kai tenka truputį pavėluoti ar išeiti anksčiau. Pas mus ir anksčiau buvo pakankamai laisvas darbo laikas, o dabar tai tiesiog įtvirtinome oficialiai“, – pasakoja Jurijus.

Jei pasiteisins, nuo kitų metų rugsėjo dirbs tik iki 14 val.

Tikslesnius rezultatus įmonės tikisi pateikti iki kitų metų kovo 1 d., kadangi yra apsibrėžusios trumpinti darbo laiką dar labiau, jei eksperimentas pasiteisins.

Jei rezultatais išliks geri, nuo kovo 1 d. darbuotojai galės dirbti nuo 9 iki 15 val., o nuo kitų metų rugsėjo tik 5 valandas per dieną – nuo 9 iki 14 val.

„Šiuo metu pradedame bendrą projektą su Kauno technologijos universitetu (KTU), kurio metu KTU gilinsis į mūsų sprendimo priežastis ir pasekmes. Turbūt tai leis mums turėti dar daugiau duomenų“, – sako J. Laneckij.
Darbo valandos

Jeigu kovą bus priimtas sprendimas darbo laiką dar trumpinti, darbuotojams bus pasiūlyti tam tikri įrankiai ir programos, leisiantys pamatuoti, kaip tas darbo laikas yra išnaudojamas.
„Rekomenduosime įsidiegti įrangą, duomenų nerodant darbdaviui.

Tiesiog savikontrolei, kad darbuotojas pats suprastų, ar jis juda į reikiamą pusę. Tai yra bendras interesas ir žiūrėsime, ar pavyksta išugdyti tai kaip bendrą vertybę, ar ne“, – pažymėjo J. Laneckij.

Sveikintina, tačiau ne visose srityse pritaikoma

Banko „Luminor“ vyr. analitikė Indrė Genytė-Pikčienė, komentuodama šių dviejų įmonių atvejį, pritarė vadovams, kad daryti kažkokias išvadas būtų per anksti.

„Jokiu būdu negalima būtų daryti sąryšių su pelno rodikliais. Tai tikrai per trumpas laiko tarpas, nes yra sezoniškumo veiksniai, kiti faktoriai, kurie veikia pelningumo rodiklį.

Reikia peržiūrėti mažiausiai visų metų ciklą, kokie yra svyravimai tiek užimtume, tiek, atitinkamai, pelningume, siejasi jie ar ne, ir tik tada bandyti kažką pakomentuoti. Dabar duomenų stipriai per mažai, galima tik nuomonėmis apsiriboti“, – sakė ji.

Ekonomistė svarstė, kad vis dėlto statybų sektoriuje rezultatas stipriai siejasi nuo išdirbtų valandų skaičiaus, todėl šių dviejų įmonių atvejis gal ir keistokas.
Indrė Genytė - Pikčienė

Tačiau ji pažymėjo, kad kai kuriems darbuotojams tai iš tiesų gali atsiliepti teigiamai: „Žinoma įsijungia didelė motyvavimo sistema ir toks žmogus, kuris gali dirbti mažiau laiko, džiaugiasi ir išnaudoja savo darbo laiką daug efektyviau.

Tačiau sritys, kur daug fizinio ar rutininio darbo, kur atidirbtų valandų skaičius priklauso nuo darbų apimčių, to ryšio tiesiog taip lengvai panaikinti negalima.

Visai kitaip yra su kūrybinėmis sritimis, kur darbas sunkiai apibrėžiamas efektyvumo matavimu. Tokie darbuotojai orientuojasi į laisvesnį darbo modelį, galbūt galimybę dirbti iš namų.“

Sėdėti darbe vien dėl atsėdėjimo – atgyvena iš sovietinių laikų

Komentuodama, kodėl teigiamą poveikį labiau pajuto administracijos ir finansų skyriaus darbuotojai, I. Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį, kad pačių darbų specifika iš esmės skiriasi.
Jokiais būdais nepritariu iš sovietinės sistemos paveldėtam atsėdėtų valandų skaičiui, nes tai nėra motyvuojantis dalykas ir tai netgi žalinga. Žmogus, turintis atsėdėti valandas darbe, vienareikšmiškai ne šiandienos realija, o vakar diena.
I. Genytė-Pikčienė

„Administratorių ir finansų skyriaus darbuotojų darbas labiau priklauso nuo susikaupimo, savo laiko planavimo, ir jeigu jie turi galimybę išeiti iš darbo valanda anksčiau, jų susikaupimas bus visai kito laipsnio – mažiau kavos gėrimo pertraukėlių ir pan.

O kokie projektų vadovai turi daugiau vietinių komandiruočių, objektų lankymų, susitikimų su klientais. Bet kokiu atveju yra laiko gaišatis kelionėse, važiavimuose, todėl ar tas oficialus darbo laikas ilgesnis, ar trumpesnis, jiems jokio skirtumo“, – svarsto ji.

Apskritai ekonomistė pabrėžia, kad darbo valandų trumpinimas, kur tik galima tai padaryti, yra sveikintinas pavyzdys. Tiesiog privalu nuolat stebėti finansinius rezultatus, darbuotojų darbo efektyvumą ir ieškoti tos minimalios darbo laiko ribos.

„Jokiais būdais nepritariu iš sovietinės sistemos paveldėtam atsėdėtų valandų skaičiui, nes tai nėra motyvuojantis dalykas ir tai netgi žalinga.

Žmogus, turintis atsėdėti valandas darbe, vienareikšmiškai ne šiandienos realija, o vakar diena“, – sakė ji, pabrėždama, kad visas pasaulis pamažu eina darbo laiko trumpinimo link.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (169)