„Šiandien jau nieko nestebina tokie atlyginimai kaip 7000, 8000, 10000 litų į rankas – darbininkai, statybininkai uždirba tokius atlyginimus. Neatskaičius mokesčių vidutinis atlyginimas statybų sektoriuje šiandien yra apie 2500-3000. Tai iš tiesų geroka viršija i Lietuvoj gaunamus atlyginimus“, - pripažįsta Rytis Ivanauskas, UAB “Eikos statyba” generalinis direktorius.
Daugiau už statybininkus šiandien uždirba tik įmonių vadovai, teisininkai ir verslininkai. Statybininkų algų vidurkis siekia 3000 litų, aukštos kvalifikacijos meistrai gauna dukart daugiau, o geriausių iš geriausiųjų algos skaičiuojamos jau penkiaženkliais skaičiais.
Uždirba daugiau už ministrus
Palyginimui – be išlaidų asmeninei reprezentacijai Seimo narys gauna puspenkto tūkstančio litų, ministras – penkis tūkstančius, premjeras šešis, o su statybų asu gali lygintis tik Konstitucinio teismo pirmininkas. Akivaizdu, kad aukštos kvalifikacijos juristui žinių ir intelekto reikia nepalyginimai daugiau nei, tarkime, betonuotojui. Bet statybų bendrovių vadovai neturi kitos išeities.
„Pagrindinė to priežastis yra ekonomikos ir statybos apimčių augimas. 2006 m. bendra statybų apimtis išaugo tris kartus palyginus su 2000 m. Tai yra didžiulis šuolis. Ir visa tai iššaukė papildomą žmonių skaičių, žmonių nėra, dalis jų emigravę, mes turime mokėti daugiau, tam kad juos persiviliotumėm iš kitų kompanijų arba tam, kad tas atlyginimų lygis būtų bent jau panašus į tą, koks yra šiandien Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, kad žmonės galėtų grįžti čia dirbti“, - sako R.Ivanauskas.
Ir tai dar ne pabaiga. Statybininkų algos ne tik kad didėja – spartėja ir jų augimo tempai.
„Jeigu žiūrėti statistiką, tai atlyginimai augo per šeštuosius metus lyginant su penktaisiais 26 proc. Jeigu žiūrėti atskirus mėnesius, jau šių metų lyginant su praeitų metų – tarkim balandžio mėn. – tai statistiniai atlyginimai augo 29,5 proc.“, - teigia Adakras Šeštakauskas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas.
Pelningiau - dirbant ne bendrovėje
Tiek didėjo oficialios, statistikos departamento fiksuojamos algos. Tačiau iš tiesų vadinamąsias “baltas” algas moka tik didžiosios statybų bendrovės. Mažesnėse įmonėse vokelyje duodama suma tris kartus viršija oficialią algą. Jas sudėjus gautume kur kas didesnius skaičius nei oficialieji. Bet ir tai dar ne pabaiga. Oficialiai įmonėje dirbantys statybininkai savo algomis nė iš tolo negali lygintis su tais, kurie dirba pagal verslo liudijimus.
„Vidutinės kvalifikacijos patentininkai arba dirbantys pagal verslo liudijimus uždirba, švelniai tariant, dvigubai daugiau negu statybose. Kadangi nemoka mokesčių.“, - sako A. Šeštakauskas.
Verslo liudijimo kainą nustato savivaldybė. Metinė jo kaina Lietuvoje svyruoja nuo 300 iki pustrečio tūkstančio litų. Tai net keliasdešimt kartų mažiau, nei sumoka mokesčių legaliai dirbanti statybų bendrovė.
„Už įmonėje dirbantį darbuotoją mes sumokame 27 proc. pajamų mokesčio, 33 proc. - Sodros. Kaip pavyzdys nuo 3000 Lt mes sumokame apie 1800 litų papildomai mokesčių valstybėje. Jeigu palyginti su verslo liudijimą turinčiu asmeniu, jis sumoka apie 20 kartų mažiau, t.y. jo verslo liudijimas kainuoja apie 50-100 litų per mėnesį.“, - aiškina R.Ivanauskas
Tokiomis sąlygomis konkuruoti sunku. Vadinamųjų patentininkų verslas taip išsiplėtė, kad susibūrę į grupes po 50-60 žmonių jie teikia normalaus statybų rangovo paslaugas. Skirtumas tik tas, kad nėra sutarčių, nėra garantijų ir beveik nemokami mokesčiai. Tačiau iš klientų patentininkai plėšia beveik tiek pat, kiek ir statybų bendrovės. Tad nenuostabu, kad jų atlyginimai siekia stratosferines aukštumas.
Žmonės nelinkę viešai girtis savo algomis, tačiau išjungus kameras vienas pagal verslo liudijimą dirbantis mūrininkas prisipažino, kad vasarą jis uždirba iki 30 000 litų per mėnesį. T.y. 1000 litų per dieną. Tokie pinigai sugundė ne vieną.
Anot Dainiaus Daugirdos, Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojo, praėjusiais metais verslo liudijimų išdavimas gyventojams, kurie atlieka individualią veiklą statybų sektoriuje, sudarė daugiau kaip 60 000. T.y. daugiau kaip 60 000 verslo liudijimų išduota praėjusiais metais. Šiemet tokių verslo liudijimų yra išduota daugiau kaip 30 000.
„2000 m. statyboje buvo 57 000 darbuotojų, praeitais metais 90 000. Tai reiškia, kad į statybą atėjo virš 30 000 darbuotojų, bet jų vis tiek stokoja. Tai jie atėjo ne visuomet kvalifikuoti, ne visuomet pripažįstantys discipliną ir t.t.“, - sako A. Šeštakauskas.
Parsivilioti atgal - kainuoja
Milžiniška naujo būsto paklausa atsiliepė ne tik statybininkų algoms, bet ir darbo kokybei. Anksčiau statybų bendrovės, darbo vietoje aptikusios neblaivų darbininką be kalbų šveisdavo jį lauk, tai dabar jos priverstos taikytis ir su pravaikštomis ir su išgertuvėmis statybvietėje. O dideles darbininkų algas statybų bendrovės galų gale perkelia ant galutinio vartotojo – t.y. mūsų visų – pečių.
„Iš tikrųjų atlyginimų augimai iššaukė viso sektoriaus arba visos statybų kainos augimą. Nėra vien atlyginimų augimas – yra ir medžiagų augimas, subrangos paslaugų, mechanizmų. Visa tai kelia kainą. Tačiau iš tiesų didžiausia dalis šioje kainoje yra atlyginimas ir atlyginimų augimo tempai yra sparčiausi. Visoje kainoje“, - dėsto R.Ivanauskas.
Įstatymų leidėjams, atrodo, nesvarbu, kad didelės nekilnojamojo turto kainos ir atitinkamo dydžio bankų paskolos sunkia našta užgula vis didesnę visuomenės dalį. Būdų kainą mažinti yra, tik nieko nedaroma. Sklypo dokumentacijos derinimas, kaip ir anksčiau, trunka apie dvejus metus, nors jau kokį dešimtmetį kalbama, kad šias biurokratine procedūras būtų galima gerokai supaprastinti. Anksčiau žadėjusi gyventojų pajamų mokestį mažinti iki 24 proc., dabartinė vyriausybė jau kalba apie progresinius pajamų mokesčius.
„Mokesčių dydis yra tikrai didžiulis, palyginus su, sakykime, Airija, Didžiaja Britanija: nuo vidutinio atlyginimo mes sumokame dvigubai daugiau mokesčių negu tos konkuruojančios valstybės“, - sako R.Ivanauskas.
Tačiau net ir mokėdamos didesnius mokesčius, mūsų bendrovės randa būdų, kaip parsivilioti specialistus atgal į tėvynę. Įmonės sumoka bankų kreditų palūkanas, darbuotojus nemokamai apdraudžia, o kai kurios savo geriausiems meistrams netgi pastato būstus. Juos aukščiausios kvalifikacijos statybininkai iš savo įmonės perka už savikainą, be to, išsimokėtinai.
Tai duoda rezultatų – pastaraisiais metais grįžtančių į Lietuvą statybininkų daugiau nei išvykstančių. Tačiau visa tai kainuoja, ir nemažai. Tad artimiausiu metu ir statybininkų atlyginimai ir pačių statybų kaina tik didės.