aA
Karantino metu šių metų antrą ketvirtį apie 33 proc. užimtų gyventojų nedirbo arba dirbo mažiau valandų nei įprastai. Moterys sudarė apie 60 proc. visų dirbusiųjų mažiau valandų. Iš jų ketvirtadalis visai nedirbo arba dirbo mažiau valandų dėl karantino. Tai sudarė apie 8 proc. visų užimtų šalies gyventojų.
Statistika: dėl COVID-19 pandemijos dirbančios moterys nukentėjo labiau nei vyrai
© DELFI / Andrius Ufartas

Pasak Lietuvos statistikos departamento lyčių ir lygybės statistikos rengimo koordinatorės Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro ekspertės Dovilės Galdauskaitės, augantį moterų ir jaunimo registruotą nedarbą lemia tai, kad įprastai didžioji šių grupių asmenų dalis dirba prekybos, paslaugų ir aptarnavimo sektoriuose, kurie iš dalies arba visai buvo uždaryti karantino metu. Kalbėdama renginyje „Įgūdžiai, padedantys moterims įsitvirtinti darbo rinkoje“, ekspertė apžvelgė moterų padėtį darbo rinkoje ir privačioje erdvėje, moterų išsilavinimą istoriniu kontekstu bei remdamasi naujausia statistika.

Lietuvos moterų užimtumo lygis aukštas ir nedaug nusileidžia vyrų. Eurostato duomenimis, 2019 m. 20–64 metų amžiaus moterų užimtumo lygis siekė 77,4 proc., vyrų – 79 proc. Šis skirtumas – mažiausias visoje Europos Sąjungoje (ES) – tik 1,60 procentinio punkto. Lietuvos moterys išsilavinimu netgi lenkia vyrus. Daugiau nei pusė (50,4 proc.) 25–65 metų amžiaus moterų turi aukštąjį išsilavinimą. Tuo metu tokio pat amžiaus vyrų aukštąjį išsilavinimą įgiję tik 35,5 proc. Lyginant kitas amžiaus grupes, pavyzdžiui, 30–34 metų, skirtumai dar akivaizdesni ir siekia 22,6 procentinio punkto. Tai – vienas didžiausių vyrų ir moterų, turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą, skirtumų ES (didesnis tik Slovėnijoje – 22,8 proc. punkto).

Be to, 25–64 metų amžiaus moterys (2010–2019 m.) yra įsitraukusios į visą gyvenimą trunkantį mokymąsi aktyviau nei vyrai. Vyrų ir moterų užimtumas susijęs su darbo ir šeimos derinimo galimybėmis bei istoriniu kontekstu – visiško užimtumo politika sovietmečiu, kai įsitraukimas į darbo rinką buvo privalomas.

D. Galdauskaitės teigimu, nors dažnai kalbama apie vyrų ir moterų lygybę viešojoje erdvėje, ypač darbo rinkoje, nepaisant istorinio konteksto ir vykstančių nuostatų dėl lyčių vaidmenų bei struktūrinių pokyčių, lygybė tarp vyrų ir moterų viešojoje erdvėje didesnė nei privačioje – šeimoje, namų ūkyje. Pavyzdžiui, 66 proc. 25–49 metų amžiaus tėčių kasdien rūpinasi ir (ar) lavina savo vaikus. Ir net 92 proc. mamoms vaikų lavinimas yra kasdienė jų veikla (Eurostato duomenys, 2016 m.). Kasdien gamina maistą ir tvarko namus 79 proc.

Lietuvos moterų ir 29 proc. Lietuvos vyrų. ES šalyse tokia pat moterų dalis kasdien gamina valgyti, bet vyrų – truputį daugiau – 34 proc.

Baltijos šalyse 15–74 metų amžiaus moterų, dirbančių viešajame sektoriuje ir dirbančiųjų ne visą darbo laiką, dalis yra beveik dvigubai didesnė nei vyrų. Darbo rinkos segregacija išlieka aktuali ne tik pagal ekonominės veiklos sritis, bet ir pagal profesijas. Visiškai vyriškas tebėra statybų sektorius, kuriame 90,1 proc. darbuotojų – vyrai, ir transporto bei saugojimo veikla – 73,9 proc. darbuotojų – vyrai. Vyrai absoliučiai dominuoja ir ginkluotosiose pajėgose (93 proc. darbuotojų), didžiąją kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų bei įrenginių ir mašinų operatorių ir surinkėjų dalį taip pat sudarė vyrai – atitinkamai 79,3 ir 79,2 proc. Moteriškos sritys tradiciškai yra švietimas (79 proc. darbuotojų – moterys) bei žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas (58,9 proc. darbuotojų – moterys).

Daugiausia moterų – tarp paslaugų sektoriaus darbuotojų ir pardavėjų bei įstaigų tarnautojų, atitinkamai 73,6 ir 69 proc. (2019 m. duomenimis).

Pasak Lietuvos statistikos departamento pranešimo, vyrai ir moterys dirba ne tik skirtingose srityse ir turi skirtingas profesijas, skiriasi ir darbo užmokestis. 2019 m. didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo finansinės ir draudimo veiklos – 36,3 proc., informacijos ir ryšių – 30,2 proc., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 26,8 proc. įmonėse. Moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis viršijo vyrų tik transporto ir saugojimo bei statybos įmonėse – atitinkamai 10,7 ir 2,9 proc.

Moterų ir vyrų dalyvavimą darbo rinkoje veikia ir kontekstiniai veiksniai. Vienas aktualiausių šiuo metu – COVID-19 pandemija.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Labiausiai imunizuotos įmonės moka didesnius atlyginimus ir turi aukštesnį kredito reitingą (6)

Įmonės, kurios yra pasiekusios didžiausią imunizacijos lygį, vidutiniškai moka 1622 Eur darbo...

Per pandemiją įkūrė verslą, kuris sulaukė didžiulės sėkmės: dabar net riboją gamybą, kad išlaikytų kokybę (131)

Tautvydo ir Arūnės Švenčionių „Obels dūmas“ – per pandemiją įkurtas šeimos verslas....

Aistė Žebrauskienė | D+

Siūlo 6 savaičių visuotinas atostogas: verslas kritikuoja, darbuotojai tikina esą neišleidžiami jau dabar (1)

Be trumpesnės darbo savaitės, Lietuvoje siūloma įteisinti ilgesnes kasmetines atostogas. Ekspertai...

ECB atšauks dėl pandemijos įvestus apribojimus bankų išmokamiems dividendams

Europos Centrinis Bankas (ECB) paskelbė atšauksiantis dėl pandemijos įvestus apribojimus...

Šimkus naujai pensijų reformai nepritaria: reikėtų skaičiuoti 30 metų į priekį, o ne iki kitų rinkimų (67)

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus kritikuoja Socialinės apsaugos ir darbo...

Top naujienos

Migrantų šeimoms – geros žinios iš teismų: jiems bus neribojama laisvė (71)

Lietuvoje dar tik formuojasi praktika, kaip elgtis su į Lietuvą atklydusiais migrantais. Pirmosios...

Nuvykus į ligoninę kauniečiui įtarė Laimo ligą, bet gydymo neskyrė: ligoninė paaiškino, kodėl taip nutiko (69)

„Delfi“ pasiekė skaitytojos Ingos pasakojimas, kuriame ji dalijasi savo brolio patirtimi. Anot...

Viena šeima įsisuko į nelaimių karuselę: po senelių laidotuvių neteko ir namų (27)

Antradienio naktį Šalčininkų r. Gerviškių seniūnijai priklausančiame Gudelių kaime nutiko...

Nuo skersinio kritęs Tvorogalas nevyniojo žodžių į vatą: noriu pamiršti tai, pailsėti nuo gimnastikos specialiai „Delfi“ iš Tokijo (75)

2019-ųjų Europos žaidynių ir 2020-ųjų Europos čempionas pratimuose ant skersinio Robertas...

Per pandemiją įkūrė verslą, kuris sulaukė didžiulės sėkmės: dabar net riboją gamybą, kad išlaikytų kokybę (131)

Tautvydo ir Arūnės Švenčionių „Obels dūmas“ – per pandemiją įkurtas šeimos verslas....

Kaip pasiruošti stovyklavimui, kad laikas gamtoje būtų malonus ir komfortiškas: nepamirškite šių daiktų

Šios savaitės pradžioje visa šeima išsiruošėme stovyklauti prie ežero. Augant vaikams norisi...

Nustebusio Rapšio apmaudas: sunku pasakyti, kodėl taip nutiko specialiai „Delfi“ iš Tokijo (148)

Pirmasis iš Lietuvos plaukikų į Tokijo baseiną šokęs Danas Rapšys 400 m plaukimo laisvu...

Šešis šimtukus už egzaminus gavęs panevėžietis rinksis studijas prestižiniame universitete (83)

Nors Nacionalinė švietimo agentūra paskutiniųjų valstybinių brandos egzaminų – istorijos,...

Niūrias nuotaikas pataisęs Šidlauskas prognozavo rekordus: vėsus, geras baseinas vėliavnešys krimtosi dėl klaidų ir perdegimo (23)

Pirmieji Lietuvos plaukikų startai Tokijo olimpinėse žaidynėse nepradžiugino. 400 m laisvu...

Rūta Lapė | D+

Kasdienybės herojai. Milijonais skaičiuojamas vienos sėkmingiausių Lietuvos manekenių turtas ir Povilaičio namas Palangoje

Julijos Steponavičiūtės gyvenimo istorija – vaikystė be mamos, neregėta sėkmė modelių...