„Išvengsime. Džiaugiuosi pranešdamas tą žinią, iš tikrųjų sugebėjome atnaujinti nuotekų valyklą Kėdainiuose, Nevėžis atsigavęs, Nemenčinėje nuotekų valykla sutvarkyta, Gariūnuose, kur Vilniaus nuotekynas daugiausia yra, ketvirtadalis nuotekų išvaloma, dešimtimis kartų pagerės nuotekų išvalymas, Neris atsigaus‟, – „Delfi‟ sausį sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Kaip žinoma, aglomeracijose, didesnėse kaip 2000 gyventojų ekvivalento (g.e.), taikomi Europos Sąjungos direktyvos reikalavimai, kad prie centralizuotų nuotekų surinkimo sistemų būtų prijungta mažiausiai 98 proc. gyventojų.
Pažeidimo procedūra prieš Lietuva pradėta lygiai prieš 6 metus, 2017 metų vasario viduryje, dėl aukščiau minėto reikalavimo neįgyvendinimo ir taip pat – nes neužtikrinta, kad Kėdainių aglomeracijos nuotekos būtų išvalomos iki nustatytų reikalavimų (išvalytas azotas).
„Vykstant pažeidimo procedūros nagrinėjimui, Europos Komisija nekomentuoja, kokią šalis daro pažangą, ir iš anksto nespekuliuoja dėl tolimesnių veiksmų. Europos Komisija nuolat bendrauja su atitinkamos valstybės narės valdžios institucijomis, siekdama padėti valstybei narei įvykdyti savo įsipareigojimus pagal ES teisę.
Maždaug 90 proc. visų pažeidimų atveju ES valstybės narės savo įsipareigojimus pagal ES teisę įvykdo iki bylos perdavimo ES Teisingumo Teismui‟, – „Delfi‟ komentavo Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresnysis patarėjas Irmantas Valūnas teigia, kad paskutiniais turimais duomenimis, visos Lietuvos mastu centralizuotą nuotekų tvarkymo paslaugą gauna 79,68 proc. gyventojų.
„Aglomeracijose, didesnėse kaip 2000 gyventojų ekvivalento, kurioms taikomi direktyvos dėl miesto nuotekų valymo reikalavimai, prie centralizuotų nuotekų surinkimo sistemų prijungta 95,31 proc. gyventojų‟, – priduria jis.
„Delfi“ skaičiavimu, pagal 2021 metų duomenis 98 proc. rodiklio nebuvo pasiekusios 31 iš 67 šalies aglomeracijų, kuriose gyvena daugiau kaip 2000 g. e.
I. Valūno teigimu, didelį postūmį aprūpinant gyventojus centralizuotai teikiamomis paslaugomis suteikė nuo 2000 metų prieinama ISPA, PHARE, ES Sanglaudos fondų parama. Nuo 2017 metų taip pat skiriamos lėšos iš nacionalinių programų – Aplinkos apsaugos rėmimo programos ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo – gyventojų būstų prijungimui prie nutiestų centralizuotų nuotekų surinkimo sistemų.
Ministerija pažymi, kad vietovėse, kuriose nėra įrengtų centralizuotų nuotekų tinklų, gyventojai gali rinktis alternatyvius sprendimus. Kada, kokiu būdu gyventojams bus teikiama nuotekų tvarkymo paslauga arba kuriose teritorijose/vietovėse gyventojai tai turės daryti patys, planuoja ir sprendžia savivaldybės, tvirtindamos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus.
„Mūsų žiniomis, 41 savivaldybė iš savo lėšų, pagal jų pačių pasitvirtintas tvarkas kompensuoja gyventojams dalį individualių nuotekų valymo įrenginių įsirengimo išlaidų‟, – komentuoja I. Valūnas.
Savivalda pažangą vertina teigiamai
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja aplinkos ir energetikos klausimais Agnė Kazlauskienė teigia, kad sunku objektyviai įvertinti situaciją, nes ji dinamiška ir kinta kas mėnesį.
„Paprastai vandens tiekimo įmonės per savivaldybes pateikia ataskaitą iki kovo mėnesio. Ataskaitas pateikia Aplinkos apsaugos agentūrai ir tokiu būdu gaunamas išsamus detalus vaizdas. Aišku, reikia pažymėti, kad agentūra, gavusi tuos duomenis iš naujo įvertina pagal savo turimą metodiką ir tada tik rengiama ataskaita Europos Komisijai.
Neturime tokio išsamaus vaizdo, bet kaip bebūtų, pažangą vertiname teigiamai ir savivaldybės supranta šių reikalavimų svarbą ir visokeriopomis priemonėmis prisideda‟, – teigia A. Kazlauskienė.
Pasak jos, daug savivaldybių taiko programas 50/50 – pagal standartinius įkainius paskaičiuota suma nuotekų tinklų įrengimui, kai pusė sumos vėliau dengiama iš savivaldybės biudžeto.
Anot jos, kiekvienoje savivaldybėje yra tam tikra grupė žmonių, gyvenančių iš mažų pajamų, todėl iš jų reikalauti prisijungimo prie centralizuotų nuotekų tinklų yra sunku. Kaip gerą iniciatyvą ji akcentavo Vilniaus miesto „Baltąsias zonas‟.
„Išskyrė keletą itin jautrių teritorijų, tokių kaip saugomos ir pan. ir ypač intensyvaus užstatymo vietoves ir gyventojai galėjo teikti paraiškas, bet ne pavieniai gyventojai, o tiesiog kvartalais, grupėmis ir buvo atrinkti 5–6 projektai Vilniaus mieste, kurie surinko pakankamą balą ir štai dabar tenai bus atvedamos į jų gatves papildomos atšakos‟, – aiškina LSA patarėja.
Pasiteiravus, kas padėtų dar efektyviau spręsti šį klausimą, A. Kazlauskienė sako, kad reikėtų sutrumpinti kelią nuo projekto pradžios iki įgyvendinimo.
„Vis dėlto tai užtrunka ir manome, kad galima surasti būdų šį procesą optimizuoti valstybiniu lygiu, kad jis vyktų sparčiau, nes vis dėlto šiuo metu užtrunka ir tada gyventojai vėl lieka nepatenkinti: nuo planavimo, nuo projekto iki paties įrengimo, kai jau galima tiesiog pasinaudoti centralizuotais nuotekų tinklais, išties praeina ilgas laiko tarpas‟, – sakė A. Kazlauskienė.
Prieš porą metų būta problemų
Aplinkos apsaugos agentūros vyriausioji specialistė Laima Kulvičienė komentavo, kad paties naujausio statistinio vaizdo nėra, tačiau anksčiau būta tam tikrų problemų. Ataskaita Europos Komisijai bus teikiama kitąmet už 2022 metus, o pernai buvo už 2020-uosius.
„Jeigu yra aglomeracija realiai daugiau kaip 10 tūkst. dydžio gyventojų ekvivalento, tai tuo atveju turi būtinai būti įdiegtas azoto ar fosforo papildomas šalinimas. Jeigu valymo įrenginiai to neturi – tai yra kaip pažeidimas. Tai čia šitas buvo 2020 metais, o daugiau (…) kaip ir viskas buvo gerai, bet galutinis vertinimas dar nėra paskelbtas‟, – sako L. Kulvičienė.
„2021 dar nebuvo gera situacija, bet 2022 gal bus geresnė. Pas mus iki vasario 15 teikia ataskaitas‟, – komentavo specialistė.
Paaiškindama „gyventojo ekvivalento‟ sąvoką ji teigia, kad vertinami ne gyventojai, o kiek surenkama taršos ir atiteka į valymo įrenginį – įskaitant ir pramonę.
„Neprijungtų gyventojų gali būti 2 tūkst. dideliame mieste, mažiukuose ten jų tiek nebus, nes tie 2 procentai yra mažiau (gyventojų nei 2 tūkst. – red.), tai ten užtenka vertinti pagal procentus‟, – sakė Aplinkos apsaugos agentūros specialistė.
Aplinkos ministras S. Gentvilas teigia, kad nors dar yra darbo, vis dėlto situacija gerėja.
„Kritinėse savivaldybėse – Švenčionys ar Vilniaus rajonas – tikrai labai daug pažangos padarėme per šiuos dvejus metus, tai Europos Komisija mus pagyrė, kad pažanga padaryta.
Sugriežtinti reikalavimai
2022 metų spalį EK sugriežtino reikalavimus (nuo 2000 iki 1000 g. e.). Aplinkos ministerija teigia, kad šiuo metu galioja ankstesni kriterijai.
„Pernai spalio mėn. EK paskelbė pasiūlymą, kaip galėtų būti keičiama direktyva 91/271/EEB dėl miestų nuotekų valymo, tačiau siūlomi nauji reikalavimai nėra įsigalioję. Šiuo metu visos ES šalys dalyvauja diskusijose ir teikia pastabas EK. Koks bus suderintas galutinis šio pasiūlymo tekstas ir kada jis bus patvirtintas, kol kas nežinoma.
Šiuo metu vis dar galioja esamas direktyvos tekstas su 2000 gyventojų ekvivalento kriterijumi‟, – teigia ministerija.
Ji priduria, jog nusprendus pakeisti reikalavimus, direktyvose paprastai numatomas pereinamasis laikotarpis tų reikalavimų įgyvendinimui.
EK atsako „Delfi‟, kad „šiuo metu prieš Lietuvą pradėta pažeidimo procedūra nėra susijusi su 2022 metų spalį pristatytu Europos Komisijos pasiūlymu, kurį dar turi apsvarstyti ir priimti Europos Parlamentas ir ES Taryba‟.
Į klausimą, kokia galėtų būti bauda Lietuvai, jeigu jai nepavyktų įgyvendinti reikalavimų, ministerija nesiėmė konkretizuoti.
„Baudas už ES teisės neįgyvendinimą skiria ES Teisingumo teismas valstybei, vertindamas daug kriterijų: pažeidimo trukmę, sunkumą, valstybės ekonominę situaciją, valstybės dedamas pastangas pažeidimą ištaisyti ir kt. Todėl baudos dydį nuspėti sunku. ES Teisingumo teismui skyrus baudą Lietuvai, jos apmokėjimo tvarka kiekvienu atveju nustatoma atskirai.
Prieš dvejus metus S. Gentvilas skelbė, kad vienas pagrindinių rūpesčių – vėluojama įgyvendinti Miesto nuotekų valymo direktyvą. 2017 metais Europos Komisija įspėjusi, kad Lietuva nėra užtikrinusi šios direktyvos reikalavimų net 54 aglomeracijose, o galutinis terminas Lietuvai, kad būtų įgyvendinti visi direktyvos reikalavimai – iki 2023-ųjų.
Ministerija taip pat skelbė, kad šių metų viduryje pradės veikti jos kuriama Nuotekų tvarkymo informacinė sistema (NTIS), ji turėtų padėti saugoti šalies vandens telkinius nuo taršos individualiai tvarkomomis nuotekomis ir pagerinti jų būklę. Joje fiksuojami duomenys aiškiai parodys, kaip sklypo savininkas tvarko nuotekas, ar neviršija taršos normų.
Tačiau pabrėžiama, kad nei lauko tualetai, nei kiti nuotekų tvarkymo įrenginiai nėra draudžiami eksploatuoti, jei yra tinkamai prižiūrimi, neteršiama aplinka ir nepažeidžiami nustatyti reikalavimai. Už aplinkos teršimą nuotekomis taikomos nuobaudos.
Fiziniams asmenims už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas, pirmą kartą taikoma bauda nuo 60 iki 300 eurų, padarius pažeidimą pakartotinai – nuo 300 iki 1150 eurų sankcija.
