Už tokią Pelno mokesčio įstatymo pataisą antradienį Seime balsavo 102 Seimo nariai, o susilaikė 10.
Pasak Biudžeto ir finansų komiteto nario „valstiečio“ Valiaus Ąžuolo, Vyriausybė turėtų atlikti monitoringą, kaip yra įgyvendinama pelno mokesčio lengvata. Reikalui esant ji būtų pratęsta ir nuo 2025 metų vyksiantiems didelių investicijų projektams.
Pasak tame pačiame komitete dirbančio konservatoriaus Mykolo Majausko, „Investuok Lietuvoje“ prognozuoja, kad per penkerius metus bus pritraukta investicijų už 200 mln. eurų, sukurta 2 tūkst. darbo vietų, o „valstietė“ Vida Ačienė kalbėjo, kad pataisos suteikia dideles galimybės savivaldai.
„Tai naujos galimybės daryti viską, kad būtų kuriamos darbo vietos regionuose ir kad būtent nuo savivaldos aktyvumo tai priklausys naujų investicijų pritraukimas bei darbo vietų kūrimas. Kitaip tariant, meškerė yra duota, žuvį turės pasigauti patys“, – sakė V. Ačienė.
Pelno mokesčio lengvata bus taikoma, jeigu įmonei suteikta valstybės pagalba neviršytų Europos Sąjungos leistinos sumos – iki 25 proc. investicijų. Tai reiškia, kad ši suma bus išdalinama 20-čiai metų.
Lengvata galės naudotis duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos bei gamybos įmonės – investicijos į jas turėtų didžiausią pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikai.
Tačiau lengvatą įmonės praras, jei Vilniuje ir Vilniaus rajone veikiančios įmonės investicijos per metus nebesiektų 30 mln. eurų, arba vidutinis jos darbuotojų skaičius nebeviršytų 200, o kitoje šalies teritorijoje – atitinkamai 20 mln. eurų ir 150 darbuotojų.
Jeigu stambus investuotojas investuos virš 100 mln. eurų, Lietuva galės kreiptis į Europos Komisiją, kuri nustatytų kitas mokesčių lengvatos „lubas“ atsižvelgiant į jo gaunamą valstybės pagalbą.