aA
Šiais laikais, kai jau kyla baimė, kad pilvą veržiantis diržas ims veržti ir kaklą, kai staiga tarsi Velykų rytą imta skambinti visais varpais ir skelbti džiugią žinią, kaip sveika valgyti kruopas ir koks baisus nuodas yra sultingas kepsnys su traškiomis bulvytėmis, tonos net nepaliesto maisto Lietuvoje krinta į šiukšlių konteinerius ir išvežama utilizuoti.
© Corbis/Scanpix

Sumažėjus paklausai – tonos neparduotų produktų

492 tonas – tiek parduotuvių tinklas „Maxima“ per pirmąjį šių metų pusmetį atidavė perdirbti neparduotų, pasibaigusio galiojimo laiko ir prekinę išvaizdą praradusių gyvūninės (mėsos ir pieno gaminiai, žuvis) ir augalinės (duonos ir pyrago gaminiai, kruopos, makaronai, vaisiai, daržovės) kilmės maisto produktų. Tai beveik 37 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

Iš keturių didžiausių maisto prekių parduotuvių tinklų – „Maxima“, „Iki“, „Norfa“ ir „Rimi“ – tik šis tinklas pateikė tikslesnių duomenų apie išmetamas maisto prekes.

„Maximos“ atstovė ryšiams su visuomene Renata Saulytė teigia, kad perdirbti atiduodamų maisto atliekų padaugėjo dėl kelių priežasčių: tinklo plėtros, griežtesnių produktų kokybei keliamų reikalavimų ir sumažėjusio vartojimo.

Pasak jos, atidarius naujų parduotuvių, atsirado ir daugiau maisto atliekų. Be to, bendrovės užsakymu atliekami vartotojų nuomonės tyrimai rodo, kad dabar pirkėjai didesnį dėmesį skiria prekių kokybei, todėl griežtų reikalavimų neatitinkantys gaminiai dažniau atiduodami perdirbti kaip nekokybiški. Dalį nesuvartojamų produktų utilizuoti tenka ir dėl nuo metų pradžios pastebimo ženklaus vartojimo sumažėjimo. R. Saulytė tvirtina, kad jis grįžo į 2004–2005 metų lygį.

„Prekybos tinklo „Iki“ perdirbti atiduodamų prekių skaičius nėra didelis – jis siekia maždaug 0,5 proc. nuo apyvartos“, – tikina tinklo atstovas Valdas Lopeta. Anot pašnekovo, bendrovė laikosi itin griežtų kokybės standartų ir neprekiauja produktais paskutinę galiojimo dieną – juos atiduoda utilizuoti. Dalis iš prekybos išimtų maisto produktų atitenka ir įvairioms organizacijoms, pavyzdžiui, gamtininkų centrui „Mini Zoo“ Klaipėdoje, medžiotojų draugijoms.

„Norfa“ tvirtina šiemet utilizavusi 50 proc. mažiau maisto atliekų nei praėjusiais metais. Tai esą susiję su patobulinta tiekimo sistema – prekių užsakoma tik tiek, kiek reikia, taigi ir atliekų sumažėjo.

Stalo nepasiekęs maistas keliauja į sąvartyną
© A.Didžgalvio nuotr.

„Rimi“ neskelbia duomenų, kiek lieka neparduoto maisto, tik patikino, jog mažėjant paklausai utilizuojamų produktų padaugėjo, tačiau atsižvelgiant į tai užsakoma ir mažiau prekių.

Paklausta, ar nebūtų galima neparduotų produktų išdalyti skurstantiesiems, tinklo atstovė Rasa Juodkienė atsakė, jog tol, kol nepasibaigęs galiojimo laikas, prekės guli parduotuvių lentynose ir nėra išmetamos: esą jeigu prekė gera, kodėl jos nepardavus? O pasibaigus galiojimo laikui, produktai yra nebetinkami valgyti, todėl ir negali būti dalijami, nes kyla pavojus žmonių sveikatai. Bendrovė laikosi nuostatos: kas netinkama parduoti – netinkama valgyti.

Pasak R. Juodkienės, vienintelė galimybė padėti skurstantiesiems – labdaros organizacijoms atiduoti geros kokybės produktus su pažeistomis pakuotėmis. Dabar tokius produktus bendrovė panaudoja nemokamai maitindama savo darbuotojus.

Iš maisto gaminamas kompostas

Maisto atliekas iš prekybos ir maitinimo įmonių, muitinės sandėlių, valstybės įstaigų (ligoninių, vaikų darželių, mokyklų) surenkančios bendrovės nesėdi be darbo. Štai pernai bendrovė „Chitinas“ utilizavo apie 2000 tonų netinkamų vartoti maisto produktų, o per pirmąjį šių metų pusmetį – 1180 tonų.

Pašalinus pakuotę, maisto produktai sumalami ir sumaišius su žole, pjuvenomis panaudojami gaminant kompostą.

Bendrovės teigimu, atšilus orams maisto atliekų visada padaugėja, o atšalus – sumažėja.

Įmonės „Horeca sprendimai“ duomenimis, viešojo maitinimo sektoriuje atliekų kiekis, lyginant su ankstesniais metais, sumažėjo apie 20–25 proc. Per pirmąjį šių metų pusmetį jų buvo utilizuota apie 200 tūkst. kilogramų.

Vartotojų ir prekybininkų įpročiai panašūs visame pasaulyje

Labdaros organizacijos „Maisto bankas“ konsultantas Vaidotas Ilgius sako, jog išmetamo maisto gausa jau susirūpinta visame pasaulyje. Pašnekovo teigimu, prasidėjus visuotiniam maisto produktų brangimui, besivystančios šalys Afrikoje ir Azijoje ėmė patirti didelių ekonominių sunkumų, todėl Europos Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad išsivysčiusiose šalyse į sąvartynus išmetama daugybė tinkamo valgyti maisto. Iš dalies tai susiję su maisto gamintojų ir prekybininkų utilizuojamais neparduodamais maisto produktais, iš dalies – su vartotojų įpročiais.

Supratus, kad mažai žinomos maisto švaistymo priežastys ir mastai, Europos maisto bankų federacija inicijavo regioninį projektą, kurio tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į maisto švaistymo problemą ir paakinti ieškoti efektyvių sprendimų.

Savo ruožtu „Maisto bankas“ nusprendė atlikti nedidelę Lietuvos gyventojų apklausą, kiek maisto produktų išmetama ir kokios priežastys tai lemia. Tyrimo rezultatus planuojama aptarti konferencijos, skirtos Tarptautinei maisto dienai paminėti, metu.

„Maisto produktų išmetimo problema galėtų būti sprendžiama sudarant sąlygas surinkti neparduodamus (perteklinius), bet tinkamus valgyti maisto produktus ir juos perduoti tiems, kas neturi galimybių pakankamai pavalgyti, – sako V. Ilgius. – Lietuvoje skursta penktadalis žmonių, todėl užuot išmetus maisto produktus reikia patiekti ant jų stalo.“

Dažniausiai išmetami pieno produktai

Stalo nepasiekęs maistas keliauja į sąvartyną
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)

Kaip dažnai išmetate nesuvartotus maisto produktus? Beveik trečdalis žmonių, dalyvavusių „Maisto banko“ surengtoje apklausoje, į šį klausimą atsakė, kad kartą per savaitę, kas ketvirtas – kartą per mėnesį. 52 apklaustieji tai daro dažnai, 8 iš jų – kone kasdien. Tik 11 iš 345 žmonių atsakė, jog maisto niekada neišmeta.

Negalutiniais duomenimis, apklausoje dalyvavo 345 asmenys – 268 moterys ir 77 vyrai.
Dažniausiai šiukšliadėžėse atsiduria sugedę, pasibaigusio galiojimo laiko, suvytę ir sudžiūvę maisto produktai. Pradėtą ir nebaigtą valgyti maistą dažnai išmeta beveik kas septintas žmogus, o patrauklią išvaizdą praradusį – kas devintas. Atsibodusius maisto produktus retai, tačiau išmeta 32 apklaustieji.

Rečiausiai išmetami prieskoniai, kava ir arbata, aliejus, miltai, kruopos, makaronai, šaldyti ir konservuoti produktai. Tik kai kuriems apklaustiesiems kyla ranka išmesti saldumynus.

Iš visų dažniausiai stalo nepasiekia pieno produktai, duonos ir pyrago gaminiai. Mėsą dažnai išmeta kas vienuoliktas, žuvį – kas devynioliktas. Natūralių vitaminų atsisako 46 apklaustieji – jie prisipažino dažnai išmetantys šviežias daržoves ir vaisius.

Dažniausiai lieka nesuvartoti parduotuvėse pirkti produktai. Gerokai rečiau – pačių žmonių užauginti ir pasigaminti arba pirkti turguje.

Pusė apklausos dalyvių išmeta maisto už 5–20 Lt, kas šeštas – už 20–50 Lt. 4 žmonės prisipažino, kad jų išmetamų produktų vertė viršija 100 Lt.

Maistą išmeta ir daug uždirbantys, ir mažai. Kas tryliktas apklausos dalyvis nurodė, kad vienam šeimos nariui per mėnesį tenka iki 400 Lt pajamų, 8 dalyviai – kad 4000–5000 Lt ir daugiau. Dauguma atsakiusiųjų vienam šeimos nariui skiria 800–2000 Lt per mėnesį.

Didžioji dalis apklaustųjų yra 19–35 m. amžiaus, turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, daugiau kaip pusė jų gyvena Vilniuje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Euro grupės pirmininkas: esu užtikrintas dėl biudžeto susitarimo tarp ES ir Italijos

ES finansų ministrų grupės ( Euro grupė ) pirmininkas Mario Centeno pirmadienį pareiškė, kad...

Seime svarstomas naujas mokestis: nori apmokestinti spausdintuvus (366)

Seime liko paskutiniai žingsniai dėl naujo mokesčio priėmimo, kuris, veikiausia, išaugintų...

„Netflix“ skolinsis 2 mlrd. dolerių naujo turinio kūrimui ir įsigijimui

Pirmadienį „Netflix“ paskelbė apie trečią skolinimąsi per metus. Įmonė skolinsis 2 mlrd....

Kanada pritrūko kanapių jau pirmą prekybos dieną (121)

Jau pirmąją dieną, kai Kanadoje buvo legalizuotas marihuanos vartojimas rekreaciniais tikslais,...

Estija: „Danske“ bankas vykdė didžiąją dalį užsienio mokėjimų 2008-2015 m.

„Danske“ bankas, esantis pačiame pinigų plovimo skandalo Estijoje centre, vykdė didžiąją...

Top naujienos

Finaliniai TS-LKD kandidatų debatai. Šimonytė ir Ušackas deklaravo, dėl ko niekada nesutartų su valdančiaisiais (260)

Pirmadienį Kaune vyko finaliniai Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD )...

Seime svarstomas naujas mokestis: nori apmokestinti spausdintuvus (366)

Seime liko paskutiniai žingsniai dėl naujo mokesčio priėmimo, kuris, veikiausia, išaugintų...

Imperijos griūtis: Ukrainos bažnyčia skaldo Putino kuriamą slavų pasaulį (72)

Ką reiškia Ukrainos stačiatikių bažnyčios galimas susivienijimas ir atsiskyrimas nuo Maskvos? Ar...

Neįtikėtini pokyčiai: pusės savo svorio atsikratė pakeitusi vieną įprotį (7)

„Atsimenu atvejį, kai su vaikais atvykome į atrakcionų parką ir jie norėjo, kad kartu...

Atimtų vaikų mama: neįsivaizduoju, kaip reikės atitaisyti vaikams padarytą žalą (913)

„Aš jau kalbu ramiai – visos ašaros praverktos“, - sako kaunietė Eglė. Rugsėjo pabaigoje...

Europos žaizda, kurioje šlovinamas komunizmas: viskas atrodo taip, kaip pas mus buvo „prie ruso“ (381)

Pirmojoje pasakojimo dalyje rašiau apie Moldovos teritorijoje esančią Padniestrę – regioną,...

Pavasarį gimsiantis Meghan Markle mažylis sumaišys kortas eilėje į sostą, bet princu ar princese netaps (1)

Prieš penkis mėnesius Meghan Markle, Sasekso kunigaikštienė, Vindzoro pilyje ištekėjo už princo...

10 žaidimų, kurie sukels emocijų audrą

Šie projektai privers jus nuoširdžiai nerimauti dėl personažų likimo ir kels norą eiti iki pat...

„Renault“ prieš „Volkswagen“: kas gamina geresnius sportiškus hečbekus? (31)

„Pilkas dyzelis“ – skambi frazė, apibūdinanti daugelio vairuojamus automobilius. Tai paprasta,...

Kaip prižiūrėti odą, kad nesusiraukšlėtumėte anksčiau laiko

Pasaulinės tendencijos rodo, jog šiuolaikiniai vyrai vis labiau rūpinasi savo išvaizda. Tam...