O gal tik pažįstamais, su kuriais bendraujate tik darbe? BBC svetainėje pateikta keletas skirtumų, kurie, daugelio nuomone, egzistuoja tarp bendravimo su kolegomis ir ryšių su artimais bičiuliais.
Verslo konsultantas Philas Dibbsas tvirtina, kad bičiuliški santykiai su bendradarbiais buvo tiesiog neįmanomi, kol visi kartu dirbo toje pačioje orlaivių gamybos įmonėje – „Westland Helicopters“.
„Caroline dirbo pirkimo, o aš – pardavimo skyriuje. Mano užduotys buvo susijusios su sraigtasparnių pardavimu Gynybos ministerijai. Atrodytų, turėjome bendradarbiauti, bet tiesiog nekentėme vienas kito, – pasakoja vyras. – Kolegiški mūsų santykiai buvo tikrai ne kokie. Bendravome per padėjėjus – tik taip pavykdavo sutvarkyti reikalus. Kitu atveju, manau, būtų tekę ginčytis iki išnaktų.“
Ph. Dibbsas pasakoja, kad kolegė laikė jį arogantišku, o jis manė ją esant perdėm šalta ir oficialia, nors kai kuriais atžvilgiais ir patrauklia.
Tuo metu nė vienam nė į galvą nebūtų šovusi mintis susitikti ne darbo reikalais. Tačiau vieną sykį bičiulio dėka jie kone kaktomuša susidūrė per draugišką pasisėdėjimą Jorko bare. Susitikimas tapo lemtingu: bendradarbiai visiškai pakeitė vienas apie kitą susidarytas nuomones.
„Apie kokius nors romantiškus santykius tuo metu negalvojome. Vis dėlto būtent tada jie ir užsimezgė“, – pasakoja Ph. Dibbsas. Reikia pasakyti, kad bendravimasis po darbo ilgainiui ėmė darytis kur kas perspektyvesnis nei ligtoliniai kolegiški santykiai.
„Susituokėme Las Vegase. Kartu esame jau 14 metų!“ – džiūgauja vyras.
Ph. Dibbso ir Caroline patirtis įrodo, kad bendravimas darbe ir po darbo gali skirtis kaip diena nuo nakties.
Reikia pasakyti, kad jų istorija toli gražu ne unikali. Tyrimų agentūros „YouGov“ duomenimis, kas penktas visuomenės narys (22 proc.) su viso gyvenimo partneriu susipažįsta būtent darbe ir net trečdalis piliečių su kolega yra užmezgę kurį laiką trunkančius santykius.
Nors vieniems biuro aplinka ir atrodo palanki socialiniams santykiams megzti, kiti asmeninį gyvenimą linkę aiškiai griežtai nuo darbo santykių.
Informacinių technologijų konsultantas Peteris Smithas sako, kad su bendradarbiais jo santykiai puikūs, tačiau uždaręs biuro duris su jais nebesusitinka.
„Su tais pačiais žmonėmis kone kasdien bendrauju 10–12 valandų. Kodėl dar ir vakarus turėtume leisti kartu? Man reikia atsipalaiduoti, atsipūsti, o su kolegomis to padaryti negaliu. Neturiu jokio noro ir toliau aptarinėti darbo problemas“, – sako P. Smithas.
„Turiu draugų, su kuriais susitinku savaitgaliais ar vakarais. Turiu keletą kolegų, su kuriais retkarčiais pietauju. Bet ir su vienais, ir su kitais kartu nebendrauju“, – priduria vyras.
Kad ir kaip uoliai klasifikuotume visą savo veiklą, yra tokių situacijų, kai bendradarbius ir linksmybes tenka nori nenori derinti. Tai pasakytina, pavyzdžiui, apie įmonių paprastai organizuojamus kalėdinius ar išleistuvių vakarėlius.
Jei atsisakysite dalyvauti visuose be išimties vakarėliuose, kolegos gali įtarti, kad laikote juos nevertais dėmesio, o tada bus sunku integruotis į darbo kolektyvą, tapti komandos nariu. Taigi, iš pažiūros arogantiškas elgesys gali neigiamai atsiliepti produktyvumui.
Daugiau bendraujantys – produktyvesni
Kita vertus, draugiški pašnekesiai su kolegomis turi įtakos geresniems darbo rezultatams. Masačusetso technologijų institute atlikto tyrimo duomenimis, tie, kurie su kolegomis kartkartėmis pasišnekučiuoja net pačiomis nereikšmingiausiomis temomis, išsiskiria didesniu produktyvumu.
Tyrimo iniciatoriai keletui savanorių prisegė ženklelius su radijo siųstuvais ir mikrofonais, kad galėtų nustatyti, ar jų santykiai su bendradarbiais yra išskirtinai kolegiški, ar dar ir bičiuliški.
Pavyko įrodyti, kad darbuotojai, nepraleidžiantys progos kartkartėmis pasišnekučiuoti su kolegomis, yra produktyvesni, nesvarbu, ar pokalbių tema – darbas, ar sportas.
Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotoja Adele Harman sako, kad anksčiau dirbdavo viena, todėl prisijungusi prie 20-ies kolegų komandos iš pradžių vengė bendrauti.
„Vėliau ėmiau suvokti, kad man būtinas moralinis palaikymas, kad jis teikia pasitikėjimo, o tada darbas darosi produktyvesnis“, – aiškina A. Harman.
JAV inžinerinių ir IT sprendimų įmonės „Iscientia“ įkūrėjas ir vadovas Sasanka Sharma neabejoja, kad susitikimai su komanda po darbo tikrai prasmingi.
„Retkarčiais būtinai suplanuojame kokią nors visą komandą suburiančią veiklą: einame pietauti, surengiame iškylą ar tiesiog susieiname po darbo. Taip pavyksta užmegzti glaudesnius santykius su kolegomis. Aš turiu galimybę geriau pažinti savo darbuotojus, o jie – mane“, – aiškina S. Sharma.
Jam, kaip įmonės vadovui, tokie glaudesni kolegų santykiai palankūs ir komerciniu požiūriu.
„Nūdienos sąlygomis sunku išlaikyti darbuotojus ir kolegas, jei su įmone jų nesieja jokie emociniai saitai, – sako S. Sharma. – Norėčiau, kad darbuotojų santykiai būtų bičiuliški, kad jie jaustų atsakomybę už įmonę. Personalas turi dirbti tarsi vieninga komanda, darni šeima.“
Vis dėlto nevalia pamiršti, kad to, kas nutinka linksminantis su kolegomis, neįmanoma visiškai atskirti nuo darbinių santykių.
Kad ir kokioje neformalioje aplinkoje atsidurtumėte su savo viršininku (tarkim, kartu prisėstumėte prie baro), šiukštu neturite kalbėti nieko, ko negalėtumėte pasakyti įprastą darbo dieną biure. Tad geriau apskritai patylėti, nei reikšti mintis, kurias vargu ar prisiminsite po kelių taurelių.
Įgyti kiekvieną vakarą bare lėbaujančio personažo reputaciją, žinoma, nepatartina. Bet juk esame socialinės būtybės, todėl poreikis megzti draugiškus santykius mums įgimtas, o artimiau pažinti kolegas gali būti net naudinga.
Bičiuliški ryšiai su kolegomis gali padėti suprasti įmonėje vyraujančią atmosferą, čia galiojančias nuostatas ir kt. Tai žinant, daug lengviau kopti karjeros laiptais.
Bendraujant su kolega ne darbo valandomis nebūtina tapti geriausiu jo draugu. Tiesiog geriau pažįstant žmogų, daug paprasčiau su juo bendradarbiauti.
