„Nesant įstatymuose nustatytų kriterijų, pagal kuriuos ji turėtų būti apskaičiuojama, tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (...) straipsniams“, - skelbdamas sprendimą, teigė KT pirmininkas Dainius Žalimas.

Atsižvelgdamas į tai, kad Seimas turės priimti patikslintus teisės aktus, teismas nutarė, jog sprendimas įsigalios nuo kitų metų sausio 2 dienos.

R.Šimašius: Vilniui tenkanti GPM dalis turės didėti

Konstituciniams Teismui (KT) paskelbus, kad skolose skendinčiam Vilniui tenkančios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies ribojimas be aiškaus pagrindimo prieštarauja Konstitucijai, miesto meras Remigijus Šimašius sako, kad Seimas turės skirti didesnę GPM dalį Vilniui bei nustatyti aiškią tvarką, kaip lėšos yra skirstomos.

„Akivaizdu, kad tai reiškia, kad ta dalis turi būti didesnė, ir aš manau, kad tai yra teisinga vilniečių atžvilgiu. (...) Tai iš esmės reiškia namų darbus Seimui ir nustatyti tokią gyventojų pajamų mokesčio dalį, kuri būtų adekvati ir perskirstymo mechanizmą tokį nustatyti, kuris būtų aiškiai paremtas kriterijais“, - žurnalistams po KT sprendimo paskelbimo sakė R.Šimašius.

Anot jo, teismo sprendimas nebūtinai reiškia, kad Vilniui teks 100 proc. GPM dalis, nes Seimas gali rasti objektyvių priežasčių, kodėl tam tikra mokesčio dalis turėtų atitekti ir kitoms savivaldoms. Tačiau jis neabejoja, kad mokesčio dalis gerokai išaugs.

„Aš manau, kad nuo kitų metų Vilniaus miesto biudžetas bus adekvatesnis ir pilniau finansuojamas ir, be jokios abejonės, tai leidžia lengviau atsikvėpti ir pilniau finansuoti einamąsias išlaidas. Ir aš net neabejoju, kad Vilniui tai yra rimtas postūmis, kartu su atsakingu finansų tvarkymu. (...) Jeigu Seimas suras tam tikrų kriterijų, kur neišvengiamai būtina išlyginti savivaldos funkcijas, bet visiškai akivaizdu, kad šiaip nubraukti pusę GPM jis nebegali to daryti“, - tikino Vilniaus meras.

Buvęs meras Artūras Zuokas, kuris dėl mokesčio yra kreipęsis į teismą ir nuolat prašė valdžios padidinti miestui tenkančią GPM dalį, po KT sprendimo paskelbimo teigė, kad savivaldybių biudžetai nebebus formuojami pagal politinius kriterijus, o Vyriausybė turės kompensuoti nuostolius.

„Matyt, Lietuvoje baigsis laikotarpis, kai miestų biudžetai formuojami pagal politinius kriterijus, kurie niekada nebuvo aiškūs ir galėjo būti įvairiai traktuojami. Taip pat svarbi žinia vilniečiams, kad pagaliau ateina vasara į Vilnių ir šiuo atveju Seimas ir Vyriausybė turės kompensuoti nuostolius Vilniui. Po šio KT sprendimo toliau vyks administraciniame teisme byla, kurią iniciavo Vilniaus miesto taryba 2012 metais, o ieškinio suma yra beveik 1 mlrd. litų“, - žurnalistams teigė A.Zuokas.

G. Nausėda: KT sprendimas dėl GPM savivaldybėms depolitizuos problemą

Konstituciniam Teismui (KT) ketvirtadienį pareiškus, kad gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paskirstymas savivaldybėms turi būti aiškiai reglamentuotas, SEB banko prezidento patarėjas teigia, kad aiškių kriterijų nustatymas padėtų depolitizuoti šį klausimą.

„Sutikčiau, kad būtų labai gerai, kad sprendimai riboti GPM dalį, kuri tenka vienai ar kitai savivaldybei, turėtų būti pagrįsti ne kažkokiais subjektyviais ar myliu-nemyliu principais, o tam tikrais objektyviais kriterijais. Jei pavyktų tokią kriterijų sistemą sukurti, tai būtų dar vienas žingsnis link šitų sprendimų depolitizavimo“, - BNS sakė Gitanas Nausėda.

Jo teigimu, pastaruoju metu bandoma depolitizuoti vis daugiau klausimų: naujame socialiniame modelyje siūlomą pensijų indeksavimą bei objektyvų minimalaus atlyginimo nustatymą.

„Tai dar vienas pavyzdys, kad sprendimai turi būti priimami vadovaujantis ne kokia nors partinių žaidimų logika, bet remiantis objektyviais kriterijais. Šia prasme, jei šitas Konstitucinio Teismo sprendimas išjudins šį reikalą iš mirties taško, tai bus gerai“, - kalbėjo G.Nausėda.

Ekonomisto teigimu, Vilniui tenkanti GPM dalis turėtų būti didesnė nei dabartiniai 48 procentai.

„Manau, kad įvertinus objektyvias aplinkybes, dalis, kuri tenka Vilniui, turėtų būti didesnė. Bet šiandien, aišku, niekas negali atsakyti, ar tai turėtų būti 54-55 proc., ar 49 procentai“, - kalbėjo G.Nausėda.

Prašymą KT 2012 metais pateikusių Seimo narių teigimu, dėl dabartinio ribojimo labiausiai nukenčia Vilniaus interesai, nes jam paliekama tik 48 proc. surenkamo GPM (prašymo pateikimo metu - 40 proc.). Esą žala daroma ne tik miestui ir jo bendruomenei, bet ir visam šalies įvaizdžiui.

KT prašymą pateikė 30 Seimo narių, tarp kurių yra dabartinis eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, Andrius Mazuronis, Algirdas Sysas, Gediminas Kirkilas, Juozas Olekas ir kiti.

Į KT kreipėsi ir Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėjantis Vilniaus tarybos prašymą padidinti sostinei tenkančią GPM dalį iki 60 procentų.

Pagal įstatymą Kaunui dabar tenka 94 proc., Klaipėdai - 86 proc., Mažeikių rajonui - 99 proc., kitoms savivaldybėms - 100 proc. jų teritorijose surenkamo GPM.