Nors iki pandemijos dar dieną salė buvo pilna, dabar žmonių vos keli.
„Pasikeitė žmonių gyvenimo būdas. Žmonės tikrai negrįžo tuo pačiu intensyvumu atgal į sportą, į sveikatingumą, judėjimą“, – sakė sveikatingumo ir sporto klubo G7 vadovas Tomas Liubertas.
Tačiau dabar sporto klubams sąskaita už elektrą tampa kur kas sunkesnė negu salėje esantys svarmenys.
Todėl tenka kelti mokestį už užsiėmimus. Nors ir baisu didelėmis kainomis atbaidyti klientus, kurių ir taip trūksta.
„Kompensuoti tą visą komunalinį išaugimą per kainos pakėlimą klientui tiesiog yra neįmanoma. Niekas nepirks abonento, kuris kainuos virš 100 eurų“, – sakė „Impuls“ finansų vadovas Darius Mikaila.
Kovoti su aukštomis kainomis tenka įvairiai. Ne piko metu salėse prigesinti šviesą, mažinti šildymą, trumpinti sporto klubų darbo laiką.
„Mes girdėjome visus terminus, optimizavimas, restruktūrizacija, kaštų taupymas. Esame kūrybingi, kažką galvosim“, – sakė T. Liubertas.
„Tie visi veiksmai, jie pilnai nekompensuoja tų kainų šuolio tokio, kokį šiandien turim“, – sakė D. Mikaila.
Ekonomistai pataria nenustoti taupyti. Mažėjanti energijos paklausa mažina elektros kainą.
„Europos Sąjungos vienas iš prioritetinių tikslų, apie kurį paskelbė Ursula von der Leyen, ir buvo, kad pirmu punktu buvo sutaupyti 5–10 proc. energijos, kuri yra suvartojama ES“, – sakė ekonomistas Marius Dubnikovas.
Tiesa, „Creditinfo“ skaičiavimu, kur kas sunkesnius laikus sporto klubai išgyveno per koronaviruso pandemiją. Kol kas bankrutavusių sporto klubų mažiau nei tuomet.
2020 metais bankrutavo 19 sporto klubų, pernai – 10, o šiemet 4 sporto klubai.
Vis dėlto, sveikatingumo klubų asociacija pastebi, kad mintis apie bankrotą kirba ne vieno verslininko galvoje.
„Mažieji operatoriai, klubai, kur yra vienas savininkas, kuris yra kartu ir treneris tikrai kreipiasi ir pats asmeniškai girdėjau, kad sako, jog nebežino, ar veiks. Ta prasme, sulauks žiemos, pažiūrės sąskaitas, bet nežino, ar galės išlaikyti savo klubą“, – sakė asociacijos vadovas Vidmanas Šiugždinis.
Ekonomistai pataria stabdyti verslo neskubėti. Esą kur kas protingiau laikinai užsidaryti, o ne veikti nuostolingai.
„Nuostolių kaupimas iš tiesų gali atvesti į bankrotą. Tiek smulkius, tiek vidutines, tiek stambias įmones. Į nemokumo rizikos grupę taip pat patenka mažiau sporto klubų negu pandeminiu laikotarpiu“, – sakė M. Dubnikovas.
Šiuo metu tapti nemokiems gresia 22 proc. įmonių.
„Pagal klientų srautą sporto klubai buvo arba atsistatę, arba labai nedaug betrūko daugeliui vidutiniškai žiūrint į rinką. Kadangi dabar yra aktyvusis sportavimo sezonas, žmonės sugrįžinėja“, –sakė V. Šiugždinis.
Sporto klubai prieštarauja – pabėgti nuo sunkumų neišeina.
„Lyginant vieną su kitu nereikėtų. Gal pandemija skaičiais buvo didesnis šokas, bet čia gal yra tas, kad tu nespėji galvos iškelti, bet tau dar kažkas trinkteli, kad palįstum po vandeniu“, – sakė D. Mikaila.
„Suma yra tokia, kad viršiji visus kaštus. Viršija atlyginimus, visas pridėtines išlaidas. Šiuo metu tai yra pagrindinis kaštas, su kuriuo reikia susitvarkyti“, – sakė T. Liubertas.
Tačiau ekonomistas prognozuoja, kad ilgai laukti žemesnių elektros kainų neteks. Esą jau žiemą elektra bus pigesnė.
„Kainos gali žiemos metu, atėjus tikrajam šaltajam sezonui nesikandžioti arba kandžiotis gerokai mažiau nei dabar“, – sakė M. Dubnikovas.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
