Šeimos verslą pradėjo spontaniškai
„Mur Mur apranga“ savo veiklą pradėjo prieš pusantrų metų, kitų metų balandį Panevėžio prekybos centre „Babilonas“ parduotuvė švęs 2-ąjį gimtadienį. Panevėžietė Indrė Mikeškaitė kartu su draugu pradėti šeimos verslą paskatino nemylimas darbas, mat pagal išsilavinimą ji – teisininkė.
„Dirbau teisininke, tačiau darbe nejaučiau malonumo. Draugas – profesionalus futbolininkas, su verslu lygiai taip pat nebuvo susijęs. Kartu pradėjome vystyti mintį, kokia veikla užsiimti. Mintis užsiimti drabužių pardavimu kilo spontaniškai“, – pasakoja Indrė ir priduria, kad konkretaus atsakymo, kodėl pasirinko būtent drabužių verslą, neturi.
Kadangi kol kas tai – mažas šeimos verslas, Indrė kartu su draugu daro viską patys: draugas fotografuoja, drabužių dizainą sugalvoja ir modeliu tampa pati Indrė. Tiesa, jiedu turi dvi asistentes, kurios dirba parduotuvėje, administruoja el. parduotuvę, pakuoja siuntas, bendrauja su klientais ir pan.
Vasarą Panevėžyje atidarė siuvyklą
Verslo pradžioje Indrė drabužius įsigydavo Lenkijoje arba siūdavo partnerių siuvykloje. Šią vasarą ji su draugu Panevėžyje nutarė atidaryti savo siuvyklą.
„Pačioje pradžioje drabužių nesiūdavome, juos atsiveždavome iš Lenkijos. Tačiau supratome, kad taip nei neįdomu, nei finansiškai naudinga, tuomet pabandėme siūti, pamatėme, kad klientai labai gerai sureagavo. Šiuo metu turime dvi siuvėjas, jos per mėnesį pasiuva apie 400-500 vnt. drabužių“, – pasakoja ji.
Indrė priduria, kad patalpas nuomoja, o naujos siuvyklos įkūrimui investavo apie 4-5 tūkst. Eur.
„Dar nesame pilnai įsirengę, trūksta iš esmės smulkmenų, interjero detalių. Patalpas gavome jau perdažytomis sienomis, tvarkingas, tam papildomų investicijų nereikėjo, kadangi remonto darbus atliko nuomotojai“, – pažymi ji.
Pandemija paspartino reikalus
Kad el. prekyba turėtų tapti pagrindiniu pajamų šaltiniu, Indrė su draugu svarstė gerokai prieš pandemiją. Tačiau vis atsirasdavo kitų darbų, mintis apie el. prekybą nustumdavusių šalin. Indrė pripažįsta, kad netikėtai užklupęs karantinas paspartino visus reikalus. Vadovė buvo įsitikinusi, kad el. prekyba ištrauks iš koronaviruso krizės ir atneš pakankamas pajamas.
„Iki pirmojo karantino paskelbimo turėjome tik fizinę parduotuvę Panevėžyje. Turėjome mintį, kad reikėtų atsidaryti el. parduotuvę, nes prieš pusmetį vykdėme šiek tiek el. prekybą per savo feisbuko paskyrą. Karantino metu mūsų parduotuvė buvo uždaryta. Prie pajamų šaltinių turime mados muges, jos taip pat užsidarė, tad netekome dviejų labai svarbių pajamų šaltinių. Tuomet supratome, kad el. prekyba yra vienintelė sritis, į kurią turime sutelkti dėmesį.
Atsidarėme el. parduotuvę balandžio pradžioje. Iš pradžių labai nuogąstavome, ar el. parduotuvė pasiteisins, ar tie patys pirkėjai iš feisbuko paskyros ateis į mūsų el. parduotuvę. Iš tiesų nebuvo ko bijoti, nuo pat pirmos dienos viskas pavyko. Pirmą mėnesį mūsų pajamos el. parduotuvėje buvo dvigubai didesnės nei fizinėje parduotuvėje. Jos taip išaugo, nes tuo metu darėme žiemos prekių išpardavimus“, – pasakoja verslininkė.
Pasiekti tokių įspūdingų rezultatų padėjo „Versli Lietuva“ iniciatyvos „Internete karantino nėra“ mentoriai, mat drabužių verslui buvo suteikta skaitmeninės prekybos specialistų pagalba.
„Mentorius mūsų paklausė, kas ir apie ką mūsų įmonė. Pradėjau kalbėti labai šabloniškai, sakiau, kad kuriame kainos ir kokybės santykį, kokybiškus ir gražius rūbus. Supratome, kad norime eiti į elektroninę erdvę, bet nežinome, kaip save pristatyti ir iškomunikuoti, kuo mes išsiskiriame. Mentorius padėjo suprasti, kad turime pradėti nuo pačių pagrindų, kad visai nepažįstame savo brendo.
Galiausiai išsigryninome, kas esame, pakeitėme visą savo el. parduotuvę, nes patys kurdami nesivadovavome rinkodaros taisyklėmis, buvo tik estetiškai graži parduotuvė. Šiandien turime pagal pagrindines taisykles aiškią el. parduotuvę, su pagrindine žinute“, – esmines pamokas, lėmusias pardavimų augimą, įvardija pašnekovė.
Spalį pasiekė rekordinę apyvartą
„Mur mur apranga“ spalio mėn. apyvarta tapo rekordinė – įmonė peržengė 20 tūkst. Eur ribą. Lyginant praėjusių ir šių metų spalio mėnesius, apyvarta padvigubėjo. Bendra įmonės apyvarta pakilo nuo 30 iki 50 proc., priklausomai nuo mėnesio.
„Lapkritis bus prastesnis, bet jau turime į ką lygiuotis, supratome, kokios mūsų galimybės net ir pandemijos akivaizdoje“, – sako Indrė ir priduria, kad didelio pardavimų šuolio šventiniu laikotarpiu nesitiki.
Kitais metais, jeigu gerės pandeminė situacija, verslininkai planuoja atidaryti dar vieną fizinę parduotuvę Šiauliuose. Taip pat planuoja pradėti dirbti su kitomis parduotuvėmis ir butikais, jiems tiekti savo prekes.
„Šiandien turime kelis partnerius, bet ratas nėra didelis. Natūraliai smarkiai didės gamyba, plėsis siuvykla, reikės daugiau siuvėjų. Esminis tikslas – pakelti el. prekybą į kitą lygį – norėtume kitais metais padvigubinti pardavimų vidurkį“, – sako „Mur mur apranga“ vadovė.
Tikisi tapti visos šeimos prekės ženklu
Pašnekovė taip pat turi tikslą tapti prekės ženklu ne tik moterims, bet ir visai šeimai. Šiuo metu įmonės siuvėjos gamina bandomuosius vyriškų drabužių modelius.
„Pabrėžiame du aspektus: rūbai – patogūs ir elegantiški. Iki pandemijos nekreipėme daug dėmesio į tai, kuo mes išsiskiriame iš kitų. Rūbus kuriu pati, vedama nuojautos, intuicijos, nesilaikydama taisyklių ar standartų. Akivaizdu, kad visi rūbai turi bendrą stilistiką. Daug dėmesio skiriame, kad rūbai derėtų tarpusavyje. Tai reiškia, kad paėmus vienas mūsų kelnes, prie jų būtų galima priderinti penkias skirtingas palaidines ir atvirkščiai – užsivilkus palaidinę, prie jos tiktų kelnės, sijonas ar kitokio tipo rūbas“, – apie savo gaminamus drabužius pasakoja Indrė.
„Mur mur apranga“ klientų ratas – platus, pradedant visa Lietuva ir baigiant užsienyje gyvenančiomis lietuvėmis. Tiesa, klientų ratas šiemet gerokai išsiplėtė – nuo 16 tūkst. feisbuko sekėjų vasario mėnesį iki 21 tūkst. šiuo metu. Kol kas verslas nebandė keltis į užsienio rinkas.
Indrė įsitikinusi, kad jos kuriamas prekės ženklas gali sėkmingai konkuruoti su kitais rinkos žaidėjais: „Nesame tokie žinomi, bet galime pasiūlyti lygiai tą patį, ką ir kiti: kokybę, išvaizdą, kainą. Nematau nė vienos priežasties, kodėl negalėtume konkuruoti.“
Per grandiozinius išpardavimus pardavimai dvigubėja
Ji įvardija, kad drabužių kainos parduotuvėje siekia 30-50 Eur. Be to, kaip pažymi, čia organizuoja grandiozinių išpardavimų.
„Fizinėje parduotuvėje darydavome grandiozinius išpardavimus, stovėdavo ilgiausios eilės. Laikomės nuomonės, kad užsistovėjusius drabužius geriau parduoti, nei laikyti sandėlyje. Dabar el. parduotuvėje viskas paprasčiau – per išpardavimus pardavimai dvigubėja ar net trigubėja“, – sako verslininkė.
Paklausta, su kokiais iššūkiai tenka susidurti, išaugus pardavimams ir klientų ratui, pašnekovė tikina, kad kol kas didesnių bėdų neturėjo nei su prekių pristatymu, nei medžiagų tiekimu. Tiesa, kurjeriai įmonę informavo, kad didesnių siuntų strigimų gali atsirasti gruodžio mėnesį šventiniu laikotarpiu, kai siuntos gali vėluoti.
Medžiagas drabužiams „Mur mur apranga“ perka Lenkijoje, audinių, kaip tikina verslininkė, užsipirko į priekį, tad problemų su tiekimu neturi. Jau šiuo metu smulkus verslas turi pasiruošęs audinių kitam pavasariui.
