aA
Apribotos rizikos fondo „Pershing Square Capital Management“ įkūrėjas ir valdytojas Billas Ackmanas gerai prasisuko per 2008 m. krizę – neramūs laikai investuotojams aktyvistams patys įdomiausi. Dabar vėl artėja nenuspėjamų rinkos judesių laikas, tad žurnalas „Investuok“ aiškinasi, ką veikia B. Ackmanas.
Billas Ackmanas
© Reuters / Scanpix

Daugiausia knygų rašoma apie žymius praeitų dienų investuotojus ir jų strategijas. Taip pat galima rasti daug literatūros apie tokio dydžio nūdienos žvaigždes kaip Warrenas Buffettas. Tačiau finansų pasaulyje yra ir kitų itin ryškių asmenybių, apie kurias visai be reikalo plačiuose ratuose kalbama rečiau. Vieną jų šiandien ir pristatysime.

Kas jis toks?

Oficialiai Williamas Albertas Ackmanas, daugeliui labiau girdėtas tiesiog kaip Billas Ackmanas, yra apribotos rizikos fondų (angl. hedge funds) valdytojas iš JAV. Tokias pareigas turinčių žmonių yra labai daug, tačiau Billas iš jų išsiskiria dėl kelių priežasčių.

Pirmiausia per savo karjerą Billas spėjo tapti tikrai turtingas. „Forbes“ duomenimis, 2015 m. jo asmeninio turto vertė siekė maždaug 2,5 mlrd. JAV dolerių. Tiesa, per trejus metus ji sumažėjo iki maždaug vieno milijardo ir, tikėtina, mažės dar labiau, tačiau prie to grįšime vėliau.

Savo karjeros ir turto viršūnėje B. Ackmanas pateko tarp geriausių apribotos rizikos fondų valdytojų, nes investuotojams per dešimt metų uždirbo kiek daugiau nei dešimt milijardų JAV dolerių. Tuo metu jis buvo žinomas kaip išskirtinių gabumų investuotojas aktyvistas, kuris ne tik gebėdavo atrasti nuvertintas įmones, tačiau ir priversti tų įmonių valdybą dirbti kur kas pelningiau.

Kas yra investuotojas aktyvistas? Tai toks žmogus, kuris ne tik perka (arba parduoda) įmonės akcijas, kad uždirbtų iš jų kainos, bet perka jų tiek, kad galėtų turėti įtaką įmonės sprendimams. Smulkusis investuotojas nusiperka dešimt įmonės „Du gaideliai“ akcijų ir tikisi, kad jų valdyba priims teisingus sprendimus ir dėl to įmonės vertė augs, o tokie žmonės kaip Billas nusiperka pusę įmonės (vieną iš „Dviejų gaidelių“) ir savo aktyviais veiksmais užtikrina, kad valdyba elgsis taip, jog įmonės vertė tikrai didėtų.

Akivaizdu, tam reikia itin daug pinigų. Kaip ir gerų organizacinių gebėjimų. Todėl kiekvienam prašalaičiui tapti aktyvistu nelemta. Bet Billas pinigų turėjo ir turi pakankamai. Jo valdomi „Pershing Square“ fondai 2018 m. pradžioje turėjo maždaug 8,5–9 mlrd. JAV dolerių, o pačiais geriausiais laikais – daugiau nei 11 mlrd.

Daugelis mačiusiųjų filmą „The Big Short“ žino istoriją apie tai, kaip kai kurie protingi žmonės sugebėjo uždirbti iš krizės. Vienas iš jų buvo B. Ackmanas, kuris sėkmingai statė už tai, kad NT paskolų rinkos kortų namelis turėtų sugriūti. Tik, kitaip nei veikėjai minėtame filme, B. Ackmanas buvo žingsniu toliau ir atliko statymus prieš įmonę, kuri iš esmės užsiėmė rizikingų būsto kreditų draudimu. Billas tiek pirko išvestines finansines priemones, kurios turėjo generuoti grąžą, jei įmonė nevykdys savo įsipareigojimų, tiek skolinosi (angl. short) „Municipal Bond Insurance Association“ akcijas. Nors kurį laiką šie statymai generavo nuostolius, kantrybė ir pasitikėjimas savimi 2008 m. Billui atsipirko su kaupu.

Sėkmė dėl puikios investicijos, susijusios su krize, ir prieš krizę uždaryta investicija į greitojo maisto restoranų tinklą „Wendy's“ B. Ackmano valdomam „Pershing Square“ leido nusipirkti „General Growth Properties“ įmonės akcijų dalį. Ši įmonė tuo metu užsiėmė prekybos centrų valdymu, tačiau 2009 m., išryškėjus visai krizės galiai, susidūrė su finansinėmis problemomis. „Pershing Square“ nupirko beveik 8 proc. šios įmonės, per kelerius metus viską sustatė į vietas, padėjo išvengti visiško bankroto ir, nepriklausomų šaltinių duomenimis, investuotus 60 mln. JAV dolerių sugebėjo paversti į daugiau nei 1,5 mlrd. Daugelis pripažįsta, jog tai buvo vienas geriausių sandorių per visą ribotos rizikos fondų istoriją.

Galiausiai vienas naujausių, todėl daugeliui turbūt girdėtas, puikus B. Ackmanui sandoris buvo investicija į „Canadian Pacific Railway“. Po ilgų kovų su vadovybe Billo fondas sugebėjo pakeisti įmonės direktorių, iš esmės atnaujinti verslo strategiją. Rezultatas: per trejus metus įmonės akcijų kaina šoko maždaug 5 kartus. Iš šio sandorio „Pershing Square“, tikėtina, taip pat išsinešė maždaug milijardą dolerių pelno.

Nepaisant visų puikių sandorių bei kosminių skaičių, šiandien Billo padėtis nėra pati geriausia. Žinoma, su vargingai gyvenančia keturių asmenų šeima lyginti jo niekas neketina, tačiau vienu geriausių šių laikų spekuliantų laikyto asmens žvaigždė smarkiai prigesusi. Tad kas nutiko?

„Valeant Pharma“

Nors, kaip ir kiekvienas investuotojas, per gyvenimą Billas padarė ne vieną klaidą ir tos klaidos jam kainavo milijonus dolerių, didžiausias problemas, po kurių investuotojas negali atsigauti lig šiol, sugeneravo nedidelė Kanados vaistų įmonė.

Tiksliau, nedidelė ji buvo iki jos valdžia nusprendė pradėti pirkti įvairias mažesnes farmacijos įmones. Taip siekdama parodyti, kad visi farmacininkai iki tol verslą darė neteisingai. O norint išlikti šiame versle reikia investuoti ne į naujų vaistų tyrimus, bet į kitas įmones.

Iš esmės farmacijos sektoriaus įmonės pasižymi tuo, kad itin didelę dalį savo pinigų skiria įvairiems tyrimams, kad galėtų sukurti kuo geresnius vaistus, kuriuos pirktų kuo daugiau žmonių. Toks verslo modelis gyvas šimtmečius ir yra labai racionalus. Kuo daugiau pinigų investuoji į savo produktą ir kuo jis geresnis – tuo daugiau uždirbi. Na, o pakeliui dar gauni moralinį pelną, nes padedi žmonėms išgyti nuo ligų.

Tačiau „Valeant“ manė kitaip. Jų valdžia, ypač nuo 2010 m. atėjęs vadovas, nusprendė, kad investicijų į tyrimus modelis yra pasenęs. Naujojo amžiaus farmacininkai turėtų ne patys kurti naujus vaistus, bet pirkti mažas įmonėles, kurios yra sukūrusios tam tikrą geros kokybės vaistą, kurį jau galima parduoti į rinką.

Taigi įmonė turi telkti dėmesį ne į mokslininkus, bet į gerus vadybos bei finansų specialistus, kurie galėtų atrasti tinkamas pirkti įmones, sudėlioti pirkimo planus ir vėliau struktūrizuoti nupirktų įmonėlių veiklą taip, kad jos dirbtų kuo pelningiau.

Popieriuje viskas skamba gražiai ir visai logiškai. Todėl ilgai buvo tikima, kad „Valeant“ įeis į istorijos vadovėlius kaip įmonė, kuri iš esmės pakeitė farmaciją. Juo labiau kad ilgai „Valeant“ rezultatai buvo įstabiai geri. Kur kas geresni nei konkurentų. Tai taip pat pridėjo patikimumo aprašytam verslo modeliui.

Taip pat tai pridėjo pasitikėjimo tarp finansuotojų. Tai leido „Valeant“ pirkti galybę įmonių už kosmines sumas iš skolintų pinigų. Tikslaus šios įmonės įkurtų, nupirktų, parduotų, performuotų ar kitaip perdėliotų įmonių skaičiaus pasakyti beveik neįmanoma. Tačiau per maždaug dešimtmetį „Valeant“ tapo viena daugiausiai M&A transakcijų atliekančių bei didelį kalną skolų sukaupusių įmonių.

Nenuostabu, kad prie vieno iš galybės šios įmonės įsigijimų nusprendė prisidėti ir Billas Ackmanas. Vienam geriausių pasaulio spekuliantų naujas verslo modelis, iš esmės keičiantis seną industriją bei generuojantis įstabius pelnus, negalėjo būti neįdomus. Todėl Billas nusprendė padėti „Valeant“ įvykdyti vieną iš daugelio jų pirkimų. Kuris visoms šio sandorio pusėms buvo lemiamas ir iš esmės keičiantis gyvenimą.

Norint suprasti, kiek Billas buvo įtikėjęs „Valeant“ vadovybės verslo modeliu, užtenka pažiūrėti to laikotarpio įrašus iš įvairių konferencijų, pristatymų, debatų. Atrodė, kad B. Ackmanas yra įsimylėjęs tuometinį „Valeant“ generalinį direktorių ir šventai tiki, kad šis naujasis mesijas nuves pasaulį į šviesesnį rytojų.

„Allergan“ ir pabaigos pradžia

„Allergan“ buvo sena JAV farmacijos įmonė, veikianti pagal klasikinį farmacijos modelį. Jos pelno maržos nebuvo aukštos, tačiau įmonė veikė stabiliai ir buvo puikiai žinoma savo nišoje. Jos direktorius, sužinojęs, kad „Allergan“ tapo nauju „Valeant“ taikiniu, pradėjo ruoštis gynybai.

Esmė ta, jog tikrai ne visos įmonės norėjo, kad „Valeant“ jas įsigytų. „Allergan“ vadovybei ši transakcija atrodė kaip pasaulio pabaiga. Tuo metu jau buvo žinoma, kad po įsigijimo „Valeant“ išmeta visus tyrimais užsiimančius žmones lauk ir tiesiog pardavinėja iki tol sukurtus produktus su kuo didesnėmis pelno maržomis.

Nenorėdamas apvilti savo darbuotojų ir sugriauti verslo „Allergan“ vadovas nuo pat pradžių kovojo su „Valeant“, o vėliau ir su B. Ackmano fondu. Nors buvo akivaizdu, kad „Allergan“ apsiginti negalės, nes tam pritrūks resursų, jos vadovas pasirodė gudresnis už jį perkančias finansų pasaulio žvaigždes.

Billas Ackmanas
Billas Ackmanas
© Reuters / Scanpix

Kol „Valeant“ vadovas su B. Ackmanu visaip nuteikinėjo akcininkus bei tuometinę „Allergan“ valdybą prieš įmonės direktorių, besipriešinantį ateičiai, tas pats direktorius su kita vaistų įmone suderėjo „Allergan“ kur kas palankesnį sandorį. Ir tiesiog iš Billo panosės „Allergan“ įmonę nupirko viena iš farmacijos milžinių „Actavis“.

Visos šio viešo šou sukeltos bangos gerai neatsiliepė niekam. Nebent „Allergan“ įmonei, kuri tiesiog tapo kitos įmonės dalimi. O „Valeant“ čia iš esmės prasidėjo visiškas krachas. Nes jau iki tol daug kaltinimų sulaukusi įmonė po bandymo pirkti „Allergan“, kurio metu tiek Billas, tiek „Valeant“ buvo apkaltinti prekyba remiantis nevieša informacija, tapo labai vieša, ir ne itin teigiamai.

Lendantys galai

Pirmiausia pasidarė aišku, kad „Valeant“ sekė ne tik tokie investuotojai kaip Billas, bet kur kas mažiau žinomi veikėjai, kurie uždirba iš akcijų kainų kritimo (angl. shorting). Žymiausi iš jų jau kurį laiką iki 2014 m. vykusios „Allergan“ istorijos kaupė duomenis ir ruošėsi pradėti pardavinėti „Valeant“ akcijas.

Jų sukaupta informacija rodė, kad „Valeant“ ne tik nedidina pardavimų, kaip nuolat teigė viešojoje erdvėje, bet vykdo ir neetišką bei melagingą veiklas. Iš surinktų duomenų buvo aišku, kad „Valeant“, kai nuperka naują įmonę, atleidžia jos darbuotojus, o jos pardavinėjamų vaistų kainą pakelia dešimtis kartų. Taip didindama pardavimo pajamas, bet ne mastą.

Esmė ta, kad „Valeant“ taikydavosi į tas įmones, kurios gamina gyvybiškai svarbius vaistus ir turi jų monopolį rinkoje. Nupirkusi tokią įmonėlę, didžioji įmonė sukeldavo vaistų kainas dešimtimis arba šimtais kartų. Kadangi vaistai buvo gyvybiškai svarbūs, žmonės galėjo rinktis – arba pirkti brangiau, arba mirti. Daugelis rinkosi pirkti.

Be to, „Valeant“ kurdavo vis naujas įmones, per jas pardavinėdavo savo nusipirktų įmonėlių gaminamus preparatus žmonėms, kurie turėjo sveikatos draudimus. Šie asmenys visas vaistų kainas perduodavo draudimui, todėl kainos pokyčiai jiems nerūpėjo. Tai leido „Valeant“ kelti visų savo vaistų kainas nemažinant paklausos. O draudimo įmonės kainos šuolius pastebėdavo tik po tam tikro laiko. Kai pastebėdavo, „Valeant“ sukurdavo dar vieną naują vaistinę ar farmacijos įmonėlę ir ši tam tikrą laiką nekeldavo įtarimų.

Tokiomis schemomis „Valeant“ ilgai fiktyviai generavo pelną ir visiems įrodinėjo, kad jų naujas veiklos modelis yra nuostabus. Nors iš tikrųjų įmonė tiesiog sukčiavo, apgaudinėjo, elgėsi itin neetiškai ir vykdė nusikaltimus. Tai viešojoje erdvėje nieko gero nežadėjo.

Didžiausi skandalai kilo, kai apie „Valeant“ istoriją ir veiklos modelius pradėjo kalbėti kandidatai į JAV prezidentus. Dėl „Valeant“ tuomet nukentėjo visas sektorius. Todėl nieko keisto, kad visiems su jais susijusiems, ypač tokiems apologetams kaip B. Ackmanas, kliuvo tikrai smarkiai.

Pati „Valeant“ beveik bankrutavo. Jos vadovybė buvo atleista, iki šiol tiek įmonę, tiek vadovybę seka teisinis šleifas. Akcijos kaina nuo daugiau nei 250 JAV dolerių krito iki mažiau nei dešimties.

Juodasis etapas

Kitas panašiu metu vykęs Billo sandoris buvo susijęs taip pat su farmacijos įmone „Herbalife“. Šią įmonę spekuliantas kaltino esant piramide. Todėl jos akcijas pardavinėjo ir atvirai ragino kitus investuotojus elgtis taip pat.

Tačiau įmonė nusprendė ginti savo garbę, o kiti investuotojai, nepaisydami B. Ackmano charizmos ir gravitacijos, šia istorija iki galo nepatikėjo. Tai galbūt paskatino Billą imtis šiek tiek nešvarių žaidimų ir išnaudojant savo padėtį bandyti paveikti valdžios ir reguliacinių institucijų atstovų sprendimus, kad jie būtų nenaudingi „Herbalife“, tad naudingi jam.

Vis dėlto šis sandoris tiesiog generavo nuostolį. „Herbalife“ kaina smarkiai kristi nesiruošė, Billo įžvalgos visiems atrodė visiškai neteisingos, o mesti kaltinimai dėl bandymo paveikti valdžios atstovus smarkiai sumažino jo patikimumą. Pridėjus visą informacinį foną ir realias bėdas dėl „Valeant“ reikalų, geriausio šių laikų spekulianto žvaigždė pradėjo gesti.

Tiek dėl nuostolių, patirtų iš „Herbalife“ pardavimo, tiek dėl akivaizdžiai blogų Billo sprendimų, tiek dėl paprasčiausio nenoro investuoti į žmogaus, patekusio į didelę jūrą neigiamos informacijos, fondą „Pershing Square“ turtas pradėjo mažėti. Kaip minėta straipsnio pradžioje, sumažėjo nuo daugiau nei 11 mlrd. JAV dolerių iki maždaug 8,5 mlrd.

Nors tai gali atrodyti ne itin blogai, paskutinius kelerius metus „Pershing Square“ generuoja nuostolius. Investuotojai pinigus iš ten tik atitraukia. Pats Billas išgyvena skyrybų procesą. Todėl visi ženklai rodo, kad juodasis etapas gali užtrukti.

Kad ir kaip būtų, jei B. Ackmanas sugebės išlipti iš duobės, tai taps dar vienu jo genialumo įrodymu. Klaidų galime padaryti visi, tačiau susitvarkyti su jų pasekmėmis jau yra menas. Tikėkimės, kad Billas sugebės tai padaryti ir po 20–30 metų apie jo gabumus bus rašomos knygos. Kaip šiandien rašomos apie J. Livermoreʼą.

Tai straipsnis iš žurnalo „INVESTUOK“.

Spalio mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:

Aktualijų rubrikoje: Prieš dešimt metų vyko pasaulio pabaiga – didžiausia krizė modernioje istorijoje, bet panašu, kad nelabai ko iš jos išmokome. Lyginame situaciją prieš dešimt metų ir dabar. JAV ir Kinijos muitai – prekybos karas ar kietos derybos?

Rubrikoje Vertybinių popierių birža: Analizuojame „Auga group“ perspektyvas – įmonė pardavė svajonę, ar pavyks įgyvendinti? Pasaulio protfeliai – trys iš keturių patyrė nuostolius – ką tai reiškia? Naujas reguliavimas aktyviems – CFD draudimai.

Rinkos: Nauja besivystančių rinkų krizė – analizuojame kas jas kėlė aukštys, o dabar traukia žemyn? Atskiras straipsnis šioje rubrikoje apie Turkija – kas vis tik vyksta Turkijos ekonomikoje? Ar čia dar verta investuoti? Aukso amžiaus pabaiga? Trys priežastys kodėl auksas pinga. Cukrus ir kava – panašu, kad išlaukus tinkamos progos uždirbti galima.

NT rubrikoje: Tęsiame Pietų Europos kurortų apžvalgą – investuoti ar ne? Apie butus investavimui Lietuvoje – svarbiausi ir kertiniai momentai į ką šiandien verta atkreipti dėmesį.

Ir dar: įžvalgos, komentarai, patarimai, laisvalaikio rubrika, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, valiutų apžvalgos ir tai, ką rugsėjį viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.

Daugiau informacijos: www.investuok.eu

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Volstritas: akcijos, ypač technologijų įmonių, vis dar smunka (4)

Pirmadienį JAV akcijos trečią dieną iš eilės čiuožė žemyn, daugiausia dėl smukusių...

Tyrimas: kiek didžiosios naftos pramonės įmonės išleido švarios energetikos plėtrai (1)

Didžiosios naftos ir dujų pramonės įmonės atsinaujinantiems ištekliams iš viso išleido apie 1...

IKEA: kylančios medienos ir metalų kainos sumažino pelną (3)

Baldų parduotuvių tinklo IKEA pagrindinės įmonės atstovai pranešė apie smukusį metinį...

Patvirtintas elektroninio parašo „Smart-ID“ aukščiausias saugumo lygis: leis pasirašinėti dokumentus (2)

Elektroninio tapatybės patvirtinimo įrankio „Smart-ID“ elektroninis parašas pasiekė...

Kovoje su kainomis – siūlymai išgaląsti Konkurencijos tarybos dantis (3)

Ūkio ministerija pateikė Vyriausybei įstatymų projektus ir pasiūlymus, kuriais siekiama...

Top naujienos

Gavo baudą už stovėjimą, bet kai paprašė nuotraukų, išgirdo absurdišką pasiūlymą (16)

Gaunate baudą už tai, kad pažeidėte kelių eismo taisykles ( KET ), tačiau ką tiksliai padarėte...

Ekspertai: Mozambiko sukčiai taikėsi į tuos, kurie gali susimokėti (5)

„Žmonės prigąsdinti, kad vien už praleistą skambutį, kaip iš kokio siaubo filmo, dings...

Jurgita Petrauskienė: įvedus reformą mokyklas paliko tik kelios dešimtys mokytojų (199)

Šių metų rugsėjo mėnesį mokyklas pasiekusi naujiena – etatinis darbo užmokestis – sukėlė...

Jaunimas neskuba ieškoti būsto – kainos per didelės

Būsto kainos Lietuvoje yra tarp labiausiai padidėjusių visoje Europoje, įsilieti į darbo rinką...

Prieštaringai vertinama Kalvarijų gatvė: kokį būstą čia siūlo įsigyti ir už kiek? (5)

Kalvarijų gatvė , nors ir nėra pati ilgiausia Vilniuje, bet neabejotinai viena iš tų, kur...

Be dviejų lyderių žaidęs „Žalgiris“ nepaliko vilčių dzūkams Grigonio sezono rungtynės (15)

Pirmadienį vakare „Betsafe-LKL“ čempionato X turą užbaigė akistata Alytuje – „Dzūkija“...

Adomaitis įvardino didžiausią reikšmę „Rytui“ turėsiančią statistikos grafą (11)

Vilniaus „Rytas“ antradienį Europos taurės varžybose sieks revanšo prieš D grupės lyderę...

Šiaurės Korėjos paslaptys: šalis vis dar slepia raketų bazes? (1)

Šiaurės Korėja turi mažiausiai 13 nedeklaruotų bazių mobilioms, branduolinį užtaisą nešti...

Apsipirko internete: už šlamštą pinigų negrąžina (76)

Elektroninėje parduotuvėje Pačiupk.lt įsigytų prekių kokybe nepatenkinta vilnietė Ligita...

Ar vaisiai lygu desertui: kiek cukraus turi skirtingi vaisiai

Vaisiai saldūs natūraliai, bet ne visuose cukraus kiekis vienodas. Žinoti, kiek vaisiai turi...