aA
Lietuvos darbo rinka serga, nes nei viena joje esanti grupė nėra patenkinta susiklosčiusia situacija, mano Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas, Darbo teisės instituto vadovas profesorius Tomas Davulis. Apie Darbo kodeksą T. Davulis kalbėjo per „Lietuvos investicijų patarėjų komisijos posėdį“, kurį organizuoja Ūkio ministerija ir agentūra „Investuok Lietuvoje“. Konferencijoje dalyvavusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė pažadėjo, jog Darbo kodeksas iš esmės bus peržiūrėtas 2014-ais.
Biuro darbuotojai
© Reuters/Scanpix

„O kas dėl to yra laimingas, - klausė profesorius. - Darbo kodeksas nepadeda nei darbuotojams, nei įmonėms šiandieninėje visuomenėje ir globalioje ekonomikoje vykdyti užduotis ir tenkinti poreikius. Viena vertus, darbuotojai negauna iš Darbo kodekso to, ką jie nori gauti, pavyzdžiui, lankstumo, galimybės turėti asmeninius ir šeimyninius poreikius. Jie tai daro, viena vertus, iš darbdavių malonės, antra vertus, pažeisdami Darbo kodeksą abipusiu susitarimu. O darbdaviai negauna galimybės prisitaikyti prie rinkos svyravimų ir sustiprėjusios konkurencijos.“

T. Davulis sako, jog Darbo kodeksas nei darbuotojams, nei darbdaviams neleidžia susitarti dėl darbo sąlygų taip, kaip jie nori, o nepatenkintųjų yra ir daugiau: bedarbiai ilgai neranda darbo, dalis pensininkų vengia išeiti į pensiją dėl didesnės išmokos ir papildomo uždarbio, nes jų pensija jiems per maža.

Trys keliai, kurį rinksimės?

Teisės ekspertas sako, jog mato tris kelius, kaip toliau vystysis darbo santykiai Lietuvoje. Pirmąjį jis vadina stagnuojančia evoliucija. Jis įvardijo, jog einant šiuo keliu darbo santykius koreguoja teismų nutartys, Trišalės tarybos sprendimai ir t.t.

„Darbo kodekso iniciatyvų per pastaruosius metus visai nebuvo, niekas nieko nekeičia, visiems viskas gerai, bet visi nepatenkinti, tada keitimai prasideda per bylas“, - dėsto T. Davulis.

Pasak jo, susiklosto ydinga situacija, kai kreipiamasi į teismą, jis įvertina, kad darbo santykiai neatitinka šiuolaikinės ekonomikos sąlygų ir pakoreguoja, kaip galima taikyti vieną ar kitą Darbo kodekso nuostatą.

„Tada teismas pradeda kurti teisę, ko nepadaro įstatymų leidėjai, ir mes turime kitą problemą: tai vyksta daug metų, selektyviai ir nebežinome, ar tai bus taikoma kitą kartą, nes iš vieno sprendimo nepadaroma taisyklė. Žmonės nežino, kaip elgtis: girdėjo, kad yra byla, bet įstatymas sako, kad taip elgtis negalima. Vyksta neskaidrus teisinis reguliavimas ir nėra teisinio tikrumo – tai pirmasis žingsnis link piktnaudžiavimo“, - konstatavo profesorius.

Tomas Davulis
Tomas Davulis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Antrasis kelias, anot jo, yra pasižiūrėti į Vakarų šalių taikomas praktikas ir dalį jų perimti.

„Galima dalį praktikų paimti iš Jungtinės Karalystės, dalį iš Skandinavijos, dalį – iš kontinentinės Europos, bet reikia turėti omenyje, kad jų modeliai turi ilgąsias tradicijas ir keletą įdomų sprendimų, kurie padeda“, - teigė T. Davulis.

Jis pateikė Vokietijos pavyzdį, kai ekonominio sunkmečio metu dalis įmonių galėjo ne atleisti darbuotojus, o sutrumpinti jų darbo laiką. Tokiu atveju, už sutrumpintas darbo valandas jiems mokėjo Darbo birža, tačiau ne tiek daug, kiek būtų mokėjusi, jiems tapus bedarbiais. Be to, darbdaviams nereikėjo atleisti specialistų, bet jie galėjo algoms išleisti mažiau, o žmonės liko įdarbinti.

„Kai grįžo pinigai ir užsakymai, darbuotojai buvo įmonėse ir jie ėmė daugiau dirbti, bet nebebuvo biržos pinigų gavėjais. Kas padaryta Lietuvoje? Darbuotojai buvo atleisti, nuėjo į Darbo biržą, pasiėmė pinigus ir išvažiavo. Dabar darbdaviams reikia darbuotojų, jų nėra, nes jie išvažiavo“, - apgailestavo T. Davulis.

Tačiau jis sako, jog yra ir trečias sprendimo būdas: Lietuvoje sukurti modelį, kuris atitiktų šalyje jau veikiančias praktikas, kurios negalutinai yra įteisintos.

„Yra labai daug iš dalies deklaruotų arba nedeklaruotų darbų: vadinamoji juodoji ir pilkoji ekonomika. Apsimetama, kad yra viena sutartis, o iš tikrųjų egzistuoja kitas susitarimas. Tad reikia pamatyti, kad yra labai daug darbo formų, jas visas pasiimti, suteikti minimalią apsaugą ir leisti joms būti, o ne tik pasakyti, kad yra juoda ir balta“, - pasiūlė T. Davulis.

Sovietų Sąjungos garantijos - paseno

Pasak T. Davulio, dabar Lietuva neįgyvendina visų Europos Sąjungos reikalavimų, pavyzdžiui, draudžiamos diskriminacijos dėl lyties. Jis teigia, jog ši nuostata apima ir darbo santykius ir darbo teisę, kai reglamentuojama, kaip žmonės turi dirbti pagal verslo liudijimus ir individualios veiklos pažymas ir kokių garantijų jie gali tikėtis.

Nustačius įvairių darbo formų, specialistas siūlo pradėti konstruoti įvairius darbuotojų tipus.

„Gali būti darbuotojas - akcininkas, darbuotojas – ne visą dieną dirbantis, darbuotojas – atostogose ir jiems konstruoti elgesio modelius, kad nereikėtų kiekvieną kartą išradinėti dviračio“, - siūlė T. Davulis.

Dėl to daliai darbuotojų sumažėtų socialinė apsauga, tačiau teisės profesorius siūlo visuomenės ir dirbančiųjų paklausti, ar dabartinė apsauga jiems iš tiesų reikalinga, nes ji sumažina galimybes surasti darbą.

„Jeigu Lietuva dabar darbuotojams suteikia 2-4 mėnesio įspėjimo apie atleidimą laikotarpį, kai Estijoje jis – 2 savaitės, o Latvijoje – savaitė. Ką galvoti užsienio investuotojui, kai jis renkasi, kur investuoti, ar Latvijoje, kur gali, jei reikės, atleisti per savaitę, ar Lietuvoje, kur reikės 2-4 mėnesių ir tai neaišku, ar atleisti, nes jis gali būti prieš pensinio amžiaus, su vaikais ir taip toliau“, - vardijo jis.

Paklaustas, kodėl tarp Baltijos šalių susiformavo tokie Darbo teisės skirtumai, T. Davulis konstatuoja, jog dalis garantijų Lietuvos darbo kodekse liko iš Sovietų Sąjungos laikų, kai Estijoje ir Latvijoje pavyko įtikinti ir politikus, ir profsąjungas, kad pokyčiai yra būtini, norint kurti naujas darbo vietas.

„Negali būti taip, kaip buvo prieš 30 metų. Net negali būti taip, kaip buvo prieš 10 metų, siūlau modelį, kuris būtų 10-iai metų į priekį, norisi apie tai kalbėti, o ne kosmetika užsiimti, - mano T. Davulis. - Situacija yra tokia bloga, kad vien kosmetikos nepakanka, bet aš tikiu, kad yra būdas esminėms permainoms, nes mes esame jauna ir drąsi šalis.“

Jo manymu, dabar galiojantis Darbo kodeksas yra jaukus technokratinis akademinis susitarimas, o ne socialinis kompromisas.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

„Snaigės“ vadovas: paskolų negaunanti įmonė tikisi atsitiesti

Milijoninių skolų slegiamos Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdomos vienintelės...

Teismas: keturi „Žiežmarių gėlių“ šiltnamiai turi būti nugriauti

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija gali nugriauti verslininko Rimando Stonio...

Lietuvoje dažniau nei kas trečias ukrainietis jau turi darbą

Lietuvoje darbą jau rado 13,2 tūkst. nuo karo Ukrainoje pabėgusių žmonių. Tai sudaro daugiau...

ES fondas padengs 75 proc. žuvininkystės sektoriaus išlaidų, atsiradusių dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą

Trečiadienį europarlamentarai balsavo už kompensacijas ES žuvininkystės sektoriui, siekdami...

Aukščiausias infliacijos epizodas nuo praėjusio amžiaus: ekonomistė prognozuoja liūdną liepą (1)

Kainų augimas Lietuvoje perkopė 20 procentų ribą, pigiausių prekių krepšelis brango net 16...

Top naujienos

Delfi PliusNerijus Povilaitis

Naujas skandalas Kaune: valstybės žemę tiesiog atidavė privačiai statybų bendrovei (10)

Kauno valdžią supurčiusio korupcijos skandalo centre atsidūrusi statybų bendrovė „...

Verslas PliusEdgaras Savickas

Ar Putinas kirs savo tirpstančiu dujų koziriu: Europa ruošiasi įvairiems scenarijams (1)

Liepos 11–21 dienomis numatomas dujotiekio „ Nord Stream “ remontas. Energetikos ekspertas...

Sužinojusi matematikos egzamino rezultatus, ministrė pareikalavo papildomos analizės (2)

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė paprašė atlikti valstybinio...

Rusijos Dūmos pirmininkas ėmėsi grasinti JAV: turime, ką susigrąžinti (12)

Rusijos Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas trečiadienį pareiškė, kad JAV turėtų...

Karas Ukrainoje. Karo ekspertai: Rusijos pajėgos Ukrainoje padarė pauzę Zelenskis: Vakarų artilerija galingai veikia

Pirmą kartą nuo karo pradžios Rusija nepaskelbė teritorinių pasiekimų Ukrainoje. Tai...

Skelbiami pirmieji brandos egzaminų rezultatai

Nacionalinė švietimo agentūra ( NŠA ) ketvirtadienį skelbia valstybinių brandos egzaminų –...

Rusnė Valatkaitė

Elektros kainos kopia aukštyn, o klaipėdietis džiaugiasi savo sprendimu: dabar sutaupome daug pinigų

Kylančios elektros kainos daugeliui tampa vis didesniu galvos skausmu, tačiau klaipėdietis Paulius...

Kreivys: ES gali nespėti įvesti sankcijų rusiškoms dujoms, nes Kremlius jas uždarys pačiai Europai

Energetikos ministras Dainius Kreivys neatmeta scenarijaus, kad Europos Sąjungos šalys taip ir...

NASA marsaeigis „Perseverance“ atrado įtartinus objektus Raudonosios planetos paviršiuje – kas tai? (1)

Marsaeigis „ Perseverance “ Raudonojoje planetoje aptiko nuolaužą, kuri, NASA manymu, yra...

Operos ir baleto atstovai – apie gėrimus „ant drąsos“, profesinius mitus ir kuriozus scenoje

Prieš daugiau nei 10 metų kino padangėje pasirodė amerikiečių režisieriaus Dareno Aronofskio...