aA
Į Lietuvą kasmet grįžta vis daugiau emigrantų, bet išvykstančiųjų srautai dar kelis kartus lenkia parvykstančiųjų, rodo paskelbta statistika. Anot sociologo Romo Lazutkos, emigrantai išvyksta, nes čia jiems sunku susirasti darbą, bet parvyksta, nes svetur taip pat nėra lengva.
Oro uostas
© DELFI / Tomas Vinickas

VšĮ „Versli Lietuva“ atstovas Dovydas Varkulevičius tikina, kad sugrįžtantys gali užsiimti verslu, esą Lietuva tam – puiki terpė.

Statistikos departamento duomenimis, pernai į Lietuvą grįžo 17,3 tūkst. Lietuvos piliečių – tai ketvirtadaliu daugiau negu prieš metus. Tuo metu iš šalies išvyko apie 41 tūkst. gyventojų. Tradiciškai populiariausia emigrantų šalis – Jungtinė Karalystė (48proc.), kiti jų maršrutai driekiasi į Airiją, Vokietiją ir Norvegiją.

Paklaustas, kodėl grįžtančių emigrantų ketvirtadaliu daugiau, profesorius R. Lazutka teigė tikslių priežasčių nežinąs. Esą reikėtų atlikti tikslesnius tyrimus, apklausti sugrįžtančius, pabandyti išsiaiškinti, kokie yra parvykstančių tikslai.

„Bet galime svarstyti, kad tose šalyse, į kurias daugiausiai važiuodavo lietuviai, ekonominė padėtis yra gana prasta, gana didelė bedarbystė. [...] Nemažai privažiavusių emigrantų iš Lietuvos, iš Lenkijos, kai kurių kitų šalių, ir, matyt, jiems sunku įsitvirtinti“, – sako R. Lazutka, pridurdamas, kad svetur taip pat nėra paprasta rasti darbą, ypač gerai apmokamą.

Grįžta ir vėl išvažiuoja

Pasak profesoriaus, kitas svarbus faktorius, kodėl daug žmonių sugrįžta, tačiau dar daugiau išvažiuoja, yra tas, kad nemaža dalis „emigrantų“ svetur išvyksta trumpam, pavyzdžiui, į Norvegiją. Mat norint gauti sveikatos draudimą, svarbu deklaruoti gyvenamąją vietą.

„Tikėtina, kad nemažai žmonių tiesiog nuvažiuoja, padirba sezoną ir paskui tie patys žmonės grįžta čia, praleidžia keletą mėnesių ir vėl išvažiuoja. Todėl tie srautai yra į abi puses“, – aiškina prof. R. Lazutka.

Tuo metu tiems, kurie į Lietuvą sugrįžta visam laikui, įsitvirtinti savoje šalyje, anot R. Lazutkos, nėra lengva dėl nedarbo – jo lygis Lietuvoje nemažėja. „Tie, kurie ten neįsitvirtino, nesukaupė pradinio kapitalo, jiems pradėti verslą čia yra taip pat sunku, kaip ir susirasti darbą“, – teigia prof. R. Lazutka.

Jis pabrėžia, kad žmonės ir emigruoja būtent todėl, kad nesusiranda darbo. Pasak mokslininko, tyrimai rodo, jog apie tris ketvirtadalius emigravusių žmonių Lietuvoje yra nedirbę ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį.

Lietuva – patraukli verslui

Tačiau į šią situaciją daug optimistiškiau žvelgia VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius Dovydas Varkulevičius. Jo manymu, Lietuva – puiki platforma naujam verslui ir tai, kad į Lietuvą grįžta tam tikros socialinės grupės atstovai, pavyzdžiui, jauni, išradingi žmonės, yra geras rodiklis.

„Jų argumentas šiandien yra labai paprastas – galimybė patikrinti verslo idėją. Šiandien suteikiama pakankama valstybės pagalba tai padaryti“, – tikina D. Varkulevičius. Anot jo, yra nemažai ir kapitalo investuotojų, ieškančių, kur galėtų investuoti.

D. Varkulevičius taip pat akcentuoja, kad Lietuvoje konkurencija, lyginant su Jungtine Karalyste ar JAV, yra daug mažesnė, todėl čia pradėti verslą yra naudinga. Tai esą puikiai supranta ne tik lietuviai.

„Mes turime daug talento, – ir technologinio, ir kitokio – kurį šiandien galima labai gerai išnaudoti. Jo kaina kartais skiriasi 2–2,5 karto. Kitais žodžiais tariant, šiandien yra labai daug argumentų, kodėl yra labai gerai pradėti verslą Lietuvoje“, – teigia VšĮ „Versli Lietuva“ atstovas.

Jis neabejoja, jog Lietuva šiandien tampa itin patrauklia valstybe verslui. Esą tai liudija ne vienų į Lietuvą sugrįžusių ir čia sėkmingai verslą pradėjusių jaunų žmonių patirtis.

„Neseniai spaudoje buvo minėta grįžusių trijų jaunų, išsilavinusių vaikinų kompanija, kuri įsteigė naują įmonę lekste.lt. Tai savotiška, nauja iš Danijos kartu su investicija parsivežta verslo idėja, jau sėkmingai įdiegta Lietuvoje. Būtų galima paminėti daug kitų jaunų žmonių, kurie grįžta su verslo idėjomis. Tai tokios įmonės, kaip „TransferGo“. Vienas iš jos vadovų Daumantas Dvilinskas į Lietuvą grįžo iš Silicio slėnio“, – pavyzdžius vardina D. Varkulevičius.

Emigracija turėtų mažėti

Tuo metu žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius, ilgus metus gyvenęs ir dirbęs Airijoje, sako, kad grįžtantiems nebūtina išsyk mąstyti apie didelį, globalų verslą. „Aš nebūčiau linkęs galvoti apie tą kažkokį globalų, didelį, inovatyvų verslą. Tie patys emigrantai yra ir kirpėjai, ir visa eilė kitų profesijų atstovai, kurie grįžę galėtų užsiimti panašiais verslais“, – teigia jis.

Verslininkas atkreipia dėmesį į tai, kad gyvendamas svetimoje aplinkoje, žmogus visuomet jaučia psichologinį nuovargį. Pasak M. Maciulevičiaus, labai svarbu, kad tokiems nuo buvimo svečioje šalyje pavargusiems žmonėms, Lietuva turėtų ką pasiūlyti.

„Nebūtinai aukso kalnus ir megainovatyvias įmones, bet tiesiog paprastus sprendimus, kurie padėtų žmonėms pasiryžti ir grįžti“, – sako kadaise Airijoje gyvenęs, o dabar sėkmingai Lietuvoje įsitvirtinęs M. Maciulevičius.

www.lrt.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

EP rezoliucijoje primenamas raginimas iki 2030 m. panaikinti benamystę (19)

Europos Parlamentas (EP) paragino pripažinti deramą bei įperkamą būstą esmine žmogaus teise ir...

Bendrovė „Armila“ COVID-19 vakcinai vežti pasirinkta apklausus vieną tiekėją (1)

Po to, kai buvo laikinai sustabdyta sutartis su bendrove „Sotus derlius“ dėl COVID-19 vakcinos...

Nauja idėja: siūlo užtikrinti teisę po darbo atsijungti nuo interneto (3)

Pasibaigus darbo valandoms turi būti užtikrinta teisė išjungti skaitmeninius prietaisus ir likti...

EP: bendradarbiai turėtų vengti darbo tikslais susisiekti su kolegomis ne darbo valandomis (12)

Pasibaigus darbo valandoms turi būti užtikrinta teisė išjungti skaitmeninius prietaisus ir likti...

Trečdalis bedarbių prieš karantiną nebuvo dirbę Lietuvoje: emigrantai – tik nedidelė jų dalis (44)

Daugiau nei pusė šalyje šiemet registruotų bedarbių negavo „Sodros“ nedarbo išmokos, nes...

Top naujienos

Loterijoje laimėtas milijonas laimės neatnešė – moteris net nesuprato, kaip prarado visus pinigus (366)

Loterijoje, kurioje net nedalyvavo, laimėtas milijonas kaip reikiant apsvaigino vienos Marijampolės...

Vytautė Merkytė | D+

Genetiškai modifikuoti raupai ir maras – tik dalis to, ką sovietai ruošė pasauliui: štai kokie eksperimentai vyko slapčiausioje bazėje

Viena paslaptingiausių vietų Sovietų Sąjungoje buvo sala, nepažymėta jokiame oficialiame...

Nausėda: realu iki vasaros paskiepyti 70 proc. suaugusių žmonių (50)

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad iki vasaros nuo koronaviruso paskiepyti 70 proc. suaugusių...

Naujas Eurolygos antirekordas: „Chimki“ pralaimėjo jau tryliktą kartą iš eilės suklupo ir „Real“, „Bayern“ bei „Valencia“ (7)

Eilinę, bet tuo pačiu istorinę nesėkmę Eurolygos turnyre patyrė praėjusią savaitę Rimą...

Sinoptikų prognozėje – permainingi orai: po šiltesnio savaitgalio sugrįš smarkus sniegas

Įvairūs krituliai ir temperatūra apie 0 laipsnių, štai kas mūsų laukia ne tik artėjantį...

Lietuvis aplankė vieną kraupiausių vietų pasaulyje: atrodo, kad patekau į siaubo filmą (30)

Lietuviai mėgsta keliauti po egzotiškas salas, dažniausiai įsivaizduoja, kad ten galima atitrūkti...

Dailius Dargis | D+

Netradicinė kontrabanda, iš kurios finansuojamas terorizmas: pirkdami klastotes, tampate to dalimi (1)

Pirmoje netradicinės kontrabandos straipsnių ciklo dalyje - Vilniaus mados salonų „Du broliai“...

„Zenit“ sutramdė „Anadolu Efes“ klubą, o Gudaitis tapo mačo MVP (16)

Eurolygos 21-asis turas startavo šeimininkų pergale. Sankt Peterburgo „Zenit“ (13/6)...

Pusmetį dėl kolegos balso virpėjusi moteris jį sutiko gyvai vakarėlyje – tokio scenarijaus pavydėtų ne vienas (58)

Kaskart išgirdus jo balsą drugeliai pilve kaip pašėlę imdavo plakti sparneliais... Gyvai jo net...

Kurį laiką dingusio iš viešumos Jacko Ma vaizdo pokalbis atnešė 58 mlrd. dolerių palengvėjimo atodūsį (24)

Jis kalbėjo mažiau nei minutę ir nieko nepasakė apie Kinijos vyriausybės persekiojimą,...