aA
Į Lietuvą kasmet grįžta vis daugiau emigrantų, bet išvykstančiųjų srautai dar kelis kartus lenkia parvykstančiųjų, rodo paskelbta statistika. Anot sociologo Romo Lazutkos, emigrantai išvyksta, nes čia jiems sunku susirasti darbą, bet parvyksta, nes svetur taip pat nėra lengva.
© DELFI / Tomas Vinickas

VšĮ „Versli Lietuva“ atstovas Dovydas Varkulevičius tikina, kad sugrįžtantys gali užsiimti verslu, esą Lietuva tam – puiki terpė.

Statistikos departamento duomenimis, pernai į Lietuvą grįžo 17,3 tūkst. Lietuvos piliečių – tai ketvirtadaliu daugiau negu prieš metus. Tuo metu iš šalies išvyko apie 41 tūkst. gyventojų. Tradiciškai populiariausia emigrantų šalis – Jungtinė Karalystė (48proc.), kiti jų maršrutai driekiasi į Airiją, Vokietiją ir Norvegiją.

Paklaustas, kodėl grįžtančių emigrantų ketvirtadaliu daugiau, profesorius R. Lazutka teigė tikslių priežasčių nežinąs. Esą reikėtų atlikti tikslesnius tyrimus, apklausti sugrįžtančius, pabandyti išsiaiškinti, kokie yra parvykstančių tikslai.

„Bet galime svarstyti, kad tose šalyse, į kurias daugiausiai važiuodavo lietuviai, ekonominė padėtis yra gana prasta, gana didelė bedarbystė. [...] Nemažai privažiavusių emigrantų iš Lietuvos, iš Lenkijos, kai kurių kitų šalių, ir, matyt, jiems sunku įsitvirtinti“, – sako R. Lazutka, pridurdamas, kad svetur taip pat nėra paprasta rasti darbą, ypač gerai apmokamą.

Grįžta ir vėl išvažiuoja

Pasak profesoriaus, kitas svarbus faktorius, kodėl daug žmonių sugrįžta, tačiau dar daugiau išvažiuoja, yra tas, kad nemaža dalis „emigrantų“ svetur išvyksta trumpam, pavyzdžiui, į Norvegiją. Mat norint gauti sveikatos draudimą, svarbu deklaruoti gyvenamąją vietą.

„Tikėtina, kad nemažai žmonių tiesiog nuvažiuoja, padirba sezoną ir paskui tie patys žmonės grįžta čia, praleidžia keletą mėnesių ir vėl išvažiuoja. Todėl tie srautai yra į abi puses“, – aiškina prof. R. Lazutka.

Tuo metu tiems, kurie į Lietuvą sugrįžta visam laikui, įsitvirtinti savoje šalyje, anot R. Lazutkos, nėra lengva dėl nedarbo – jo lygis Lietuvoje nemažėja. „Tie, kurie ten neįsitvirtino, nesukaupė pradinio kapitalo, jiems pradėti verslą čia yra taip pat sunku, kaip ir susirasti darbą“, – teigia prof. R. Lazutka.

Jis pabrėžia, kad žmonės ir emigruoja būtent todėl, kad nesusiranda darbo. Pasak mokslininko, tyrimai rodo, jog apie tris ketvirtadalius emigravusių žmonių Lietuvoje yra nedirbę ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį.

Lietuva – patraukli verslui

Tačiau į šią situaciją daug optimistiškiau žvelgia VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius Dovydas Varkulevičius. Jo manymu, Lietuva – puiki platforma naujam verslui ir tai, kad į Lietuvą grįžta tam tikros socialinės grupės atstovai, pavyzdžiui, jauni, išradingi žmonės, yra geras rodiklis.

„Jų argumentas šiandien yra labai paprastas – galimybė patikrinti verslo idėją. Šiandien suteikiama pakankama valstybės pagalba tai padaryti“, – tikina D. Varkulevičius. Anot jo, yra nemažai ir kapitalo investuotojų, ieškančių, kur galėtų investuoti.

D. Varkulevičius taip pat akcentuoja, kad Lietuvoje konkurencija, lyginant su Jungtine Karalyste ar JAV, yra daug mažesnė, todėl čia pradėti verslą yra naudinga. Tai esą puikiai supranta ne tik lietuviai.

„Mes turime daug talento, – ir technologinio, ir kitokio – kurį šiandien galima labai gerai išnaudoti. Jo kaina kartais skiriasi 2–2,5 karto. Kitais žodžiais tariant, šiandien yra labai daug argumentų, kodėl yra labai gerai pradėti verslą Lietuvoje“, – teigia VšĮ „Versli Lietuva“ atstovas.

Jis neabejoja, jog Lietuva šiandien tampa itin patrauklia valstybe verslui. Esą tai liudija ne vienų į Lietuvą sugrįžusių ir čia sėkmingai verslą pradėjusių jaunų žmonių patirtis.

„Neseniai spaudoje buvo minėta grįžusių trijų jaunų, išsilavinusių vaikinų kompanija, kuri įsteigė naują įmonę lekste.lt. Tai savotiška, nauja iš Danijos kartu su investicija parsivežta verslo idėja, jau sėkmingai įdiegta Lietuvoje. Būtų galima paminėti daug kitų jaunų žmonių, kurie grįžta su verslo idėjomis. Tai tokios įmonės, kaip „TransferGo“. Vienas iš jos vadovų Daumantas Dvilinskas į Lietuvą grįžo iš Silicio slėnio“, – pavyzdžius vardina D. Varkulevičius.

Emigracija turėtų mažėti

Tuo metu žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius, ilgus metus gyvenęs ir dirbęs Airijoje, sako, kad grįžtantiems nebūtina išsyk mąstyti apie didelį, globalų verslą. „Aš nebūčiau linkęs galvoti apie tą kažkokį globalų, didelį, inovatyvų verslą. Tie patys emigrantai yra ir kirpėjai, ir visa eilė kitų profesijų atstovai, kurie grįžę galėtų užsiimti panašiais verslais“, – teigia jis.

Verslininkas atkreipia dėmesį į tai, kad gyvendamas svetimoje aplinkoje, žmogus visuomet jaučia psichologinį nuovargį. Pasak M. Maciulevičiaus, labai svarbu, kad tokiems nuo buvimo svečioje šalyje pavargusiems žmonėms, Lietuva turėtų ką pasiūlyti.

„Nebūtinai aukso kalnus ir megainovatyvias įmones, bet tiesiog paprastus sprendimus, kurie padėtų žmonėms pasiryžti ir grįžti“, – sako kadaise Airijoje gyvenęs, o dabar sėkmingai Lietuvoje įsitvirtinęs M. Maciulevičius.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Įmonėms paskelbus apie pajamų augimą, Volstrito akcijos augo

Ankstyvojoje antradienio prekyboje Volstrito akcijų indeksai augo, daugiausia dėl kelių įmonių...

Eksportas šiemet augo visose Baltijos šalyse (2)

Trijų Baltijos šalių eksportas per aštuonis šių metų mėnesius augo, skelbia Eurostatas .

Butkevičiaus įspėjimas: Lietuva jau kelis mėnesius nesurenka pagrindinių mokesčių (225)

Buvęs premjeras iš socialdarbiečių frakcijos Seime Algirdas Butkevičius perspėja, kad reikėtų...

Ką rodo ekonomikos perkaitimo indeksas (5)

Praėjus dešimtmečiui nuo globalios finansų krizės Lietuva ir kitos Baltijos šalys džiaugiasi...

2019 metų valdžios finansai – pagrindiniai skaičiai (2)

Vyriausybei antradienį pritarus 2019 metų biudžeto projektui, BNS pateikia pagrindinius planuojamus...

Top naujienos

Dr. Kjellas Nordstromas: tai, kas šiuo metu vyksta, pasaulį pakeis negrįžtamai (98)

Pasaulis, kuriame nebeįmanoma nieko prognozuoti. Toks, kuriame viskas skaitmenizuojama, o tada –...

Prieš dešimtmetį šlovės spinduliuose maudęsis Vitalijus Autukas: nežinau, kas būtų, jei būčiau likęs Lietuvoje (59)

Vitalijus Autukas – atrodytų, tokia girdėta ir taip gerai pažįstama pavardė, tačiau mintyse...

Šimonytė: čia dar vienas „rekordinis“ biudžetas (45)

Vyriausybė antradienį pritarė kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui, kuris,...

Orai: permainos ne už kalnų

Jei praėjusią savaitę rudeninę striukę ar paltą įdienojus dažnam teko nešti rankose, tai...

Gentvilas siunta dėl Šimašiaus kuriamo komiteto: nebevaidinkite, kad su mumis kuriate liberalią visuomenę (106)

Vilniaus meras, vienas liberalų sąjūdžio lyderių Remigijus Šimašius pranešė, kad sieks...

11 mitų apie sveiką mitybą: kai kurių taisyklių laikomės visiškai be reikalo (15)

Minint Pasaulinę maisto dieną pats metas išsklaidyti sveikos mitybos mitus ir pradėti mėgautis...

Jolanta Blažytė: apie santykius su buvusiu vyru ir ką reiškia būti labai turtinga moterimi (59)

Viena įtakingiausių Lietuvos verslininkių Jolanta Blažytė pasakoja, kad verslą kūrė, nes buvo...

„Žalgirio“ lyderiu greitai tapęs naujokas labiausiai laukia toliašaudės artilerijos protrūkio specialiai Krepsinis.lt iš Stambulo (5)

Kauno „Žalgiriui“ sezonas Eurolygoje prasidėjo skaudžiu pralaimėjimu namuose prieš Vitorijos...

Vengdami mokesčių už stovėjimą, vairuotojai ėmėsi radikalių kovos priemonių (189)

Vilniuje vis augant mokamų stovėjimo vietų skaičiui, į darbus automobiliais važiuojantys ir jų...

Du Griezmanno įvarčiai paguldė ant menčių futbolo grandų dvikovoje pirmavusius vokiečius (1)

Po vokiečių pirmojo įvarčio atsitiesusi Prancūzijos rinktinė UEFA Tautų lygos rungtynėse...