Rugsėjį bankrotų (lyginant su šių metų devynių mėnesių vidurkiu) ypač šoktelėjo kai kuriose šakose: pramonėje – vidutiniškai kas mėnesį buvo po 11 bankrotų, o spalį – net 22, transporte vidurkis buvo 10, o spalį - 20, administracinėje ir aptarnavimo veikloje šuolis nuo 2,8 iki 10 bankrotų, o kitoje fizinių asmenų aptarnavimo veikloje (taisymas, kirpyklos) spalį registruoti 7 bankrotai – tiek, kiek per visus devynis praėjusių metų mėnesius.
„Nemažai smulkių prekybos, maitinimo ir paslaugų įmonių neišlaiko konkurencijos, o rudenį paprastai pagausėja statybų įmonių bankrotų. Šį spalį, skirtingai nuo kitų mėnesių, padaugėjo bankrotų didžiuosiuose miestuose. Bankrotų skaičiaus padidėjimui įtakos turėjo kelios priežastys – daugiau bankrotų registruojama po teismų atostogų rugpjūtį, o viena iš bankrotų gausos priežasčių gali būti numatomi bankroto įstatymo pakeitimai, kai bankroto administratoriai bus parenkami pagal kitą tvarką,“ – pastebi „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas. - „Keli artimiausi mėnesiai parodys, ar šis bankrotų šuolis buvo vienkartinis, ar tai dar vienas prastėjančios Lietuvos smulkaus verslo būklės pranašas.“
Iš šiemet bankrutuojančios statusą įgijusių 1093 įmonių 27 proc. įsteigta iki 2000 metų, 27 proc. - 2001-2005 metais, o 46 proc. - po 2006 metų.
Pagal geografinį požymį šių metų spalį, skirtingai nei ankstesniais metais, bankrutuojančių įmonių labiau daugėjo didmiesčiuose: Vilniuje vidutiniškai per sausį-rugsėjį buvo po 36 bankrotus, o spalį – net 64, Šiauliuose – 6 ir 16.
Kituose miestuose spalio bankrotų šuolis, lyginant su 9 mėnesių vidurkiu, buvo nuosaikesnis: Kaune – nuo 13 iki 16, Klaipėdoje – nuo 10 iki 13, Panevėžyje – nuo 3 iki 5. Iš likusių 55 savivaldybių 42 savivaldybėse spalį bankrotų skaičius mažėjo arba bankrotų nebuvo išvis.
