Ruošia Egiptui

Vis daugiau Lietuvos gyventojų atostogauti traukia ne į gimtuosius kaimus, bet į saulėtus užsienio kurortus. Norint pažinti margo anų kraštų povandeninio pasaulio grožį, privaloma turėti tarptautinį sertifikatą, patvirtinantį pasiruošimą šiai pramogai. Tuo netruko pasinaudoti Klaipėdos nardymo klubas „Oktopusas“.

„Be to dokumento Egipte ar Turkijoje net nardymo įrangos neįmanoma išsinuomoti“, - tvirtino šio klubo instruktorius Žydrūnas Soraka. Į užsienį besiruošiantiems žmonėms siūlomas išsamus 950 litų kainuojantis instruktažas.

„Per savaitę paprastai sulaukiame apie penkis norinčiuosius, kurie privalo išklausyti ne mažiau kaip penkiolika valandų teorinės informacijos ir tris dienas šias žinias taikyti praktikoje uostamiesčio „Dinamo“ baseine“, - dienraščiui pasakojo Ž.Soraka.

„Pagyvina“ lavonus

Į šarvojimo salę atėję velionio giminės nori matyti jį kiek galima „gyvesnį“ nepriklausomai nuo to, ar mirė smurtine mirtimi, ar dėl sunkios ligos.

„Šiuo metu savo eilės ant stalo laukia pakaruoklis. Vagos ant jo kaklo neįmanoma paslėpti nei marškiniais, nei varlytėmis. Teks nuodugniai grimuoti“, - dienraščiui pasakojo vienos uostamiesčio ritualinių paslaugų įmonės savininkas Liudas Statkus.

Šalia mirties gyventi pripratusio vyro teigimu, dažniausiai velionio giminės prašo „atjauninti“: padažyti lūpas, parausvinti žandukus. Visi „menininkai“ yra įdarbinti kaip sanitarai, kurie už savo darbą gauna minimalų atlyginimą.

„Jie dirba standartinę aštuonių valandų darbo dieną. Turint omenyje, kad lavonai būna papuvę, po avarijų ar alinančios ligos, šis darbas nėra iš maloniausių. Kiekvienas jų savo darbą brangina, nes nenori gyventi iš bedarbio pašalpos“, - komentavo L.Statkus.

Kol nuotaka miega

Nors besituokiančių porų Lietuvoje ženkliai sumažėjo, vedybų planuotoja Kristina Kaikarienė pluša iš peties. Apie tokį verslą dauguma tautiečių sužinojo iš Holivudo melodramos „Vedybų planuotoja“. Tačiau 39-erių moteris tikina šiame versle besisukanti net 17 metų.

Jos siūlomomis paslaugomis daugiausiai naudojasi užsiėmę žmonės, neturintys laiko ieškoti salės iškilmėms, rūpintis valgiaraščiu ir tvarkyti dokumentus. „Paslaugų kaina yra prieinama ir vidutinės klasės žmonėms. Be abejo, jeigu jaunieji nori jachtų, karietų, pageidauja apsikeisti žiedais penktą ryto saulei brėkštant, kaina kyla“, - sakė verslininkė.

Anot K.Kaikarienės, tik Holivudo juostoje viskas atrodo prašmatniai. „Mano darbas yra daug realistiškesnis, nes kartais tenka derėtis dėl degtinės kainos ar rinktis pigesnę silkę“, - tvirtino kelių klaipėdiečių vestuves organizavusi Vilniuje dirbanti kaunietė.

Prisigerti neįmanoma

Svaiginimasis alkoholiniais gėrimais taip pat gali pagerinti finansinę padėtį. Vienas iš alaus degustuotojų - įmonės „Švyturio-Utenos“ alaus daryklos laboratorijos vadovas Eitvidas Jokubauskis juokėsi, kad darbo metu periodiškai svaiginasi 10 žmonių grupė.

„Visi jie dirba bendrovėje ir gauna algą, nors alaus degustavimas - tik šalutinės jų pareigos. „Švyturio“ degustatoriai tik kartą per dieną susirenka įvertinti alaus skonio“, - dienraščiui pasakojo laboratorijos vedėjas. Iš 40 žmonių 2002-aisiais atrinktieji privalo lengvai nustatyti alaus kartumo, rūgštumo ar saldumo lygį. Nors degustuodami vyną profesionalai turi jį išspjauti, alaus vertintojai jį nuryja.

„Gėrimo dozės tokios menkos, kad pasigerti nuo 50 ml alaus tikrai neįmanoma“, - tikino E.Jokubauskis. Visi kandidatavusieji į degustuotojus privalėjo nurodyti, ar turi polinkį į alkoholizmą, ir pasirašyti. „Problemų tikrai neturime, nes ateiname dirbti, o ne prisigerti“, - sakė E.Jokubauskis.

Duodamas kraujo prisiduria prie stipendijos

Aurimu prisistatęs Klaipėdos universiteto studentas neslėpė, kad įstatymų numatytas 55 litų atlygis už kraujo donorystę yra ženklus priedas prie jo gaunamos 42 litų stipendijos. „Pagrindinis motyvas - pinigai, nors smagu žinoti, kad mano kraujas gali kam nors išgelbėti gyvybę. Gaila, kad tokiu būdu užsidirbti galiu nedažnai“, - prisipažino būsimasis programuotojas.

Vyrai kraujo gali duoti penkis, o moterys - keturis kartus per metus. Nors praėjusiais metais Klaipėdos kraujo centre kraują davė net 12 tūkst. donorų, 90 proc. jų tai darė dėl finansinių sumetimų.