„Sodros“ duomenimis, 63 tūkst. šalies parduotuvių pardavėjų vidutinis atlyginimas gruodį buvo 354 eurų prieš mokesčius– t.y. 1,24 euro mažiau nei lapkritį.
Vienas iš argumentų diskusijose apie prekybos centrų darbo laiką švenčių dienomis buvo galimybė darbuotojams papildomai užsidirbti. Jų atstovai tikino, kad kaip ir reikalauja Darbo kodeksas, dirbantiems šventinėmis dienomis mokamas dvigubas atlyginimas.
Paprašytas pakomentuoti gautus „Sodros“ duomenis Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas nesiėmė to daryti, tačiau patikino, kad jie mokami laikantis įstatymų reikalavimų.
„Norėdamas pakomentuoti, turėčiau matyti konkretaus prekybininko konkrečius vidutinio atlyginimo padidėjimus ar nepadidėjimus“, – DELFI sakė L Vilimas.
Anksčiau jis yra sakęs taip: „Už darbą švenčių metu su darbuotojais atsiskaitoma laikantis visų Lietuvos įstatymų reikalavimų. Papildomai, dažnu atveju atlyginimas nėra vienintelė priemonė, taikoma siekiant išlaikyti esamus darbuotojus ir pritraukti naujus. Tinklai taiko pasirinktas papildomas darbuotojų motyvavimo priemones, pavyzdžiui, lankstus grafikas, nemokamas maitinimas ir pan.“.
Palyginti su pardavėjais sunkvežimių vairuotojų alga praėjusį gruodį buvo didesnė, tačiau ir sumažėjo labiau – t.y. 5 eurais ir gruodį buvo 459 eurai prieš mokesčius. Šis skaičius gautas įvertinus duomenis apie daugiau kaip 46 tūkst. Lietuvos vairuotojus.
Iš dažniausių profesijų biurų, viešbučių, kitų įstaigų valytojų ir kambarinių vidutinė alga pati menkiausia. Tačiau praėjusį gruodį palyginti su lapkričiu, jos gavo vidutiniškai 312 euro prieš mokesčius – t. y. 18 eurų daugiau. Iš viso valytojais ir kambarinėmis dirba daugiau kaip 51 tūkst. gyventojų.
Pačias didžiausias pajamas – 13,5 karto didesnes nei valytojai – gruodį gavo skrydžių vadovai. 132 šią profesiją dirbantys asmenys gruodį uždirbo vidutiniškai po 4 220 eurų prieš mokesčius. Paskutinį metų mėnesį jų algos išsipūtė 1,5 tūkst. eurų. Daugiausia šios profesijos darbuotojų Susisiekimo ministerijos valdomoje valstybės įmonėje „Oro navigacija“.
330 teisės aktų leidėjų – jais laikomi ne tik Seimo, Europos parlamento nariai, bet ir prezidentė, ministrai, merai – ir gruodį džiaugėsi 642 eurais arba iki 3 106 eurų padidėjusiomis vidutinėmis algomis. Tuo tarpu informacinių technologijų ir ryšių srities vadovų darbo užmokestis didėjo 218 eurų ir siekė 2 031 eurus prieš mokesčius.
Darbdaviai nelinkę dalintis pelnu
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė nesistebi, kad dalies profesijų darbuotojams gruodį išmokėtas negi mažesnis atlyginimas nei lapkritį – darbdaviai esą tik gražiai kalba, o realiai darbuotojų neskatina.
„Esu Visagine, pas siuvėjas, tai jos irgi nepatenkintos ir nelaimingos, nes gruodžio mėnesį nedirbo dviejų šeštadienių. Taigi, algas gavo gerokai mažesnes ir dėl to nusiminę“, – kalbėjo pirmininkė.
Ji skeptiškai vertino siūlymus keisti darbo apskaitos tvarką ir, kaip siūlo darbdaviai, leisti darbuotojams daugiau dirbti ir užsidirbti.
„Noriu paklausti, ar už aštuonias valandas normalaus darbo laiko Lietuvoje galima uždirbti normalų atlyginimą? Pasirodo ne, negalima. Tik minimumą gali mokėti, o visa kita, jei nori uždirbti, tai reikia viršvalandžius dirbti. O skatinimo mechanizmas? Pas mus jo nėra, visas skatinimas dirbti viršvalandžius“, – piktinosi K. Krupavičienė.
Jos nuomone, darbo sąlygos galėtų pagerėti, jei darbuotojai būtų vieningesni, jungtųsi į profesines sąjungas.
„Neseniai kalbėjau su lietuviu, kur dirba bendrovėje „Boeing“. Ten darbuotojai turi savo susitarimą su kompanija ir jiems sudaromos visiškai kitokios sąlygos. Jei ateina naujas darbuot jis turi tapti profsąjungos nariu. Jei to neleidžia tikėjimas, tai jam vis tiek galioja kolektyvinis susitarimas. Tas pats Skandinavijos šalyse“, – pasakojo pašnekovė.
Anot jos, Lietuvoje panašių susitarimų mažai, nes darbdaviai nenori įsipareigoti ir dalintis pelnu:
„Visiems patinka principas, viskas, ką uždirbu, mano. Jei kas triukšmą pakelia, galbūt vienam užmoka, kitą išmeta iš darbo ir vėl ramu. Esame įpratę tokioj būsenoj gyventi. Nežiūrime į perspektyvą, nenorime matyti sąmoningų darbuotojų“.
Populiaresnis kitoks skatinimas
Personalo valdymo profesionalų asociacijos direktorė Jūratė Butinavičienė pastebi, kad užsienio kapitalo įmonėse „tryliktas“ atlyginimas yra atgyvenęs dalykas. Jose darbuotojų skatinimas glaudžiai susijęs su pasiektais rezultatais.
„Lietuviško kapitalo organizacijose, manyčiau, tai yra išeinantis dalykas. Kiek tenka kalbėtis su personalo vadovais, didesnės, progresuojančios organizacijos taip pat diegia veiklos vertinimo sistemas. Nebent yra kažkokie sektoriai, kurie dar laikosi šių dalykų, kurie vadovaujasi senais principais“, – kalbėjo personalo specialistė.
Jos teigimu, tarptautinėse kompanijose taip pat mažiau paplitusios šventinės premijos. Jas keičia kitokios formos paskatinimas ir dėmesys darbuotojui.
„Jos daugiau rengia metų uždarymus, daug organizacijų pasakoja apie tai, kaip darbuotojams skiriamos nominacijos, o apie finansinius kalbama mažiau. Šiuo metu aktualiausios temos skatinti darbuotojų įsitraukimą, iniciatyvą ne tik dirbant savo srityje, bet kad visos organizacija būtų efektyvesnė“, – sakė J. Butinavičienė.
Anot jos, vis populiaresnis nominacijų teikimas darbuotojams yra ne tokia materiali skatinimo priemonė, ja siekiama įvertinti patį žmogaus darbą.
