aA
Išmokos, pensijų fondai, anuitetų tvarka – žodžiai, daugeliui vis dar keliantys šiokį tokį nerimą ar bent jau nežinomybės jausmą. Laidoje „DELFI diena“ „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė atsakė apie pensijų ir išmokų pokyčius, anuitetų tvarką, išeitines išmokas, pensijų kaupimą ir kitus svarbius klausimus.

DELFI trumpai
Į pensijų kaupimą šiemet naujai įtraukiami 43,5 tūkst. gyventojų, kuriems „Sodra“ atsitiktine tvarka priskyrė kaupimo bendroves ir išsiuntė pranešimus į asmenines paskyras;
Dalyvauti pensijų kaupime siūloma gyventojams, kurie niekada kaupime nedalyvavo ir nebuvo įtraukti į kaupimą pernai. Jie turės priimti sprendimą iki birželio 30 d.
Pernai į kaupimą įtraukti ir atsisakę dalyvauti arba kaupimą sustabdę gyventojai šiais metais įtraukiami nebus;
Gyventojai, kurie kaupime jau dalyvauja, šiemet atsisakyti dalyvauti kaupime negalės;
Keičiasi pereinamasis pensijų kaupimo tarifas, kuris šiemet 2,1+0,6 (pernai buvo 1,8+0,3)



– Pradėkime nuo pensijų ir išmokų: kaip jos keitėsi nuo šių metų ir kokia yra vidutinė senatvės pensija dabar?

– Nuo šių metų pensija keitėsi dėl to, kad buvo pritaikytas indeksavimo koeficientas, augo dirbančiųjų pajamos, buvo priimtas papildomas įstatymas, kad indeksavimas, kuris buvo apskaičiuotas 8,11 proc. galėtų būti didesnis, suradus papildomus finansavimo šaltinius. Jeigu pasakytume taip gana apibendrintai, vidutinė pensija didėjo maždaug 9 proc. Turint būtinąjį stažą, vidutinė pensija yra 399 eurai.

„Sodroje“ nemažai dirbome metų pabaigoje, kad suspėtume abi dalis – ir tuos 8 proc., ir prezidento pasiūlytą papildomą pataisą – išmokėti kuo greičiau. Nors tam buvo numatytas laikas iki liepos mėnesio, bet mes jau tai padarėme ir sausį sugebėjome išmokėti pilną padidinimą, tik viena grupė žmonių, tie, kurie gauna išankstines pensijas, tai jie vasarį gaus didesnę pensiją, nes tokiems žmonėms mokama už praėjusį mėnesį.

Julita Varanauskienė
Julita Varanauskienė
© DELFI / Andrius Ufartas

– Jūsų akimis, žmonių, gaunančių išmokas iš „Sodros“, situacija gerėja ar, deja, ne?

– Jeigu skaičiuosime objektyviai, matome, kad eurų šiandien išmokama daugiau vidutiniškai 34 eurais, jeigu bandytume vertinti pagal kitus matus, pavyzdžiui, jeigu pensiją palygintume su darbo užmokesčiu į rankas, tai santykis yra maždaug 46 proc. Jeigu tuos 399 eurus vertintume pagal skurdo lygį, kiek reikia pragyvenimui, norėtųsi, kad senjorai disponuotų didesnėmis pajamomis.

– Kaip keitėsi kitos išmokos?

– Jeigu kalbėtume apie kitas išmokas, kurios yra aktualios dirbantiesiems, pavyzdžiui, nedarbo, ligos išmokos, motinystės išmokos, tai jų išmokos tiesiogiai koreliuoja su darbo užmokesčio augimu. Jeigu didėja žmogaus atlyginimas, atitinkamai didėja ir jo gaunama išmoka, nes procentas nuo didesnės sumos yra didesnis. Galima skaičiuoti, kad vidutinės kitų rūšių draudimo išmokos šiemet dirbantiems yra maždaug 10 proc. didesnės nei dirbusiems pernai.

– Kokia situacija šiuo metu dėl išeitinių išmokų fondo? Girdėjome daug pranešimų, kad ten kaupiasi milijonai, tačiau niekas nesikreipia dėl šių išmokų.

– Iš tiesų, taip. Tos ilgalaikio darbo išmokos, kurios yra mokamos iš „Sodros“ biudžeto, ten yra atitinkama sąlyga, kokiomis sąlygomis žmogus gali gauti išmoką. Prognozuota ir planuota buvo, kad jų bus daugiau, bet, kita vertus, gali būti, kad ir sąlygos, su kuriomis darbuotojas atsisveikina su darbdaviu buvo tokios, kad netenkino, pavyzdžiui, jis išėjo į kitą darbą.

Jeigu kalbėtume apie kitas išmokas, kurios yra aktualios dirbantiesiems, pavyzdžiui, nedarbo, ligos išmokos, motinystės išmokos, tai jų išmokos tiesiogiai koreliuoja su darbo užmokesčio augimu.
J.Varanauskienė

– Kita šių metų naujovė – 44 tūkst. gyventojų buvo įtraukti į II pakopos pensijų kaupimą. Kokie tai žmonės ir kaip jie atrinkti?

„Sodros“ direktorė papasakojo apie pensijų pokyčius: buvo ir tokių, kurie nespėjo pasitraukti iš papildomo kaupimo
© DELFI / Andrius Ufartas


– Norėčiau patikslinti, kad 44 tūkst. buvo išsiųsti pakvietimai, pasiūlymai dalyvauti pensijų kaupime, jie turi šešis mėnesius. Jie niekaip neatrinkti, tai yra įstatymo sąlyga – jaunesni nei 40 metų žmonės, kurie nebuvo įtraukiami pernai dėl kažkokių priežasčių. Didžiąją dalį tų 44 tūkstančių sudaro naujai į darbo rinką atėję žmonės, kurie tik pradėjo darbinę karjerą, kurie sausio 2 dieną turėjo dirbančio, užimo žmogaus, buvo samdomas darbuotojas arba buvo užregistravęs savarankišką veiklą.

– Kiek žmonių jau atsisakė kaupimo po šio įtraukimo?

– Tokios statistikos dar nevedame, nes tokio antplūdžio nejaučiame. Viena vertus, tokio masinio susidomėjimo arba ažiotažo tiesiog nėra kaip pernai. Kaip mes informuojame žmones? Mes pirmiausia įdedame žinutes į jų asmeninę paskyrą „Sodroje“, siunčiame laiškus ir laukiame, kiek jų pažiūrės. Paskutinėmis žiniomis, iš tų 44 tūkst. tai 6 tūkst. buvo atsidarę žinutę ir paskaitę. 38 tūkst. dar nepadarė nieko. Mes kviestume žmones pasižiūrėti.

– Ar antroji pakopa žmonėms yra patraukli? Ar daugiau jų atsisako kaupimo?

– Jeigu vertinsime pagal praėjusių metų rezultatus, iš tikrųjų matome, kad ta pakopa yra labiau patraukli, nei nepatraukli. Absoliučiai didžioji dalis tų, kurie dalyvavo, jie pasiliko dalyvauti ir toliau, nes turėjo galimybę nutraukti ir pasitraukti. Jeigu iš tų, kurie buvo įtraukti pagal naują tvarką, tai maždaug kas antras pasiliko. Jeigu dar įvertinsime tuos žmones, kurie turėdami galimybę mokėti mažesnę įmoką savarankiškai pasirinko didesnę, tai vertinčiau, kad ji yra labiau patraukli, nei nepatraukli.

Julita Varanauskienė
Julita Varanauskienė
© DELFI / Andrius Ufartas

– Kiek atvejų yra, kai žmonės buvo įtraukti ir nespėjo pasitraukti ir liko kaupime per prievartą? Ką tokiems daryti?

– Pernai iki nustatyto termino pabaigos mes sulaukėme 867 prašymų, kurie nurodydami įvairias priežastis, prašė nutraukti sutartį. 167 tokie prašymai buvo patenkinti, nustatyta, kad tas žmogus, be to, ką jis nurodė, tikrai nepatikrino informacijos, visi likusieji nebuvo patenkinami, priežastys, kurios buvo įvardytos, nebuvo tokios svarbios.

Absoliučiai didžioji dalis tų, kurie dalyvavo, jie pasiliko dalyvauti ir toliau, nes turėjo galimybę nutraukti ir pasitraukti. Jeigu iš tų, kurie buvo įtraukti pagal naują tvarką, tai maždaug kas antras pasiliko.
J.Varanauskienė

– O ar neatsirado tokių, kurie iš seniai buvo išsiėmę individualios veiklos pažymėjimus, dabar gal emigravę ar nedirbantys, bet vis tiek buvo įtraukti į papildomą kaupimą?

– Žmogus pradeda dalyvauti kaupime tada, kai pradeda gauti pajamų. Taip, jie potencialiai įtraukti į kaupimą, bet pradės kaupti tuos pinigus, kai Lietuvoje gaus pajamų ir nuo jų mokės socialinio draudimo ir kaupimo įmokas.

– Kitas dalykas – padidėjęs tarifas tiems, kurie buvo įtraukti anksčiau. Kodėl ir ką tai duos?

– Tie, kurie buvo įtraukti anksčiau ir dalyvavo tuo mažesniu režimu, tai jie galėjo pasirinkti, ar moka iš karto maksimalias įmokas, kas yra 3 proc., ar jie moka laipsniškai didėjančias įmokas, pradeda nuo 1,8 proc. ir taip per penkerius metus pasiekia 5 proc. Šiais metais tas laipsnis pakilo ir tie žmonės, kurie mokėjo 1,8 proc., dabar jau moka 2,1 proc. Valstybės dalis taip pat yra didesnė. Jeigu pernai metais buvo 0,3, dabar yra 0,6.

– Ar jau yra aiški anuitetų tvarka? Gal jos nebuvimas žmones ir stabdo nuo įsitraukimo į kaupimą?

Diskusijos lieka ties tuo 10 tūkst. eurų. Jeigu žmogus sukaupė daugiau, jis privalo įsigyti anuitetą ir tiesiog atliekame skaičiavimus.
J.Varanavičienė


– Anuitetų tvarka vis dar yra, nes Seimas pratęsė senos tvarkos galiojima, ji vis dar galioja. Nuo liepos 1 dienos „Sodra“ turi tapti anuitetų mokėtoja, pagrindinė paslaugos tiekėja, bet vėlgi principai patys nesikeičia. Tiesiog, jeigu žmogus sukaupė nustatyto dydžio sumą, jis tuos pinigus gali gauti periodinėmis išmokomis anuitetais iki gyvos galvos. Šiuo metu aptarinėjama ir kalbama apie tai, kas buvo ir anksčiau – apie ribas, nuo kurios reikia įsigyti anuitetą. Diskusijos lieka ties tuo 10 tūkst. eurų. Jeigu žmogus sukaupė daugiau, jis privalo įsigyti anuitetą ir tiesiog atliekame skaičiavimus.

Visą interviu žiūrėkite DELFI laidoje.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(32 žmonės įvertino)
2.4688

Seimas ketina didinti baudas už mokesčių vengimą, griežtinti platformų veiklą

Seimas nusiteikęs pritarti didesnėms baudoms verslui už netinkamai apskaičiuotus mokesčius bei...

„Vilniaus baldai“ dividendų neplanuoja

Viena didžiausių korpusinių baldų gamybos įmonių Lietuvoje „Vilniaus baldai“ už...

„Decathlon“ atveria duris Kaune

„Litvaldos“ įmonių grupė baigė dar vieną plėtros etapą – gruodžio 8-ąją jai...

„Aprangos“ grupė kitąmet planuoja pasiekti 308 mln. eurų apyvartą

„ MG grupės “ kontroliuojama didžiausia Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos grupė...

Seimas linkęs įpareigoti darbdavius suteikti darbuotojams atostogų savišvietai

Seimas linksta įpareigoti darbdavius nuo 2023 metų suteikti darbuotojams penkias apmokamas arba...

Top naujienos

Pateikė prognozę, kas jau netrukus laukia Rusijos: pasikartos senas scenarijus, tik viskas bus dar baisiau (8)

Tik Rusijos istorijai būdinga bevaldystės ir anarchijos periodas, vadinamas sumaištimi (rus. –...

SuTaupyk

Norintiems Kalėdas pasitikti ne prie puodų: kiek šiemet kainuoja šventinis meniu į namus ir ko tikėtis

Kai kada taupome pinigus, o kartais juk norisi sutaupyti tokio neįkainojamo laiko. Tai tampa ypač...

Kremlius nurodė savo versiją dėl karo pabaigos: iškėlė sąlygas (10)

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, jog tai, kada pasibaigs karinis konfliktas Ukrainoje , priklauso...

Lietuva be branduolinės energetikos gali neišsiversti: diskutuojama apie naujos kartos reaktorius (6)

Lietuvoje ir visame pasaulyje plintant atsinaujinantiems energijos ištekliams, Seimo narys fizikas...

Toma Miknevičienė

Kaip dažnai vyrui išeiti pasibūti su draugais normalu? Psichologas pasakė, ką praranda vyrų neišleidžiančios žmonos (1)

Vargais negalais ištrūkęs iš namų skundžiatės draugams, kad žmona vis neišleidžia, barasi,...

Po Ronaldo pastabos žurnalistui sureagavo FIFA

Po grupių etapo Portugalijos ir Ganos dvikovos, kurią 3:2 laimėjo Fernando Santoso auklėtiniai,...

Indonezija uždraudė nesantuokinius lytinius santykius: ar naujieji įstatymai turės įtakos ir turistams vykstantiems į Balį? (2)

Pagal naujus Indonezijoje priimtus įstatymus, sužinojus apie nesusituokusių žmonių poros...

Štai kas būtų, jei į Lietuvos vidurį smogtų milžiniškas asteroidas: pateiktas dramatiškas scenarijus parodė tragedijos mastą (1)

Simuliacijų kūrėjai pristatė interakvyvią „pramogą“, kurios metu galima sužinoti, kas...

Psichoterapeutas Jakučionis paaiškino: ką reiškia, jei viešose vietose jaučiate nerimą (1)

Pandemijos laikotarpiu nemažai žmonių ėmė pastebėti sau neįprastus jausmus, pavyzdžiui,...

Piruetas ant 16 metų stingusio ledo: komentatorius imasi vadovauti čiuožimui (1)

Kone dailiojo čiuožimo sinonimu virtusi Lilija Vanagienė šią savaitę paliko Lietuvos...