R. Vainienė sutinka, kad sistemą reikia reformuoti, bet savarankiškai dirbantiesiems rekomenduoja suteikti galimybę patiems spręsti, ar mokėti įmokas į „Sodrą“.
DELFI primena, kad individualią veiklą vykdantys ir kiti įprastų darbo santykių neturintys gyventojai galėjo nustebti tik po sausio 1 dienos sužinoję, jog jų „Sodros“ įmokų tarifas šiemet didėja 1–4 proc. punktais.
Pagal verslo liudijimą dirbančiųjų ir kitos darbo sutarties neturinčiųjų įmokos auga kone dvigubai: nuo 56 eurų iki 99,94 euro per mėnesį (arba 107,54 euro jeigu asmuo pensijų fonduose kaupia pensiją savo lėšomis).
Kilęs pasipiktinimas paskatino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderį Ramūną Karbauskį užregistruoti pataisas, kurios grąžintų tvarką, kai įmokos pajamoms iš autorinių sutarčių (jei jos pasirašomos ne su darbdaviu) būtų skaičiuojamos nuo pusės gautos sumos, o ne nuo visos.
Taip pat siūloma atsisakyti įmokas taikyti pajamoms už licencines sutartis.
Gyvulių ūkis
R. Kuodis sakė, kad Lietuvoje tiesiog yra per daug skirtingų veiklos vykdymo formų ir tai nėra pateisinama.
„Mokesčių sistemas kitose šalyse kuriantys ekonomistai naudoja tokią sąvoką kaip „horizontalusis teisingumas“, kas reiškia, kad negali diskriminuoti žmonių, kurie daugiau ar mažiau panašūs socioekonominiu statusu. Šis bendras principas sako, kad beviltiška kurti atskiras mokesčių sistemas turgaus prekiautojui, bibliotekininkui, mokytojui ir t.t. Tokiu atveju kiekviena profesija galės bandyti įrodyti, kad jie yra svarbiausi ir nusipelno ypatingų mokestinių lengvatų. Akivaizdu, kad tai veda į absurdą“, – aiškino jis.
Savo ruožtu „vertikalusis teisingumas“, kaip aiškino R. Kuodis, sako, kad jei žmogui per visą gyvenimą pasiseka daugiau uždirbti, tai jis turi mokėti daugiau, palyginus su tuo, kuriam nepasisekė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių.
„Galbūt jau laikas susivokti, kad nukrypimai nuo vakarietiškų principų nėra pateisinami ir kuria gyvulių ūkį. Egzistuoja privilegijuotos mokesčių (ne)mokėtojų ar dalinių mokėtojų grupės, kurios gina savo statusą įvairiais būdais bandydamos įrodyti, kad būtent jie nusipelno tų lengvatų. Pasekmėje išeina taip, kad didžiąją dalį mokesčių sumoka žmonės, kurie dirba pagal įprastas darbo sutartis, kurios apmokestinamos 55 proc., o didžiulė armija žmonių vidutiniškai sumoka 4 proc.“, – sakė ekonomistas.
R. Kuodžio manymu, toks atotrūkis yra demoralizuojantis ir netvarus.
„Šis neteisingumas, mano galva, turi būti panaikintas per skaidrią mokesčių sistemą, kuri pakeistų dabartinį gyvulių ūkį, kuris generuoja mažiausią biudžetą Europos Sąjungoje“, – DELFI sakė jis.
Asmeninės sąskaitos
R. Kuodžio 2013 metais parengtoje prezentacijoje „Lietuvos mokesčių (ne)sistemos reformos kryptys“ teigiama, kad gera mokesčių sistema turi penkis principus: jau aptartą horizontalų ir vertikalų teisingumą, maksimalų efektyvumą, administravimo pigumą, skaidrumą ir lankstumą.
Remdamasis šiais principais jis siūlė didžiąją dalį „Sodros“ mokesčio paversti taupymo senatvei sąskaita.
2016 metais parengtoje prezentacijoje „Kaip ne kosmetiškai reformuoti „Sodrą“ R. Kuodis dėstė, jog skaidrus taupymo senatvei instrumentas gerokai sumažintų darbo apmokestinimą, pakirstų šešėlinę ekonomiką, deramai reaguotų į senėjimo ir darbo rinkos traukimosi problemą, sukurtų socialinio kredito sistemą.
Ekonomistas svarstė, kad tik pradėję dirbti gyventojai galėtų skolintis iš „Sodros“. Kitaip tariant, „eiti į minusą“ savo sąskaitoje, jei reiktų lėšų mokslams ar motinystei.
Taip pat, „Sodra“ galėtų leisti pasinaudoti savo sąskaita tam tikromis nepalankiomis aplinkybėmis, išvengiant finansinę kilpą ant žmonių kaklų veriančių greitųjų kreditų.
Iš tokią sąskaitą turinčio gyventojo valstybė galėtų nurašyti pinigų, taip disciplinuodama alimentų ar baudų už nusižengimus nemokančius asmenis.
15 punktų programa
R. Kuodis išdėstė 15 esminių savo siūlomos reformos punktų.
1. Pirmiausia, atlyginimas „ant popieriaus“ įstatymų padidinamas 31 proc. (darbdavio „Sodros“ dalimi). Taip gerokai sumažėja paskatos imti vokelius. Tokį ketinimą yra įvardijusi ir LVŽS.
2. „Sodroje“ sukuriamos asmeninės sąskaitos gyventojams.
3. Ankstesnės darbuotojų įmokos „Sodrai“ pagal specialų algoritmą paverčiamos eurais. Nebekaupiami jokie mistiniai „taškai“, asmeninėse sąskaitose kaupiami eurai (kaip banke).
4. Eurų buvimas sąskaitoje įgalina sukurti socialinio kredito sistemą.
5. Bazinė pensija pradedama mokėti iš valstybės biudžeto.
6. Į bendrą valstybės biudžetą integruota „Sodra“ nustoja absurdiškai „skolintis“ iš kitos valstybės kišenės, t.y. Finansų ministerijos, ir nebelieka neapibrėžtumo dėl jos ateities.
7. Papildoma pensijos dalis mokama „Sodros“ pagal principą „kiek per visą gyvenimą įnešei – tiek pasiimsi“.
Dėl to atkrenta problemos su stažo skaičiavimais, su tais, kurie emigravo, grįžo, vėl emigravo, o sprendimai dėl pensijų taip iš esmės depolitizuojasi savaime.
8. Apibrėžto pensinio amžiaus iš esmės nelieka, nes gyventojas dirba kiek nori ir gali, gali išeit į pensiją, jei situacija darbo rinkoje pablogėjo ir gali grįžti iš jos kada nori, jei situacija darbo rinkoje pagerėjo.
9. Nebelieka paskatos per anksti palikti darbo rinką, o ateityje darbuotojų ir taip trūks. Be to, bet kuriuo atveju Lietuva turi suvaldyti dirbančiųjų ir pensininkų santykį.
10. Gyventojai skatinami dirbti ilgiau, nes tada daugiau sukaupia ir trumpiau naudojasi sukauptu fondu. Galiausiai, „Sodra“ galėtų mokėti palūkanas už sukauptą fondą, priklausančias nuo darbo našumo augimo, dirbančiųjų ir pensininkų santykio pokyčio.
11. Tokia reforma padėtų išvengti neteisingumo, kai nemokėję „Sodrai“, vis tiek prašytų išmokų iš valstybės.
12. Keturių ar penkių draudžiamųjų pajamų lygyje (2017 metais nuo 1,9 tūkst. iki 2,4 tūkst. eurų) įvedamos „Sodros“ įmokų lubos.
13. Antros pakopos pensijų fondai taptų nebereikalingi, o Lietuva nustotų į užsienį siųsti reikšmingas sumas, taip kenkdama savo ekonomikai.
Taip pat pradedami išnaudoti vieni pagrindinių „Sodros“ pranašumų, kai santaupos iš esmės tuoj pat grąžinamos į ekonomiką (pensijų mokėjimu esamiems pensininkams), o administravimo kaštai nedideli dėl „investavimo“ būtinybės nereikalingumo.
14. Reiktų sukurti rimtą „Sodros“ tarybą su savo aktuarais ir pensijų ekonomikos specialistais.
15. Palaipsniui atkuriamas rezervinis fondas, skirtas didelių ūkio svyravimų įtakos pensijų sistemai sumažinimui.
Padėtis be išeities?
Ekonomistė Rūta Vainienė apie savarankiškai dirbančiųjų įmokas „Sodrai“ mąsto kitaip. Ji teigimai įvertino R. Karbauskio ketinimą grąžinti 50 proc. pajamų bazę, tačiau sutiko, kad sistemą reikia reformuoti.
R. Vainienė sakė, kad reikėtų persvarstyti asmenų, kurie patys susikuria sau darbo vietą, apmokestinimą socialinio draudimo įmokomis, nes jie pajamas gauna nereguliariai.
„Taip išeina, kad žmonės, mokėdami įmokas, išmokas nebūtinai gaus. Nei motinystės, nei ligos, nei pensijos. Nes reikia sukaupti socialinio draudimo stažą, kuris jiems skaičiuojamas su dar didesniais reikalavimais.
Reikia uždirbti tris minimalias algas, kad užsiskaitytų viena. Jiems sukaupti 30 metų darbo stažą yra gerokai sudėtingiau, nei tiems, kurie dirba pagal darbo sutartį. Būtent dėl šios priežasties visų individualių asmenų „įsodrinimą“ reikia peržiūrėti“, – DELFI sakė ekonomistė.
R. Vainienė svarstė du variantus kaip tai galima būtų padaryti.
Pirmasis – išvis nuimti įmokas. Antrasis – žmogus galėtų pasirinkti.
„Aš už antrąjį, nes kai kurie autoriai anksčiau verkdavo, kad neturi jokių socialinių garantijų. Tai reikia leisti pasirinkti: arba moki įmokas ir gauni garantijas, arba nemoki ir neturi garantijų“, – kalbėjo ji.
Pašnekovė sakė, kad jei pastariesiems kas nors atsitiktų ir jie prašytų valstybės pagalbos, įsijungtų socialinės šalpos mechanizmas.
„Tačiau tikimybė su šiais žmonėmis, kad jie ateis su ištiesta ranka yra gerokai mažesnė dėl to, kad jie jau yra parodę savo iniciatyvumą ir veiklumą. Jie patys sau susikuria darbo vietą“, – kalbėjo R. Vainienė.
Ekonomistė paaiškino, kad neišeina panaikinti papildomų reikalavimų gaunantiems nereguliarias pajamas, nes tada „Sodra“ nesusibalansuotų.
„Jei sumokėjęs 5 eurus ir turėsi teisę į 80 eurų pajamas, tada „Sodra“ nesusibalansuoja. Taip ir gaunasi padėtis be išeities, – sakė ji. – Jei nori „Sodrą“ padaryti gerą tiems, kurie dirba pagal individualią veiklą, tada išbalansuoji „Sodrą“, o jei subalansuoji „Sodrą“, tada pagal individualią veiklą dirbantiems iškeli reikalavimus, kurių dažnas jų negalės įvykdyti.“
