Aptarianti 2018 m. paskutinįjį ketvirtį „Sodra“ pranešė, kad Lietuvos gyventojų pajamos ir toliau augo, tačiau mažesniu greičiu.
Vidutinės visą mėnesį dirbusių gyventojų draudžiamosios pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, ketvirtą praėjusių metų ketvirtį siekė 934 eurus. Tai yra 101 euru, arba 12 proc. daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
„Skaičiai skiriasi nuo statistikos departamento dėl skaičiavimo metodikos, tačiau tendencija yra palyginti spartus augimas, tačiau šiok toks pagreičio praradimas. Visada būna klausimas, kam čia šimtu eurų didėjo pajamos. Tie kurie pernai uždirbo minimalią mėnesinę algą (MMA) ir mažiau, tikimybė, kad jiems padidėjo pajamos yra virš 50 proc., kas tas vidutines uždirba apie 46 proc. Kalbu apie reikšmingą, 10 proc. padidėjimą“, – sako „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė.
Asmenų kurių pajamos nesiekė MMA dalis sumažėjo, šių metų pabaigoje net 40 tūkst. sumažėjo tų asmenų, kurių pajamos nesiekė nė MMA
„Kalbant apie MMA reguliavimą, gėris tame, kad tokiu būdu galima padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas, bet blogis tame, kad darbdaviai padidina tiek, kiek nustatyta, bet ne daugiau“, – teigė J. Varanauskienė.
„Sodra“ galėjo skirti didesnes išmokas
Kadangi augo pajamos, atitinkamai didėjo ir socialinio draudimo įmokos, kurios leido užtikrinti didesnes nedarbo, ligos draudimo išmokas bei pensijas.
„2018 metų lapkritį, kas antras turėjo visas socialines garantijas arba dėl to, kad pajamos padidėjo ir siekia MMA, arba už jį buvo papildomos įmokos sumokėtos, kad siektų. Kiek žmonių neteko darbo po to, kai buvo įvestos „grindys“ – 33 tūkst. Bet ar tai „grindys“ lėmė? Palyginome su 2016-2017 m., kai grindų nebuvo, tai tas skaičius buvo panašus, nes žmonės iš darbo rinkos traukiasi dėl įvairių priežasčių – išeina auginti vaikus, į pensiją“, – komentavo J. Varanauskienė.
„Sodra“ praneša, kad vidutinė nedarbo išmoka, mokama už pilną mėnesį, per metus padidėjo 15 proc. – nuo 265 eurų 2017 m. pabaigoje iki 305 eurų paskutinį praėjusių metų ketvirtį. Beveik trečdaliu padidėjo ir išmokų gavėjų skaičius – nuo 45,1 tūkst. vidutiniškai per mėnesį paskutinį 2017 m. ketvirtį iki 59,5 tūkst. atitinkamą 2018 m. laikotarpį. Tvirtinama, kad didesnės išmokos suteikia galimybę gyventojams ilgiau ieškoti norimo, kvalifikaciją atitinkančio darbo.
J. Varanauskienės teigimu, vis daugiau gyventojų pasinaudoja teise gauti ilgalaikę darbo išmoką. Praeitais metais tokią išmoką gavo apie 4,5 tūkst. asmenų.
„Sodra“ informuoja, kad apmokėtų ligos atvejų skaičius per metus paaugo 6 proc., vidutinė išmoka padidėjo 10 proc. Tačiau nepaisant to, kad pernai šios socialinio draudimo rūšies įmokos augo sparčiau negu išmokos, išlaidos vis tiek buvo 127 mln. eurų didesnės negu pajamos. Planuojama, kad 2019 m. ligos socialinio draudimo rūšis jau bus subalansuota, kadangi buvo nuspręsta perskirstyti socialinio draudimo įmokų tarifus ir padidinti ligos draudimo dalį.
Taip pat išskirta, kad kas ketvirtas naujas senatvės pensijos gavėjas nebūna įgijęs būtinojo stažo. Pavyzdžiui, 2008 m. 32 tūkst. žmonių arba 5,4 proc. visų senatvės pensijos gavėjų neturėjo būtinojo stažo, o 2018 m. - 59,9 tūkst. arba 10,1 proc.
Naujas iššūkis – „uberizacija“
„Sodra“ pastebi, kad sparčiai mažėjant mažesnę nei minimalią algą gaunančiųjų skaičiui, kyla naujos problemos susijusios su netradicinėmis veiklos formomis, savarankiška veikla.
„Nereikia užmigti ant laurų ir stebėti „uberizaciją“, kuomet santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio pakeičiant formą, pakeičiami į užsakovo ir paslaugų teikėjo. Vienu vertus padidinant lankstumą, kita vertus sumažinant socialines garantijas. Tai ne Lietuvos liga vien. Skaičiai rodo, kad tie žmonės, kurie anksčiau dirbo samdomą darbą, pavyzdžiui, vairuotoju taksi įmonėse jų skaičius ženkliai sumažėjo. Pasižiūrėjus, kas su jais vyksta, tai pusė pasitraukė iš darbo rinkos, pradėjo savarankišką veiklą, kaip „Uber“ ar panašiose platformose.
Toks dalykas pats savaime nėra blogis, lankstesnės formos, daugiau žmonių gali pradėti dirbti ir užsidribti. Bet toms lankstesnėms formoms būdinga, kad pajamos tų žmonių nestabilios, jie jautresni bet kokiems finansiniams pokyčiams, jų socialinės garantijos mažesnės, nes sumoka mažiau įmokų nuo mažesnių pajamų ir nėra apdrausti visomis rūšimis – kaip nedarbo ar nuo nelaimingų atsitikimų“, – teigė J. Varanauskienė.
Problema gali kilti ir ta, jog darbdaviai ims skatinti darbuotojus rinktis savarankiško darbo veiklos formas, kad galėtų išlaikyti savo konkurencingumą.
Skaičiuojama, kad per 2018 metus mažesnes negu minimalioji mėnesio alga (MMA) pajamas uždirbusių gyventojų dalis sumažėjo nuo 13,5 iki 10 procentų. Pernai gruodį mažesnes negu MMA samdomo darbo pajamas uždirbo 110 tūkst. žmonių – 40 tūkst. mažiau palyginti su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu.
2017 m. savarankiškai dirbo ir socialinio draudimo įmokas mokėjo 95 tūkst. šalies gyventojų, besiverčiančių individualia veikla, individualių įmonių savininkų, mažųjų bendrijų narių. Dar 57 tūkst. asmenų dirbo su verslo liudijimais.
Vidutinės jų deklaruotos veiklos pajamos (pelnas) ar savo poreikiams paimtos lėšos buvo 8,3 tūkst. eurų per metus, arba maždaug 690 eurų per mėnesį. Tačiau net du iš trijų dirbančiųjų savarankiškai deklaravo iš šios veiklos uždirbę mažiau negu MMA, o ši riba ypač svarbi apskaičiuojant įgyjamas pensijų draudimo teises.
J. Varanauskienės teigimu, dalį problemų gali spręsti naujoji mokesčių reforma. Pagal naująją reformą savarankiškai dirbantiems asmenims pasikeitė įmokų skaičiavimo tvarka: apmokestinamoji pajamų bazė padidėjo nuo 50 iki 90 proc., tačiau beveik perpus (nuo 37,9 iki 19,52 proc.) sumažėjo socialinio draudimo tarifas.
Vis dėlto pranešnat rezultatus prieinama išvados, kad nevienodos samdomą darbą ir savarankiškai dirbančiųjų socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo sąlygos ir populiarėjančios netradicinės darbo formos, arba vadinamoji „uberizacija“, kels vis daugiau iššūkių socialinio draudimo sistemai.
