Sodų bendrija „Baltasis gandras“ jau daugybę metų kovoja už dar sovietmečiu gautus sklypus, tačiau pastarasis metas sodininkams buvo išties karštas.
Baltasis gandras
© Asmeninis archyvas

Per kelis mėnesius buvo padegti 3 sodų nameliai, o iš Panemunės seniūnijos buvo gautas įsakymas nusikelti statinius, antraip jie bus pašalinti jėga. Tačiau sodininkai nenuleidžia rankų – Kauno apylinkės teisme pateikė ieškinį Nacionaliniai Žemės Tarnybai (NŽT).

Dar 1979 m. IV forto teritorijoje įsirengti sodo sklypus, užsiiminėti sodininkyste ir daržininkyste gavę žmonės iki šiol čia praleisdavo vasaras, augino vaismedžius ir daržoves, tačiau tuo pačiu varstė įvairiausių institucijų duris bei už savo teises bylinėjosi teismo salėse.

Atgavus nepriklausomybę pagal įstatymus „Baltasis gandras“ buvo oficialiai įregistruotas kaip daržininkų bendrija, o žmonės mokėjo už žemės nuomą Kauno savivaldybės administracijai. Nuomos sutartis buvo atnaujinama kas trejus metus, tačiau 2003 m. miesto valdžia pareiškė, kad minėtą sutartį turi sudaryti Kauno apskrities administracija. Nuo tada ir prasidėjo sodininkų kova su vėjo malūnais.

Laikomi nelegalais

Nuo pat vaikystės visas vasaras Pakaunės sodų bendrijoje praleidusi, o dabar sodininkų interesus atstovaujanti Lilija pasakojo, kad dabar žmonės yra raginami apleisti sklypą, nes bendrai apimančioje 15 ha teritorijoje esančią žemę Kauno savivaldybė ketina grąžinti kadaise žemės netekusiems savininkams.

„Dabar mes esam laikomi nelegalais, tiek metų pragyvenusioms šeimoms yra pasakyta, kad turime nusikelti namelius, antraip jie bus pašalinti su visais juose esančiais daiktais. Prieš kelias savaites trys namukai buvo visiškai sudeginti, o gaisrininkai įtaria padegimą. Nieko nenoriu kol kas kaltinti, bet čia vyksta keisti dalykai“, – mano moteris.

Lilija sako, kad teko girdėti net tokių atvejų, kai dėl vagysčių į sodų bendriją nevažiuodavo net policijos pareigūnai.

„Teko girdėti, kad moterys, pasiskambinusios į policiją ir pranešusios apie pavogtus daiktus, gavo atsakymą, kad policija neatvažiuos, nes tos vietos formaliai niekam nepriklauso“, – pasakojo sodų bendrijos narė.

Nors jau dabar situacija atrodo nepavydėtina, tačiau kur kas rimčiau atrodo faktas, kad minėti žemės sklypai yra net 3 jaunų šeimų nuolatinė gyvenamoji vieta.

„Taip, ten yra įsikūrę žmonės, kurie žiema – vasara gyvena tuose nameliuose. Baisu net pagalvoti, kaip turėtų jausis šeimos, kai vieną dieną atvažiuos buldozeriai ir pradės griauti jų vienintelius namus“, – sako sodų bendrijos narė.

Nori atimti paskutinį pragyvenimo šaltinį

„Negalima sakyti, kad mes savavališkai užėmėme šitą žemę. Turime šūsnis į lietuvių kalbą išverstų dokumentų, kurie tai įrodo, tačiau visur, kur kreipiamės, nurodoma, kad jie yra negaliojantys. Taip, suprantu, buvo kiti laikai ir kita valstybė, tačiau jei gimiau tarybiniais laikais, tai ir mano gimimo liudijimas turėtų negalioti?“, – klausia moteris.

Lilija sako, kad per daug metų soduose yra padarytas nemažas įdirbis, o būtent daržininkystė yra daugelio bendrijoje namelius turinčių žmonių pragyvenimo šaltinis.

„Mes neįsivaizduojame savo gyvenimo be to žemės sklypo. Čia turime išsikasę prūdą, užauginome daug vaismedžių, krūmynų ir keliai pravesti, o iš daržovių, vaisių ir uogų kai kurie gyventojai užsidirba pragyvenimui, todėl dabar mums yra labai skaudu, kai viską norima atimti“, – sako Lilija.

Jei prireiks, tiesos ieškos Strasbūro teisme

Visai neseniai daugiau nei 100 sodininkų bendrijos „Baltasis gandras“ narių kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl teisės įgyti Lietuvos valstybei priklausančią žemę, kurią 38 metus jie laikė savo nuosavybe.

„Esame atkaklūs ir toliau savo tiesas bandysime įrodyti teismuose. Mes manome, kad turime teisę gauti pirmumo teisę įsigyti tiems sklypams, nes net kelios kartos puoselėjo, prižiūrėjo ir tvarkė tą sklypą“, – teigė bendrijos atstovė.

Jei sodininkų teisių neapgins Lietuvos teisėsauga, jie pasiruošę kreiptis ir į Europos Žmonių Teisių Teismą.

„Žinome, kad tai ilgi ir sudėtingi teisiniai procesai, tačiau jei Lietuvoje nerasime teisingumo, teks kreiptis į Strasbūro teismą“, – sakė Lilija.

NŽT ir miesto savivaldybė laikosi teismo sprendimų

Pasak NŽT atstovų, atgavus nepriklausomybę – sklypas niekada nebuvo laikomas sodininkų bendrija.

„1994 m. gegužės 20 d. sodininkų bendrijos susirinkimo metu buvo nutarta įsteigti sodininkų bendriją „Baltasis gandras“, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracija nepritarė sodininkų bendrijos steigimui ir įregistravo ją kaip daržininkų bendriją, o po 3 mėn. buvo įregistruota visuomeninė organizacija – Kauno daržininkų bendrija „Baltasis gandras“, – aiškino NŽT atstovė Aušrinė Lisauskienė.

2003 m. daržininkų bendrija „Baltasis gandras“ dėl valstybinės žemės išnuomojimo kreipėsi į Kauno apskrities viršininką, tačiau bendrijos prašymas buvo nepatenkintas, o pats įsakymas nustatyta tvarka nebuvo apskųstas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. nutartyje konstatavo, kad sodininkų bendrija „Baltasis gandras“ įstatymų nustatyta tvarka įkurta nebuvo nei prieš, nei po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, todėl negalėjo atsirasti pagrįsto lūkesčio naudotis žemės sklypu mėgėjiškai sodininkystei.

Teismas taip pat konstatavo, kad žemės sklypas bendrijai „Baltasis gandras“ mėgėjiškai sodininkystei suteiktas nebuvo, o sprendimai neskirti Kauno miesto teritorijoje esančio žemės sklypo mėgėjiškai sodininkystei nepažeidžia Kauno sodininkų bendrijos teisėtų interesų ir lūkesčių.

Savo sprendimą Teismas argumentavo ir tuo, kad juridinį asmenį pertvarkyti į sodininkų bendriją gali tik tokie asmenys, kurie nuosavybės ar kitokia teise naudoja teisės aktu mėgėjiškai sodininkystei skirtą, pagal žemėtvarkos projektą ar kitą planavimo dokumentą suformuotą teritoriją, o 2005 m. gruodžio 30 d. įregistruojant sodininkų bendriją „Baltasis gandras“, nei bendrija, nei jos nariai nuosavybės teisių į ginčo žemę neturėjo, be to, žemės sklypo niekada nesinuomojo mėgėjiškai sodininkystei.

Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad daržininkų bendrijos „Baltasis gandras“ pervadinimas (perregistravimas) į sodininkų bendriją, nesilaikant Sodininkų bendrijų įstatymų nuostatų, Kauno sodininkų bendrijai „Baltasis gandras“ nesukūrė teisių į žemės sklypą.

Pasak NŽT atstovų, nežiūrint Teismo sprendimo, sodininkų atstovas ne kartą kreipėsi į Ministrą pirmininką, Aplinkos ministeriją, Žemės ūkio ministeriją, Seimo kontrolierių su prašymu suteikti žemės sklypą, tačiau atsakymas būdavo, kad Teismo nutartis yra galiojanti ir privaloma visoms valstybės ir savivaldybės institucijoms.

„Dar 2010 m. sodininkai buvo įspėti dėl atsakomybės už savavališkai naudojamą žemės sklypą. Šiuo metu SB „Baltasis gandras“ pirmininkas deda viltis į Savivaldybės administraciją ir ragina likusius bendrijos narius dirbti žemės sklypus, mokėti mokesčius, tačiau dabar yra atsiskaitoma su žemės netekusiais piliečiais, kurie jau laukia naujo žemės sklypo“, – teigė NŽT atstovė.

Kova tęsiasi teismuose

Kauno miesto savivaldybės Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėja Rūta Šimkaitytė-Kudarauskė sako, kad faktiškai sklypu naudojantys asmenys galėtų įsigyti naudojamą žemę tuo atveju, jei atitiktų teisės aktuose nustatytas sąlygas, tačiau be teisinio pagrindo naudojama žemė pagal teisės aktų reikalavimus negali būti parduodama ne aukciono tvarka.

„Nurodytoje teritorijoje leidimai statyti gyvenamuosius namus niekam nebuvo išduoti, atitinkamai visi šioje teritorijoje pastatyti gyvenamieji pastatai laikytini savavališkais“, – sako savivaldybės atstovė.

Šių metų spalio 6 d. iš Panemunės seniūnijos, kurios teritorijoje yra minimi žemė, bendrijos narė Lilija gavo raštą nusikelti jai priklausantį statinį – sodo namelį, o to nepadarius teisės aktų nustatyta tvarka parinktas rangovas imsis veiksmų ir statinį pašalins su visais jame esančiais daiktais.

Panemunės seniūnijos seniūnė Rasa Žolynienė, dėl vykstančių teisinių procesų, situacijos komentuoti nepanoro.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Bankrutuojančios „Mildos“ degalinės – ant prekystalio (19)

Parduodamas Rimkų šeimos valdomos bankrutuojančios Jurbarko rajono degalų prekybos įmonės...

Briuselyje susitarta dėl kitų metų ES biudžeto (2)

Penktadienį Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos...

Žuvininkystės tarnybai sunkiai sekasi rasti naujas patalpas Klaipėdoje (16)

Nuo kitų metų rengiantis į Klaipėdą perkelti pagrindinius Žuvininkystės tarnybos skyrius,...

Registrų centro vadovo konkursas – kitą savaitę (11)

Susisiekimo ministerija kitą savaitę ketina skelbti Registrų centro, kuris trečiadienį perduotas...

Sunku patikėti, kaip gerai dabar gyvename (629)

Europa jau nebėra pasaulio ekonomikos ligonė ir čia prasideda auksinis euro ekonomikos laikotarpis.

Top naujienos

Išsvajotas atostogas pakeitė košmaras: neaišku, kur nuvežė, ir liepė išlipti (164)

Kas gali būti geriau už jaukias šeimos atostogas, kai nereikia galvoti, kuo užimti vaikus, o dvi...

54 val. trukusi drama Vokietijoje – sunkiai protu suvokiama: jautėmės tarsi skerdžiami gyvuliai (52)

Į laisvę po 29 kalėjime praleistų metų paleidžiamas Dieteris Degowskis – gangsteris, nuteistas...

Nepaleiskite vadžių: kas padės nesustorėti šaltuoju metų laiku (3)

Artėja Padėkos diena (populiarėjanti ir Lietuvoje) ir ilgi žiemos mėnesiai, kai imame...

Orai vis labiau primins žiemą (5)

Orai kuo toliau, tuo labiau primins žiemą, LRT RADIJUI sako sinoptikė Edita Gečaitė ir įspėja,...

„Išdykėlis“ internete ieškojo vergės slaptiems pasimatymams: nežinojau, kad tai – neteisėta (15)

Internete draugės slaptiems pasimatymams ieškojęs mažeikiškis Arūnas B. manė, kad prie savo...

20 kg sulieknėjęs Merūnas – apie skirtingą jo ir žmonos požiūrį ne tik į dietas, bet ir vaikų auklėjimą (3)

DELFI redakcijoje viešėjęs Merūnas Vitulskis su rubrikos "Veidai" redaktore Gintare Urnikiene...

Sumuštų vaikų gyvybes gelbstintis gydytojas: žmonės netiki, kad taip gali būti

Kasmet vien Kaune gydoma maždaug 400 vaikų, atvežtų su smurto žymėmis.

Plastikos chirurgas susiduria su keisčiausiais pageidavimais: vyrus išklauso, tačiau pildo moterų norus (60)

Kai kurios plastikos chirurgo Dariaus Jauniškio pacientės po krūtų didinimo ar mažinimo...

Sunku patikėti, kaip gerai dabar gyvename (629)

Europa jau nebėra pasaulio ekonomikos ligonė ir čia prasideda auksinis euro ekonomikos laikotarpis.

Lietuvių restorane Amerikoje klientai cepelinus valgo su kečupu (177)

Keliaudamas po Čikagos priemiesčius DELFI Kelionių ambasadorius Orijus Gasanovas rado...