"Net 273 šeimos pasiryžusios kovoti dėl savo žemės", - LŽ sakė sodų bendrijos "Baltasis gandras" valdybos narė Liongina Urbienė. 1979 metais jos vyras, kuris tarnavo sovietų armijoje, kaip ir daugelis kitų kariškių ir jiems talkinusių civilių, gavo po 6 arus žemės karinio dalinio teritorijoje greta IV forto. Tiesa, sodininkų bendrija buvo įregistruota tik po 15 metų, žmonės mokėjo už žemės nuomą Kauno savivaldybės administracijai. Nuomos sutartis buvo atnaujinama kas trejus metus.
2003-iaisiais miesto valdžia pareiškė, kad minėtą sutartį turi sudaryti Kauno apskrities administracija. Tuomet ir paaiškėjo, kad šių sklypų žmonės neteks.
"Mūsų žemė patenka į miesto teritoriją, jos kaina - tiesiog auksinė, o su mumis siekiama susidoroti", - tvirtino piketuotojai. Daugeliui jų ši už Kauno onkologijos ligoninės esanti žemė, žmonių vadinama Rusynu, yra ir pragyvenimo šaltinis, be to, ne vienas jų planavo čia įsirengti nuosavus namus. Bendrajame Kauno plane šiai teritorijai suteikta gyvenamųjų namų paskirtis. LŽ duomenimis, Rusynas atiteks grąžintinų žemių savininkams. Tačiau patys sodininkai mano, kad žemė, kurioje nėra miesto komunikacijų, tokiems asmenims nepatraukli.
Kauno apskrities administracija žmonėms žeme naudotis leido tol, kol miesto valdininkai parengs detaliuosius planus. Tai planuojama padaryti jau balandį. "Prašome naujosios tarybos narių nedaryti senosios valdžios klaidų, neskriausti nekaltų žmonių, neišvaryti", - sakė piketuotojai.
Jie džiaugėsi, kad pavyko pasikalbėti su Andriumi Kupčinsku, vienu realiausių pretendentų tapti nauju laikinosios sostinės meru. Piketuotojų teigimu, juos palaikė ir savivaldybės darbuotojai, kurie dėl "Baltojo gandro" žemės yra girdėję įvairiausių versijų.
Savivaldybės urbanistai teigia, kad reikia pradėti rengti sodų bendrijos teritorijos detalųjį planą. Tačiau nėra garantijos, kad taip įteisinta žemė atiteks ją dirbusiems ir prižiūrėjusiems žmonėms. Atkaklūs sodininkai pasirengę teisybės ieškoti ir Strasbūre.
