Pastarosiomis savaitėmis Rusijos nacionalinę valiutą smukdo būgštavimai dėl didelės karo Ukrainoje eskalacijos, taip pat ir naujos Vakarų sankcijos.

Centrinis bankas trečiadienį pareiškė, kad nuo ketvirtadienio iki metų pabaigos vidaus valiutų rinkoje nebepirks užsienio valiutos. „Toks sprendimas buvo priimtas siekiant sumažinti finansų rinkų nepastovumą“, – tvirtino bankas.

Nebepirkdamas užsienio valiutos, centrinis bankas sumažina rublių pasiūlą rinkoje, tikėdamasis padidinti jų vertę.

Daugybė rusų laiko rublį šalies ekonominės būklės rodikliu. Prieš karą Ukrainoje už vieną JAV dolerį buvo mokama maždaug 75-80 rublių. Trečiadienį užsienio valiutų rinkose buvo peržengta 110 rublių už dolerį riba.

Rusijos finansų ministras antradienį mėgino išsklaidyti susirūpinimą dėl staigaus valiutos nuosmukio, sakydamas, kad tai būtų „labai palanku eksportui“.

Silpnesnis valiutos kursas reiškia, kad Rusijos prekės pasaulinėje rinkoje atrodo pigesnės. Tačiau tai taip pat reiškia, kad rusai turi mokėti daugiau už importą, o tai gali išauginti jau ir taip didelę infliaciją.

Siekdamas suvaldyti kainų augimą, centrinis bankas pakėlė palūkanų normas iki 21 proc. – didžiausio lygio per daugiau nei du dešimtmečius.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)