Smulkusis verslas jaučia krizę

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos atstovas ir Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys Gintaris Stoškus laidoje „Delfi tema“ kalbėjo, kad mažosios parduotuvės Lietuvos regionuose taupymo priemonių ėmėsi nuo praeitų metų gegužės mėnesio, kai visi pajuto elektros kainų padidėjimą.

„Kas turėjo finansinių galimybių, įsirengė saulės elektrines, tačiau tokių įmonių – nedaug. Yra kas dar apie tai galvoja, bet visa tai susiję su papildomomis finansinėmis lėšomis. Ką nors daugiau sutaupyti – neįmanoma. Viską, ką buvo galima sutaupyti, smulkus verslas yra padaręs“, – tikina G. Stoškus.

Jis pažymi, kad Jurbarko rajone veikia 350 smulkių ir vidutinių įmonių, pusė iš jų – šeimos įmonės, turinčios iki 4 darbuotojų. Pašnekovo teigimu, daugelis jų jau išgyvena krizę.

„Šiuo metu pas mus jau vyksta krizė. Lietuvoje – ne recesija, o praktiškai krizė. <...> Ką patyrėme nuo 2009 m., turime tą pačią situaciją. Apyvartos mažėja, todėl smulkusis verslas susiveržęs diržus kiek tik įmanoma. Kitas etapas, jei verslas nesugebės susimokėti energetinių išteklių sąskaitų, – verslo uždarymas.

Jei tik įmanoma, kažkieno geresnė situacija – turi daugiau parduotuvių ar mažų įmonių, tai jie uždarinės padalinius ir bandys išsilaikyti. <...> Kitiems vienintelis kelias bus įmonės uždarymas arba bankrotas patiems iškėlus bylą arba kreditoriams. Esu įsitikinęs, kad šito mes sulauksim“, – laidoje kalbėjo Jurbarko rajono verslininkų atstovas.

Siūlo grįžti prie senų pagalbos priemonių

Valstybė griežčiau pradeda žiūrėti į skolininkus ir ragina juos grąžinti skolas, verslas jau nuo rugpjūčio turi pradėti mokėti per pandemiją atidėtus mokėjimus „Sodrai“. G. Stoškus mano, kad valstybė turėtų nespausti grąžinti susikaupusių skolų ir grįžti prie senų pagalbos priemonių.

„Verslas grąžina skolas. Smulkusis verslas stengiasi neįsiskolinti, nes bankai šiuo metu vėl nefinansuoja. <...> Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo pagalbos priemonių, yra pateikti nauji aprašai. Bet pirmiausia reikėtų grįžti prie senų paketų, kurie buvo siūlomi karantino metu. Nespausti įmonių sumokėti susikaupusių mokesčių, nes jos ne savo valia turėjo nutraukti veiklą, kai didieji prekybos tinklai dirbo.

Visi pagalbos priemonių modeliai susiję su kreditais. Verslas vengia juos imti. Reikėtų galvoti apie mokėjimų atidėjimus už energetikos išteklius“, – pabrėžia smulkiųjų verslininkų atstovas.

Jis pateikė savo individualios įmonės pavyzdį: „Praėjusių metų gruodį mano įmonės elektros sąskaita padidėjo 7 kartus: 1 kWh – 28 centai. Paskui vyko svyravimai: balandį kaina nukrito iki 11,2 centų, verslas buvo pajėgus tai apmokėti. Viskas priklausys nuo bendros ekonominės situacijos: jei apyvartos kris, gamybos apimtys mažės, tai bus tikrai sunku išgyventi.“

Anot pašnekovo, žiemą šildymo sąskaitos taip pat atsilieps verslui.

„Duok Dieve šiltos žiemos, kad kainos būtų mažesnės. Dalį Jurbarko įmonių šildymo kaštai palies. Jurbarkas priklauso „Kauno energijai“, kombinuotas šildymas: biokuras, o dujos jungiamos tada, kai šaltas periodas pasiekia per 10-15 laipsnių šalčio, ir nepajėgiama apsišildyti biokuru. Tačiau, manau, tai bus išspręsta, nes pastatyti du biokuro katilai“, – pasakoja Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys.

Savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius mano, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija turi imtis lyderystės ir padėti verslui išgyventi sunkų periodą.

„Buvo įvairūs paketai ir pagalbos priemonės pandemijos laikotarpiu, kai buvo įvairių varžymų, klientai negalėjo lankytis ir apsipirkti, ploto skaičiavimai. Tada buvo įvairių sprendimų per „Invegą“, kaip kompensuoti praradimus, ir darbuotojų prastovos. Reikia galvoti apie tai.

„Sodra“ ir valstybė laukia mokesčių, verslas išeina priverstinių stabdymų, tai negali avį kirpti iki odos. Negali būti, kad vienų verslo sąskaita mes bandome visi iš krizės išjoti. Valstybė turi galvoti apie paramą verslui, ypač smulkiam: ar tai būtų (mokesčių – red.) atidėjimai, bet būdų rasti padėti tvarkytis su energetine krize galima ieškoti, ir vasara tam tinkamas metas, nes rudenį bus pavėluota“, – laidoje „Delfi tema“ dėstė M. Sinkevičius.

Mindaugas Sinkevičius

Padėti smulkiam verslui pasiruošusi ir savivalda

Anot jo, prie pagalbos verslui gali prisidėti ir savivalda.

„Jonavoje smulkaus ir vidutinių verslo subjektų turime beveik 1000. Galima įsivaizduoti, jei Jonava – vidutinio dydžio savivaldybė, kiek tokių įmonių turime kiekvienoje savivaldybėje. Savivalda turi tam tikrą mokesčių diskreciją, bet labai kuklią, dėl žemės, žemės nuomos ir nekilnojamojo turto. Tačiau neretai smulkiam ir vidutiniam verslui tie mokesčiai mažą dalį jų sraute sudaro. Ir savivalda, matyt, gali ištiesti pagalbos ranką, jei neišvengiamos prastovos ar veiklos stabdymai“, – atkreipia dėmesį Jonavos meras.

G. Stoškaus teigimu, savivaldos pagalbos priemonės verslo neišgelbės: „Praktiškai visos savivaldybės turi smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondus, bet jie – riboti. Kiekviena savivaldybė nusimato, kokiais atvejais galima kreiptis, bet sumos – nėra didelės ir jos neišgelbės.“

Kokias pagalbos priemones ruošia valdžia

Delfi pasidomėjo, kokias pagalbos priemones verslui ruošia Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

„Ekonomikos ir inovacijų ministerija nuolat vertina situaciją, kad padėtų verslui spręsti šiandien kylančius globalius iššūkius. Jau šį rudenį planuojame skelbti kvietimus verslui gauti ES struktūrinių fondų paramą, kad paskatintumėme energiją taupančių technologijų diegimą pramonės įmonėse.

Pramonės įmonės galės atlikti energijos vartojimo efektyvumo auditus bei investuoti į atsinaujinančius energijos išteklius arba energiją taupančias technologijas. Šiam tikslui šiemet numatoma skirti 45 mln. eurų“, – informuoja ministerija.

Taip pat šiuo metu rengiama nauja pagalbos priemonė pagal Europos Komisijos patvirtintą laikinąjį karo komunikatą, kuris skirtas ekonomikai remti, reaguojant į karo Ukrainoje sukeltą krizę.

„Paskolų investicijoms ir apyvartinėms lėšoms finansuoti priemonė šiuo sudėtingu laiku padės nukentėjusiems verslams. Vienas iš kriterijų šioms paskoloms gauti – kad sąnaudos kurui, elektrai ir (ar) dujoms sudarytų ne mažiau kaip 10 procentus paskolos gavėjo išlaidų. Šiai priemonei numatoma skirti 50 mln. eurų“, – nurodo ministerija.

Krizės paveiktų įvairių sektorių įmonės, pagal tą patį laikinąjį karo komunikatą, gali gauti garantijas apyvartinėms ir investicinėms paskoloms bei finansinės nuomos (lizingo) sandoriams. Pagal šią priemonę galima suteikti garantijų už 120 mln. eurų.

„Invegos“ svetainėje nurodyta, kad dėl šios priemonės gali kreiptis smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai, didelės įmonės, kurios nukentėjo nuo karo Ukrainoje sukeltos krizės, t. y. sutriko importas ar eksportas su Ukraina, Rusija ar Baltarusija; sąnaudos kurui, elektrai ir (ar) dujoms sudarė ne mažiau kaip 3 proc. išlaidų 2021 m.; neturi arba yra nutraukęs prekybinius įsipareigojimus su Rusija ir (ar) Baltarusija.

Verslas taip pat gali kreiptis į „Invegą“ dėl kitų įvairių finansinių paramos priemonių, vienos iš jų – lengvatinės paskolos. Jas gali gauti nuo COVID-19 pandemijos tiesiogiai ir netiesiogiai nukentėjusieji Lietuvos verslai investiciniams projektams įgyvendinti.

„Siekdami pagelbėti verslui, kuris susiduria su pasaulinių tiekimo grandinių sutrikimais, suteikėme galimybę šia priemone naudotis platesniam verslų ratui, pvz., krovininio kelių transporto verslui, tad šiomis valstybės teikiamomis lengvatinėmis paskolomis galima naudotis ir vilkikams ar jų priekaboms įsigyti“, – sako ministerija.

Siekiant spręsti eksporto ir importo trikdžius, „Invega“ teikia tiesiogines paskolas nuo trečiųjų šalių veiksmų nukentėjusiems verslo subjektams. Ši priemonė esą padeda verslui ieškoti naujų rinkų ir eksporto krypčių bei tapti atsparesniam panašiose situacijose ateityje.

„Invega“ teikia ir eilę kitų paramos verslui priemonių, tokių kaip eksporto kredito garantijos, individualios garantijos, portfelinių garantijų priemonės, įvairios paskolos verslui: tiek jaunam, tiek veiklą plečiančiam verslui ir kitas.

„Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat analizuoja duomenis ir vertina galimybes įgyvendinti ir papildomas priemones. Rugpjūtį startavo Aplinkos ministerijos kvietimas verslo įmonėms paramai gauti, diegiant aplinkai draugiškas, naujesnes ir mažiau energijos vartojančias technologijas. Tam šiais metais iš Klimato kaitos programos numatyta skirti 5 mln. eurų“, – informuoja ji.

Kokia pagalba teikiama kitose šalyse?

Be kita ko, ministerija pasidalijo informacija apie kitose ES šalyse – Vokietijoje, Belgijoje, Austrijoje, Rumunijoje ir Portugalijoje – taikomas pagalbos verslui priemones.

„Šios informaciją pateikusios šalys taiko subsidijas arba lengvatines paskolas įmonėms, kurių sąnaudų reikšmingą dalį sudaro išlaidos energijai. Pavyzdžiui, Rumunijoje, tokiomis įmonėms laikomos tos, kurių daugiau nei 20 proc. sąnaudų sudaro išlaidos energijai“, – pažymi ministerija.

Kokia pagalba numatyta antiinfliaciniame pakete?

Delfi apie pagalbą verslui kovoje su energetine krize pasiteiravo ir Finansų ministerijos, kuri dar pavasarį parengė antiinfliacinį pagalbos paketą. Jame verslui iš viso numatyta per 515 mln. eurų.

„Infliacijos pasekmių sušvelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo“ pakete investicijoms į energetinę nepriklausomybę verslui numatyta 253,7 mln. eurų. Tai apims tokias priemones kaip: saulės, vėjo elektrinių bei elektros kaupimo baterijų diegimą versle – skiriama 60 mln. eurų, vandenilio gamybos įrangai iš atsinaujinančios energetikos išteklių – 70 mln. eurų, „žaliosios“ pastatų renovacijos medienos komponentų gamybai – dar 50 mln. eurų.

Taip pat 38,5 mln. eurų numatyti technologinės įrangos atnaujinimui ir saulės elektrinėms pramonės įmonėse bei 35,2 mln. eurų investicijoms į biodegalų gamybos technologijas“, – vardija Finansų ministerija.

Dar 142 mln. eurų numatyta pagalbos priemonėms nukentėjusiems sektoriams: Ekonomikos ir inovacijų ministerijos administruojamoms verslo paramos schemoms (garantijoms) pagal EK komunikatą (100 mln.), Žemės ūkio ministerijos administruojamoms paramos priemonėms žemės ūkio nukentėjusiems sektoriams (42 mln.).

Amortizuojant dujų ir elektros kainų šoką verslui gegužę patobulintame 2022 m. valstybės biudžete verslo paramai numatyti 120 mln. eurų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų. Iš šios sumos 90 mln. eurų skirta Aplinkos ministerijos investicinei veiklai „Juridinių asmenų investicijoms į iškastinio kuro naudojimo pakeitimą ar mažinimą ir (ar) atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą“ įgyvendinti.

Gegužės 29 d. Finansų ministerijos teikiamu Vyriausybės nutarimu skirti pirmieji 5 mln. eurų iš bendro 90 mln. eurų krepšelio įmonių konversijos projektams. Likusi suma – 85 mln. eurų – bus panaudojama, atsižvelgiant į verslo aktyvumą, pretenduojant į šią priemonę.

Anot ministerijos, likusieji 30 mln. eurų numatomi nuo elektrų ir dujų kainų kilimo nukentėjusiems sektoriams, kurie dėl technologinių priežasčių neturi konversijos galimybės.

Ekonomistų vertinimu, dabartinio antiinfliacinio plano verslui nepakanka, siūlo jį praplėsti ir daugiau dėmesio skirti verslo paramai. Finansų ministerijos teigimu, ruošiamas naujas veiksmų planas.

„Finansų ministerija nuolat atnaujina finansines projekcijas ir šiuo metu, atsižvelgiant į jas, taip pat vykdo 2023 m. valstybės biudžeto formavimą. Tuo pačiu yra vertinamos energijos kainų tendencijos ir kiti veiksniai, darantys įtaką verslui ir šalies ekonomikai.

Atsižvelgiant į šį analitinį procesą, tarptautinių institucijų rekomendacijas Lietuvai bei suinteresuotų grupių siūlymus, išgryninę sprendimus sugrįšime su atnaujinta galimų veiksmų strategija“, – pažymi ministerija.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)