Daugiabučių namų pirmuose aukštuose įsikūrusių smulkių įmonėlių savininkai įsitikinę, kad valdžia sukurpė dar vieną smulkiojo verslo žlugdymo planą. Keisdami ar pradėdami veiklą verslininkai privalės kiekvieną kartą atlikti brangią ir ilgai trunkančią patalpų paskirties keitimo procedūrą.
© DELFI

Reikės ir gyventojų sutikimo

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo reikalavimas veikti tik Nekilnojamojo turto registre nurodytą paskirtį atitinkančiose patalpose.

Šie valdžios reikalavimai smogė daugiausia daugiabučių pirmuose aukštuose įsikūrusių mažų įmonių – kirpyklų, grožio salonų ar kitokias paslaugas siūlančių firmų – savininkams.

Už galvos griebiasi ir tokių patalpų savininkai, kurie verčiasi nekilnojamojo turto nuoma. Kiekvieną kartą išnuomodami patalpas skirtinga veikla užsiimančioms įmonėms, jie privalės pakeisti patalpų paskirtį.

„Vėl kertama per pačius mažiausius, smulkiausius verslininkus ir negalvojama, kad jiems tai bus papildomos išlaidos. Juk smulkieji verslininkai yra jautriausia grandis, kuri šalies ekonomikai turi didžiulę įtaką“, – pastebėjo Klaipėdos apskrities verslo darbdavių asociacijos vadovas Aras Mileška.

Verslininkai svarsto ar tūkstančius kainuojanti procedūra iš tiesų atneš didesnės tvarkos.

Baiminamasi, kad šių nuostatų nebus įmanoma įvykdyti, nes kas kartą keisdami patalpų paskirtį verslininkai turės gauti daugiabučio gyventojų sutikimą.

„Valstybė turi sudaryti palankias sąlygas smulkiesiems verslininkams, tačiau valdžia negalvoja, kaip palengvinti naštą, o ją papildomai užkrauna “, – kritikos žodžių negailėjo A.Mileška.

Laukia virtinė procedūrų

Klaipėdos apskrities verslo darbdavių asociacijos vadovas pastebėjo, kad kasmet atsirandantys nauji įvairūs reikalavimai smulkiesiems verslininkams juos smukdo.

„Iš to išlošia tik stambusis verslas, pavyzdžiui, stambieji prekybos centrai. Sąlygos smulkiajam verslui Lietuvoje ir taip yra griežtos. Juk pakako įstatymų higienos ir kokybės užtikrinimui“, – tikino A.Mileška.

Smulkieji verslininkai teigia, kad tokia tvarka trukdys jiems taikytis prie rinkos – bus sunku iškelti verslą į kitą miesto dalį arba, pamėginus vieną veiklą, turimose patalpose ryžtis užsiimti kita.

Jei patalpų paskirties keitimas užtruktų neilgai, verslininkai dar nesipiktintų, tačiau, vykdydami reikalavimus, įmonių savininkai turės rengti projektus, kviesti matininkus ir, tik Nekilnojamojo turto registre pakeitę patalpų paskirtį, su turimais dokumentais galės belstis į Visuomenės sveikatos centrą higienos paso.

„Sumokėję mokesčius, įsigiję leidimus, žmonės juk negalės vystyti veiklos. Vadinasi, žmonės tiesiog bus priversti nedirbti, nemokės mokesčių. Ekonominės logikos čia aš nematau“, – neslėpė A.Mileška.

Klaipėdos apskrities verslo darbdavių asociacijos teigimu, Klaipėdoje smulkusis verslas ir taip yra genamas iš įvairių sektorių.

„Klaipėdos senamiestis merdi. Dabar smulkiajam verslui bus naujas išbandymas – automobilių stovėjimo papildomas apmokestinimas. Tai verslininkus skatins eiti į kitą aplinką. Traukiantis smulkiajam verslui, mažėja žmonių perkamoji galia. Šiame sektoriuje juk dirba daugiausia žmonių, čia juk lengviausia įkurti darbo vietas“, – tikino A.Mileška.

Neigiami pokyčiai smulkiajame versle esą gali net paskatinti emigraciją.

Negavo higienos pasų

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotoja ir Darbo organizavimo skyriaus vedėja Ramutė Vaičiulienė tikino, kad klaipėdiečiai, nors ir vangiai, tačiau jau ėmė varstyti Sveikatos centro duris su prašymais įsigyti naujus higienos pasus.

„Dalis įmonių jau mėgina keisti patalpų paskirtį, tačiau tik labai maža dalis. Daug patalpų atitinka reikalavimus. Ateina kirpyklų savininkai, kurių higienos pasas dar nepasibaigęs, tačiau jie nėra pakeitę patalpų paskirties. Pagal galiojančią tvarką mes jiems supaprastintai dar išduodame higienos pasą. Tačiau informuojame savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrių, kad patalpos yra naudojamos ne pagal paskirtį“, – teigė R.Vaičiulienė.

Klaipėdoje nuo metų pradžios išduota beveik 90 higienos pasų, apie dešimčiai interesantų buvo atsisakyta išduoti higienos pasą.

Registro pažyma – 10 litų

Verslininkai aiškina, kad patalpų paskirties pakeitimas jiems gali kainuoti net ir 10 ar 20 tūkst. litų.

Nekilnojamojo turto savininkai įsitikinę, kad tol, kol jie ieškos nuomininkų savo patalpoms, būtų leidžiama deklaruoti naudojimąsi patalpomis pagal faktą, o mokesčiai skaičiuojami kaip už gyvenamosios paskirties patalpas.

Valstybinės įmonės Registrų centras atstovas spaudai Aidas Petrošius tikino, kad Klaipėdos skyrius kiekvieną mėnesį užregistruoja kelis šimtus kadastrinių duomenų pakeitimo atvejų.

Tačiau duomenų bazėje neįmanoma išskirti, kiek atlikta patalpų paskirties keitimo operacijų.

„Nepastebėjome, kad pastaruoju metu būtų padaugėję kadastro duomenų registravimo atvejų, todėl darytumėme išvadą, kad arba nesikreipė, arba kreipėsi labai nežymi dalis verslininkų“, – tikino A.Petrošius.

Kadastro duomenų pakeitimas Registrų centre kainuoja 10 litų.

„Bet iki tol verslininkas turi savivaldybėje pasitvirtinti parengtą patalpų projektą, tada pas matininką užsakoma kadastro byla. Joje turi būti numatyta pakeista patalpų paskirtis. Kiek tai kainuoja, aš nežinau“, – teigė A.Petrošius.

Trečias dokumentas, kuris turi būti pristatytas Registrų centrui, – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išduota deklaracija, kad patalpos yra pritaikytos pakeistai paskirčiai.

Komentarai

Gediminas Pocius, Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas

Verslas yra verslas, iš jo juk mes ir gyvename. Gal šiuo atveju ir perlenkta lazda. Registrų centre pasikeisti paskirtį nėra sudėtinga, tačiau iki to dar daug ką reikia padaryti, ir tai kainuoja nemažus pinigus. Sumanęs veiklą, fizinis ar juridinis asmuo pirmiausia parengia projektinį pasiūlymą ir jį apsvarsto su namo bendraturčiais. Gavus gyventojų pritarimą, ruošiamas patalpų rekonstrukcijos projektas ir savivaldybėje gaunamas statybos leidimas. Baigus statybos darbus, reikia patalpas užregistruoti. Dažniausiai problema tokiems verslininkams iškyla tuomet, kai veikla nutraukiama – pavyzdžiui, kirpykla nutraukė veiklą, o patalpose nori įsikurti odontologas. Tokia patalpų paskirties keitimo procedūra tikrai gali kainuoti ne vieną dešimtį tūkstančių, tačiau juk patalpos keičiamos iš pagrindų. Įstatymas numato, kad patalpos turi būti naudojamos pagal paskirtį, tačiau mūsų piliečiai nesistengia vadovautis įstatymu, o iš prigimties ieško, kaip jį apeiti. Kad įstatymas būtų vykdomas, sugalvotas tam tikras prievartos mechanizmas. Administracinių teisių pažeidimų kodeksas numato baudas, jei nesilaikoma įstatymo. Tačiau ar patalpos atitinka nustatytą paskirtį, nėra kam tikrinti. Tai lyg ir turėtų būti savivaldos prerogatyva, tačiau savivaldybėje yra vienas ar du tarnautojai, kurie be šito dar turi tikrinti daug kitų dalykų. Tačiau tai nėra masiniai pažeidimai. O ir nesame užfiksavę.

Dalija Stasiuvienė, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotoja

Klaipėdoje kol kas didelių problemų dar nesijaučia, nes uostamiestyje pirmuosiuose daugiabučių namų aukštuose dažniausiai kuriasi grožio paslaugas teikiančios įmonės arba sveikatos priežiūros veikla užsiimančios įmonės. Mieste yra tik pavieniai atvejai, kai nebuvo pakeista patalpų paskirtis. Nuo šių metų pradėjus galioti šiam reikalavimui, gyvenamuosiuose namuose įsikūrusios įmonės problemų nesulaukė. Sudėtingiau su tais, kurie įsikūrė visuomeniniuose pastatuose, kur nuomojamos patalpos įvairiai veiklai. Pasitaiko atvejų, kai įmonė negali vykdyti veiklos, nes nepakeista patalpų paskirtis. Pavyzdžiui, buvusiame biure įsikūrė kirpykla. Parduotuvėms nereikia higienos pasų, jų nauja tvarka neliečia. Tačiau į buvusias batų parduotuvės patalpas kirpykla įsikraustyti negali, reikės keisti patalpų paskirtį. Iš viso yra nemažai patalpų paskirčių – gydymo, paslaugų, maitinimo, transporto, prekybos, administracinės, mokslo, kultūros, sandėliavimo, sporto, religinės, poilsio bei gamybos ir pramonės. Problemų kyla tik dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įmonių arba reabilitacijos gydyklėlių, kurios nori veikti administracinėse ar prekybinėse patalpose. Šio įstatymo nuostatos įsigaliojo tik nuo šių metų pradžios. Verslininkai teikė daug pastabų, tačiau, mūsų nuomone, asmens priežiūros paslaugos, ugdymo paslaugos neturi būti teikiamos bet kokiose patalpose. Tiesa, ne visoms veikloms reikalingas higienos pasas. Beje, yra išimčių ir dėl patalpų paskirties keitimo.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Prekybos karas: ES nemano, kad JAV dar kartą pratęs išimtį dėl muitų (1)

Europos Sąjungos ( ES ) užsienio prekybos komisarė Cecilia Malmstroem nemano, kad JAV dar...

Per savaitę Vilniuje – 240 pažeidimų dėl neišvežtų atliekų, skiriamos baudos (8)

Per savaitę Vilniuje užfiksuota beveik 240 pažeidimų tvarkant atliekas, daugiausia – dėl laiku...

EK atstovas: Italija privalo įgyvendinti „atsakingą“ biudžeto politiką

Italija privalo stengtis įgyvendinti „atsakingą“ biudžeto politiką, pareiškė Europos...

Per mėnesį pramonės produkcija sumažėjo 7,8 proc. (3)

Išankstiniais duomenimis, balandžio mėnesį visa pramonės produkcija sudarė 1,58 mlrd. EUR to...

Verslas kaltina Aplinkos ministeriją dėl naujos IT sistemos

Verslas baiminasi, kad po kiek daugiau nei mėnesio privalės duomenis apie atliekas pateikti per...

Top naujienos

„Lonely Planet“ Vilnių pripažino viena karščiausių Europos kelionių krypčių (1)

Didžiausias pasaulyje kelionių gidų leidėjas „ Lonely Planet “ Vilnių pripažino viena iš...

Ukrainietis kreipėsi į Trumpą ir lietuvius: ar jūs žinojote apie šiuos nusikaltimus? (272)

Gerbiamas JAV prezidente, ar amerikiečių ir lietuvių kariniai patarėjai žinojo apie Ukrainos...

Skvernelis įvardijo, kas jam kiša koją pildoma (45)

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad didžiausią grėsmę jo vyriausybės planuojamoms...

Moterį pašiurpino kelionė traukiniu į Kauną: esu nusivylusi, bet tylėti nebegaliu (117)

Kasdien į darbą Vilniuje iš Kauno ir atgal traukiniu Eglė (pavardė redakcijai žinoma) važiuoja...

Per karališkąsias vestuves – netikėtas vaizdas: operatorius vos negavo širdies smūgio (4)

Lėktuvas, skridęs į Hitrou oro uostą, pateko į objektyvą, bandžiusį įamžinti į...

Tūpsnis žemvaldžiams: paprasti mirtingieji apie tai galėtų nebent pasvajoti (64)

Publikavus DELFI tyrimą apie gyventojų interesus pažeidžiančias statybas Kėdainių rajono...

CSKA akys krypsta į Davidą Blattą, tačiau maskviečiai nepamiršta ir Šaro (24)

Toli nuo prieš sezoną keltų tikslų likęs Maskvos CSKA klubas žvalgosi, kas galėtų pakeisti...

Per savaitę Vilniuje – 240 pažeidimų dėl neišvežtų atliekų, skiriamos baudos (8)

Per savaitę Vilniuje užfiksuota beveik 240 pažeidimų tvarkant atliekas, daugiausia – dėl laiku...

Prieš pat svarbiausią abiturientų egzaminą – nerimą pasėjęs NEC akibrokštas (13)

Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą vertinsiantys mokytojai sukilo prieš naują...