Tiesa, verslas sako, kad net ir to nepakanka, todėl ragina valdžią sekti kaimyninės Lenkijos pavyzdžiu, kuri įdarbinimo galimybes išnaudoja kur kas sumaniau, praneša „LNK žinios“.
Nancy – amerikietė, kuri dirba Lietuvoje šiek tiek daugiau nei metus. Mergina pasakoja, kad atvykti į Lietuva iš už Atlanto ją paskatino draugystė.
„Studijavau Pietų Korėjoje ir ten susipažinau su savo drauge, kuri yra lietuvė. Ji gyvena Lietuvoje, todėl ir aš nusprendžiau savo magistro studijas tęsti čia, Vilniaus universitete“, – sakė ji.
Nancy pripažįsta, kad siekiant persikelti dirbti čia, Lietuvoje, teko gerokai pavargti.
Imigracijos procesas tikrai labai ilgas. Mergina nežino, ar ilgam liks Lietuvoje, tačiau per metus spėjo įgyti nemažai darbo patirties ir net pramoko lietuviškai.
„Man patinka Lietuva – kepta duona ir šaltibarščiai“, – juokėsi ji.
Toje pačioje kibernetinio saugumo įmonėje dirba dar 13 užsieniečių. Ne tik iš JAV, bet ir Ukrainos, Estijos, Prancūzijos ir kitų šalių. Įdarbinti specialistą iš Europos Sąjungos nėra sudėtinga, tačiau visai kitokia situacija su darbuotojais iš už jos ribų.
„Pagrindinė problema norint įdarbinti specialistą iš užsienio yra ilgas ir sudėtingas procesas. Ypač kalbant apie ne ES piliečius, nes jo įdarbinimo procesas ir dokumentų tvarkymas gali užtrukti nuo 3 mėnesių ir daugiau“, – sakė „Surfshark“ personalo atrankų vadovė Beatričė Leikaitė.
Šiuo metu įmonė galėtų įdarbinti iškart iki 30 aukštos kvalifikacijos specialistų, kadangi Lietuvos rinkoje jų trūksta, situaciją gelbsti būtent užsieniečiai.
„Mūsų pagrindinis tikslas yra įdarbinti kuo aukštesnės kvalifikacijos specialistus“, – pridūrė B. Leikaitė.
Tiesa, išsivysčiusių Vakarų valstybių specialistai į Lietuvą pernelyg nesiveržia. Tačiau Užimtumo tarnyba skelbia, kad lyginant su ankstesniais metais, užsieniečių iš trečiųjų šalių Lietuvoje pernai dirbo keturis kartus daugiau.
„2021 metais Užimtumo tarnyba iš viso išdavė 31 tūkst. dokumentų, leidžiančių Lietuvoje dirbti trečiųjų šalių piliečiams. Atitinkamai 2020 metais tokių dokumentų buvo išduota kiek daugiau nei 7 tūkst.“ – sakė tarnybos priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėja Vaida Kamandulienė.
Daugiausiai užsieniečių, įsidarbinusių Lietuvoje – iš Baltarusijos. Anksčiau daugiau nei pusė atvykusių dirbti į Lietuvą sudarė ukrainiečiai, tačiau dabar jie antroje vietoje ir nebesiekia ir 40 proc.
Gausiausiai į Lietuvą važiuojančių užsieniečių penketuke – taip pat kirgizai, uzbekai ir rusai. Tiesa, atvykėliai rinką daugiausiai papildė tolimųjų reisų vairuotojais, virėjais, pakavimo įrangos operatoriais, staliais, logistikos specialistais, pardavimų vadybininkais ir elektrikais.
Tačiau verslas sako, kad ir to nepakanka. Pavyzdžiui, dalis ukrainiečių dabar traukia ne į Lietuvą, o į kaimyninę Lenkiją. Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentės, pastaroji kur kas gudriau išnaudoja galimybę įdarbinti užsieniečius.
„Užtenka darbdaviui užpildyti darbo patikėjimo deklaraciją ir žmogus gauna QR kodą, yra įregistruojamas į Lenkijos dirbančiųjų registrą. Atvykęs pagal bevizį rėžimą, praktiškai kitą dieną jis gali pradėti dirbti“, – sakė Elena Leontjeva.
Tuo metu Lietuvoje viskas trunka net kelis mėnesius.
„Nuo pat pradžių žmonės yra įklampinami į kvalifikacijos reikalavimus, darbo patirties reikalavimus“, – sakė LLRI vadovė.
Verslas skundžiasi, kad investuoja nemažus pinigus, užsieniečių įdarbinimui skiria daug laiko, tačiau pastarasis leidimo dirbti negauna nei pusmečiui.
„Įsivaizduokite, tarkim, 1 tūkst. eurų vien tik už atvežimą ir paskui 4 mėnesiai veiklos su nežinomybe, ar bus pratęsta ta veikla“, – sakė E. Leontjeva.
Seimo pirmininkė šį klausimą verslininkams pažadėjo įtraukti į pavasario sesiją. Šiemet kvota, leidžianti trečiųjų šalių piliečiams dirbti Lietuvoje buvo padidinta dar dešimtadaliu, iki 35 tūkst. Kiek daugiau nei pusė galės dirbti paslaugų sektoriuje.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
