Anot jo, tie verslai, kurie plėtoja ryšius su šalimi agresore, ras būdų juos apeiti, veiklą teisėtai perkeltų į kitą valstybę.
„Tiesiog yra žmonių ir verslo grupių, kurios visą laiką turi mintyje tai, kad darys biznį su tokiomis valstybėmis, tai yra jų apsisprendimas. Apsisprendimas yra toks, jie patys rizikuoja savo reputacija ir finansiniais dalykais, bet nemanau, kad prievartiniu būdu galėtume pakeisti“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė S. Skvernelis.
„Tie žmonės, kurie norės, jie galės tą daryti formaliai, turint jurisdikciją, ne iš Lietuvos, o iš kažkokios artimos valstybės“, – tikino jis.
„Vardan Lietuvos“ lyderis akcentavo, kad tokioms Lietuvos bendrovėms turėtų būti skiriamas papildomas institucijų dėmesys, ypač jei šios siekia dalyvauti valstybės projektuose.
S. Skvernelio teigimu, „sunkiai suvokiama ir įmanoma“, kad „artimiausiais dešimtmečiais“ Lietuva galėtų plėtoti normalius ekonominius santykius su Rusija.
„Sprendimas verslui turi būti labai aiškus (...) buvo kelios krizės, susijusios su valstybe (Rusija – ELTA) ir tada jau buvo sakoma, kad tai nėra patikima šalis. Tai yra valstybė, kuri užsiima agresija prie pat Lietuvos sienų. Su agresoriumi turėti ekonominius santykius yra ir rizikinga, ir pavojinga“, – kalbėjo ekspremjeras.
ELTA primena, kad šią savaitę Seimo Užsienio reikalų komitetas uždarame posėdyje aptarė ir grąžino iniciatoriams tobulinti grupės parlamentarų įregistruotą rezoliuciją „Dėl teroristinės Rusijos įtakos apribojimo”, kurį pasiūlyta tobulinti.
Seimui siūloma įpareigoti verslininkus ir įmones, kurie turi komercinių interesų Rusijoje, užsiregistruoti specialios komisijos viešajame registre ir pagrįsti, kodėl jie tęsią savo veiklą karą prieš Ukrainą pradėjusioje šalyje.
Rusijos verslininkams siūloma neleisti ir įsigyti bei turėti nekilnojamojo turto Lietuvoje be specialaus vyriausybės leidimo, taip pat siūloma svarstyti nekilnojamo turto įsigijimo Lietuvoje apribojimus Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims.
Vyriausybę siūloma įpareigoti pateikti parlamentui teisės aktus, numatančius, kad už teroristinės valstybės veiksmus atsako ir tos valstybės juridiniai asmenys, kuriems būtų neleidžiama vykdyti veiklos Lietuvos teritorijoje.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, nuo pernai sausio iki spalio eksportą į Rusiją sustabdė 360 Lietuvos įmonių, tačiau 261 bendrovė į šalį agresorę dar vežė savo produkciją. Šią statistiką praėjusią savaitę paskelbė LRT. Daugiausia į Rusijoje dar veikė optikos, medicinos ir matavimo prietaisus, transporto priemones, elektros įrangą, katilus ir mechaninius įrenginius eksportuojančių bendrovių.
