Pirmadienį tiesioginėje DELFI TV transliacijoje dalyvavęs S. Skvernelis atkreipė dėmesį į pastaruoju metu pasigirdusius kai kurių rinkos dalyvių nuogąstavimus esą dėl prastų oro sąlygų netrukus kils kainos.

„Matosi tokia tendencija, tokie prevenciniai pareiškimai, kad dėl įvairiausių sąlygų – ar tai lijo, ar buvo sausra, ar vienam pasaulio krašte atsirado įtampos – iškart sakoma, kad visa ta našta guls ant vartotojų pečių.

Manau, kad tikrai turime pakankamai daug institucijų, kurios vykdo rinkos priežiūrą, kurios privalo užtikrinti, kad tai nėra iš anksto suplanuoti susitarimai. Ar tikrai tos pelno maržos realiai yra tokios, kokios skelbiamos? Ar nėra užslėptų papildomų mokesčių, kalbant apie prekybos centrus, kas susiję su tiekėjais? Mes tokią informaciją irgi gauname“, – dėstė jis.

S. Skvernelis teigė, kad nekalba apie kainų reguliavimą ar grįžimą prie planinės ekonomikos.

„Bet galime daryti įtaką mokestiniais būdais, įvairiomis lengvatomis, kalbant apie konkurencijos išplėtimą, galbūt mažųjų prekybos tinklų atsiradimą, skatinimą patiems ūkininkams prekiauti“, – sakė jis.

Vyriausybės vadovo manymu, visuomenei labai daug klausimų sukelia gamintojų, perdirbėjų ar prekybininkų teiginiai, kad netrukus kas nors pabrangs.

„Jei pasakoma, kad vieno ar kito produkto sudėtinėje dalyje, kalbant apie tuos pačius grūdus, lyginamoji kaina yra nuo 3 iki 5 proc., o šnekama, kad galutinis produktas turėtų pabrangti vos ne 30–40 proc. ir daugiau, – kalbėjo jis. – Kada žaliavų rinkoje būna kitokia situacija, mes labai retai girdime apie galutinio produkto kainos mažėjimą.“

Ribos darbą sekmadieniais

S. Skvernelis pasakojo, kad viena priemonių prekybos tinklų koncentracijai mažinti gali būti parduotuvių darbo sekmadieniais ribojimas.

„Kiek žinant Seime nuotaikas, ko gero pritarimas ir bus, kalbant apie darbo laiko ribojimą – kad sekmadieniais (iš pradžių ne kiekvieną sekmadienį) galėtų būti darbo laikas apribotas. Panašus modelis taikomas Lenkijoje. Išimtis bus, kad gali dirbti pats šeimininkas arba jo šeimos nariai.

Iššūkis – kaip padaryti, kad mažųjų verslų atsirastų ir didžiuosiuose miestuose, kur dabar matome, kad centruose toje pačioje vietoje stovi trys didžiausi prekybos centrai“, – kalbėjo premjeras.

DELFI primena, kad atitinkama Darbo kodekso pataisa Seime birželį buvo priimta po pateikimo ir šiuo metu yra svarstymo stadijoje.

Tačiau S. Skvernelis teigė, kad neketina siūlyti kokių nors pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pakeitimų ar lengvatų atskiroms prekių grupėms.

„Manau, kad kol nėra absoliučiai jokios garantijos, jog PVM sumažinimas atsilieptų tiesiogiai vartotojui, o ne būtų dar viena galimybė turėti didesnį pelną prekybininkams, tai to tikrai nedarysime.

Yra kitos priemonės kaip skatinti, yra labai didelė administracinė našta, didelis reguliavimas. Tai yra viena iš nišų, kur galėtume pasižiūrėti ir suteikti paprastesnę administracinė procedūrą, pavyzdžiui, ūkininkams, auginantiems savo produkciją, ją realizuoti ir pardavinėti“, – aiškino jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (835)