Trečiadienį Vyriausybė nusprendė, kad draudžiama visose parduotuvėse, prekybos centruose bei paslaugų teikimo vietose vykdyti prekybą laikinose prekybos vietose (išskyrus prekybą maisto produktais, pirotechnikos priemonėmis ir prekybines saleles), t. y. kai prekyba vykdoma ne fiziškai atskirtose parduotuvėse, o pavyzdžiui bendrose prekybos centrų patalpose, praėjimuose ir pan.
Taip pat įvesta rekomenduoti visose parduotuvėse, prekybos centruose, turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose bei paslaugų teikimo vietose nenaudoti trumpalaikių pardavimų skatinimo priemonių (išpardavimų, nuolaidų valandų, degustacijų ir kt.), kurios didina pirkėjų ir lankytojų srautus tam tikru itin trumpu laiku ir tam tikroje vietoje. Tai negalioja prekybai internetu.
Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas Vyriausybės posėdžio metu teigė, kad dėl įvedamų ribojimų gali didėti kainos, būti pažeidžiami konkurencijos įstatymai.
„Poveikio vertinimas nebuvo darytas, nepaisant to, galimą poveikį reikia turėti galvoje. Poveikis pats paprasčiausias bus tas, kurio siekiama – didesnės kainos prekėms, kurioms nebetaikoma nuolaida. Kitas dalykas, pati rekomendacija labai nekonkreti ir gali paskatinti konkurentų pardavėjų, prekybos tinklų tarpusavyje veiksmų derinimą, siekiant išsiaiškinti konkrečias sąvokas naudojamas rekomendacijose. Pavyzdžiui, kokioms prekėms negalima taikyti nuolaidų, kokiose vietose, kiek ilgai negalima taikyti. (…) Kainų padidėjimas gali trukti kur kas ilgiau nei labai trumpas laikotarpis. Tokios galėtų būti neigiamos pasekmės.
Ar didesnės kainos sumažins žmonių srautą? Kadangi turime prieš kalėdinį laikotarpį, žmonės vis tiek pirks dovanas ir tikrai ne visi žmonės persimes į pirkimus internetu. Klausimas, ar įvertinta, kiek to srauto sumažės, ar jis sumažėtų tiek, kad būtų veiksmingi rezultatai. Kadangi rekomendacija labai nekonkreti gali pasekmė būti tokia, kad trumpalaikės skatinimo priemonės nebus taikomos ir elementarioms maisto prekėms: jogurtui, duona, sviestui. Matoma, kad tokių akcijų yra dažnai“, – nuogąstavimus išsakė Š. Keserauskas.
Laikinai premjero pareigas einantis Saulius Skvernelis į tai replikavo, kad prekybininkai informuodami apie akcijas turėtų nurodyti, kad nemokamai gaunamas ir koronavirusas.
„Jei dėl akcijų ir nuolaidų, kurios čia kažkam kelia galvos skausmą, tai galėtų ir prekybininkai, jei tokia logika vadovaujantis, pilna apimtimi reklamą daryti – perki du jogurtus už vieno kainą plius nemokamai gauni Covid-19 virusą, būtų labai aiškiai atskleista. Apie išpardavimus masinius, juoduosius penktadienius ar geltonuosius šeštadienius, tą patį reikia pasakyti – gera kaina ir potencialiai nemokamas virusas, loterija – kam pasiseks, gaus ar negaus, pasvarstyti galima. Yra rekomendacijos, nurodymai kurie priiminėjami, vienintelė smulkmena – reikia jų laikytis, vadovautis sveiku protu. Jei yra ekonominis interesas aukščiau už sveikatą tai nei nurodymai neveiks“, – teigė S. Skvernelis.
Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pabrėžė, kad tai yra rekomendacija, o ne draudimas.
„Iš tikrųjų, jeigu mes tokiu principu priimtume karantino sprendimus, įvertindami visas įmanomas pasekmes, ilgai vertindami, tuomet turbūt jokio sprendimo negalėtume priimti. Noriu priminti, kad tai viso labo yra rekomendacija, kuri, kaip ir minėjau, pavasarį labai panaši galiojo. Tai nesutrukdė taikyti nuolaidas maisto prekėms. Tikslas labai paprastas, kad nebūtų masinių kvietinių į „Juoduosius penktadienius“ ar panašius dalykus. Tai nėra joks draudimas, tai rekomendacija, suderinta su asocijuotomis struktūromis. Nematau čia jokios grėsmės“, – teigė A. Veryga.
