„Mes (su deficitu – BNS) užsimojome pagal situaciją, kurią realiai turime šiemet. Matome, kokios yra makroekonomines prognozes. Numatyta deficito mažinimo strategija per artimiausius trejus metus, tai situacija manau reali, jei matome, kad mūsų prognozuojamas BVP kitais metais turėtų augti virš 3 proc.“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.
„Situacija, manau, tikrai yra tvari. Skolos aptarnavimo kaštai yra iš esmės juokingai maži“, – pridūrė jis.
Jo teigimu, netgi su priverstiniu pasiskolinimu šiemet, skolos administravimo kaštai mažės.
„Tai yra tvarios paskolos, keliolikai metų su neigiamomis, arba vidutinėmis 0,4 proc. palūkanomis“, – teigė premjeras.
S. Skvernelis pabrėžė, kad biudžete nėra numatytas perteklinis išlaidavimas.
„Iš esmės mes vykdome tai, kas numatyta įstatymuose. Tikrai negalima atsisakyti ilgalaikių priemonių, bet tikrai nėra taip, kad dar paišlaidaukime“, – sakė ministras pirmininkas.
Šių metų valdžios sektoriaus deficitas – skirtumas tarp išlaidų ir pajamų – gali siekti 8,8 proc. BVP. Skylė biudžete susidarė dėl papildomų valdžios išlaidų, siekiant sumažinti koronaviruso krizės žalą, ir dėl sumažėjusių pajamų susitraukus ekonomikai.
Pagal finansų ministro pristatytą planą, 2022 metais deficitas turėtų sumažėti iki 2,7 proc. BVP, o 2023 metais – iki 1,6 proc. BVP.
Šiais metais valstybė didino išlaidas dėl koronaviruso, bet pats biudžetas peržiūrėtas nebuvo.
Finansų ministras Vilius Šapoka Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė, kad kitų metų biudžetas bus panašus kaip šių metų faktinė situacija.