„2019 metų biudžetas – šalies išsivystymo eigą pakeisiantis biudžetas“, – ketvirtadienį Seime per pirmąjį biudžeto projekto svarstymą pareiškė S. Skvernelis.
Pasak premjero, 2019 metų biudžetu, kuriame didžiausią svorį turi pavasarį patvirtinta mokesčių reforma, sprendžiamos svarbiausios šalyje susikaupusios problemos, iš kurių kaip didžiausią jis įvardino demografiją.
S. Skvernelio teigimu, kitąmet pokyčius pajaus ne tik mažiausiai uždirbantys, kaip šiemet, bet ir vidutines pajamas gaunantieji gyventojai.
Jo teigimu, per trejus metus darbo mokesčiai sumažės vidutiniškai 6 proc. „ir Lietuva šiuo atžvilgiu taps konkurencingiausia Baltijos šalyse“.
„(Mokesčių, pensijų, švietimo, sveikatos, inovacijų ir šešėlio mažinimo – BNS) reformų įgyvendinimas suplanuotas 2019 metų biudžete vidutiniu laikotarpiu padidins šalies bendrą vidaus produktą beveik dviem procentiniais punktais. Bus naujai sukurta daugiau nei 26 tūkst. darbo vietų“, – žadėjo premjeras.
Pasak jo, 2019 metais BVP augs 2,8 proc., vidutinė metinė infliacija neviršys 2,5 proc., vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių augs 7,2 proc., o nedarbo lygis sumažės beveik 6 proc., vidutinė senatvės pensija padidės 26,5 eurų, vaiko pinigai didinami nuo 30 eurų iki 50 eurų.
Premjeras atmetė kaltinimus, kad mažėja savivaldos biudžetas: „2016 metais buvo 2,3 mlrd. eurų, 2017 metais – 2,5 mlrd. eurų, 2018 metais – 2,7 mlrd. eurų, 2019 metais – 2,9 mlrd. eurų“.
Jis pripažino, kad savivaldybėms kitais metais, skirtingai negu anksčiau, teks imtis aktyvesnių veiksmų, siekiant sukurti sąlygas steigti verslą, kurti naujas darbo vietas, pritraukti investicijų savivaldybėje ir mažinti šešėlį.
Parlamentarai ketvirtadienį pradėję pirmąjį 2019 metų biudžeto projekto svarstymą, išklausė komitetų siūlymus dėl papildomo finansavimo ir grąžino projektą taisyti Vyriausybei. Antrasis biudžeto svarstymas numatytas gruodžio 6 dieną, o priėmimas – gruodžio 11 dieną.
Seimo nariai, komitetai ir institucijos pateikė siūlymų papildomai kitų metų biudžete įvairioms reikmėms numatyti dar 611,5 mln. eurų. Valstybės kontrolės teigimu, pagal suplanuotus kitų metų valdžios sektoriaus biudžetus, valstybei nėra erdvės prisiimti daugiau įsipareigojimų.