aA
Didžioji dalis politinių sprendimų gali būti grįsti įrodymais, o ne ideologija, sako premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas ekonomikos ir strateginių pokyčių valdymo klausimais Lukas Savickas.
Lukas Savickas
© DELFI / Domantas Pipas

Jis pasakojo, kad dar pačioje darbo Vyriausybėje pradžioje ėmėsi pokyčių projektų, prie kurių priskiria šiemet priimtas šešias struktūrines reformas švietimo, sveikatos, mokesčių, inovacijų, šešėlio mažinimo ir pensijų srityse.

„Pakeitimai didžiausius atlyginimus uždirbantiems orientuoti į sistemos sutvarkymą, bendrą logiką ir mūsų visų bendros ekonomikos augimą“, – interviu DELFI apie įvedamas „Sodros“ lubas sakė L. Savickas.

Prieš tai asociacijoje „Investor`s Forum“ dirbęs S. Skvernelio komandos narys teigė, kad šalies konkurencingumo didinimas yra ne interesų grupių, o visos valstybės klausimas.

– Kuo užsiima premjero patarėjas ekonomikos klausimais?

– Esu atsakingas už dvi dideles temas. Pirmoji – ekonominiai klausimai, kita mano sritys yra strateginių pokyčių valdymas. Daugiausiai dirbu su Ūkio ir Finansų ministerijomis verslo aplinkos ir konkurencingumo didinimo srityse. Taip pat tenka dalyvauti Susisiekimo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų klausimų aptarime. Iš pastarosios – kas susiję su mokesčiais, minimalia mėnesine alga (MMA). Esu Vyriausybės atstovas Trišalėje taryboje.

Kalbant apie strateginių pokyčių valdymą, su tuo susijusios mano studijos, ankstesnės patirtys. Su premjeru nuo pat pradžių kalbėjome, kad nepriklausomai nuo Vyriausybės ar ministrų, dažnai susiduriama su iššūkiu, kaip įgyvendinti prieš rinkimus siūlytas idėjas. Pradėjome nuo to, kad identifikavome takoskyrą tarp rutininės veiklos, kurią valstybė tiesiog vykdo ar tęsią, ir pokyčių projektų, kuriuos apibrėžiame kaip unikalią veiklą, ji nėra kartojama ir turi labai aiškią pradžią bei pabaigą.

Identifikavome takoskyrą tarp rutininės veiklos, kurią valstybė tiesiog vykdo ar tęsią, ir pokyčių projektų, kuriuos apibrėžiame kaip unikalią veiklą.
L. Savickas

Tada apsibrėžėme sąrašą ir išskyrėme svarbiausius pokyčių projektus, nutarėme, kad nereikia slėptis už institucijų pavadinimų. Prie kiekvieno projekto yra nurodyti aiškūs jo savininkai ir vadovai – asmenys, nešantys atsakomybę už jų įgyvendinimą. Galima pastebėti, kad žiniasklaidoje vienas ar kitas viceministras jau naudoja šią naująją terminologiją, tokius žodžius kaip „projektas“, „programa“, „portfelis“. Dar yra sukurta strateginių projektų portfelio komisija. Šiame formate premjeras prižiūri darbų eigą ir valdo rizikas.

– Galėtumėte pateikti kokį nors pokyčių projekto pavyzdį?

– Šešios struktūrinės reformos, apie kurias pastaruoju metu visiems teko daug girdėti. Jos nuo pat pirmos dienos valdomos kaip šešios programos. Programa, tai – tarpusavyje susijusių projektų visuma, kuri siekia to paties tikslo. Pavyzdžiui, švietimo programa turi penkis projektus.

– Minėjote, kad pokyčių projektas turėtų būti ne rutininė veikla. Kas, pavyzdžiui, mokesčių reformoje yra nerutininio?

– Mokestinės sistemos pakeitimas yra projektas, kuris turėjo būti laiku suvaldytas. Tai reiškia, kad laiku turėjo būti sukurta koncepcija, parengtas įstatymo projektas, kuris turėjo būti laiku suderintas su visuomene, pateiktas Vyriausybei, Seimui, kad būtų laiku priimtas. Mokestiniai pakeitimai tradiciškai būdavo priimami su biudžetu, o mes užsibrėžėme tikslą juos priimti 6 mėnesiai iki įsigaliojimo.

Lukas Savickas
Lukas Savickas
© DELFI / Domantas Pipas

– Vyriausybės programoje numatoma mažinti skurdą, pajamų nelygybę. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad šie rodikliai Lietuvoje blogėja. Kodėl?

– Nėra vienareikšmio atsakymo, kad taip ir yra. Jei neklystu, naujausi duomenys surinkti 2016 metais, todėl naujausių sprendimų įtakos pagal juos negalima vertinti. Vis dėlto, daugiausiai uždirbančiųjų pajamos augo sparčiau nei mažiausiai uždirbančiųjų, todėl dėl taikomos metodologijos jie išprovokuoja pajamų nelygybės rodiklį. Tačiau naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kad mažiausiai uždirbančiųjų pajamos per metus augo išskirtinai sparčiai. Dar matome, kad senatvės pensijų augimo tempas toks pats kaip ir atlyginimų.

Daugiausiai uždirbančiųjų pajamos augo sparčiau nei mažiausiai uždirbančiųjų, todėl dėl taikomos metodologijos jie išprovokuoja pajamų nelygybės rodiklį.
L. Savickas

– „Sodros“ duomenys įtraukia tik darbo pajamas, o kaip bus įtraukus ir kitas, dar neaišku.

– Taip, tačiau tai tik pavyzdys, kaip turint skirtingus laikotarpius, galima matyti pokyčius. Tą 12,4 proc. pajamų didėjimą labiausiai pajautė mažiausių pajamų gavėjai ir tai lėmė praėjusių metų Seimo ir Vyriausybės sprendimai. Buvo padidintas MMA ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), prisidėjo ir „Sodros“ grindys. Jos buvo orientuotos į asmenis, kurie nesumoka „Sodros“ mokesčių nuo MMA ir rizikuoja turėti labai mažas socialines garantijas. Taip pat spręsta šešėlinės ekonomikos problema, o dabar pasiektas rezultatas, kad uždirbančiųjų iki MMA skaičius smarkiai sumažėjo. Lietuvoje buvo savivaldybių, kur daugiau nei 20 proc. asmenų neuždirbdavo MMA, o dabar visose savivaldybėse yra iki 15 proc.

– Žiūrint į statistiką, nesimato kaip žmonių pajamos keitėsi realiai. Jei darbdavys pradeda didesnę dalį atlyginimo mokėti oficialiai, statistika pagražėja, bet darbuotojo piniginė nuo to nepastorėja.

– Dėl to viena iš struktūrinių reformų orientuota į šešėlio mažinimą. Matome didžiulį potencialą šioje srityje, o „Sodros“ grindys buvo viena iš priemonių. Sutinku, kad gali būti taip, jog faktiškai žmogui pajamų lygis nepasikeitė, bet pagaliau jis buvo oficialiai apskaitytas. Tai irgi turi daug teigiamų pasekmių, pavyzdžiui, žmogus dėl to užsitikrina socialines garantijas.

– Vyriausybė žada suvaldyti kainas. Ar turite konkrečių pasiūlymų?

– Būtų ankstyva man pasakyti pasiūlymus. Tačiau tema yra premjero darbotvarkėje, nors dažnai sakoma, kad nėra pagrindo jos kelti. Manau, kad daugeliui mūsų yra pakilę antakiai pamačius kainas svetur ir palyginus jas su vietinėmis. Galime pažiūrėti ir į statistiką – galutinė maisto kaina Lietuvoje nuo 2010 metų augo bene sparčiausiai Europos Sąjungoje. ES ji augo 13 proc., o Lietuvoje – 21 proc. Žaliavų ir importo kainos šio augimo nepaaiškina, to nepadaro ir MMA augimas.

Manau, kad daugeliui mūsų yra pakilę antakiai pamačius kainas svetur ir palyginus jas su vietinėmis.
L. Savickas

Dar galime pažiūrėti į prekybos tinklų koncentraciją Lietuvoje, kuri yra viena didžiausių ES. Tiesa, tai nėra vien tik Lietuvos problema, todėl kyla klausimas, kodėl net ir didelę koncentraciją turinčiose šalyse kainos auga skirtingai. Manau, kad Lietuvoje ši problema labai opi dėl to, kad gyventojai maistui skiria vidutiniškai penktadalį viso savo vartojimo ir tai yra vienas didžiausių rodiklių ES. Mūsų tikslas, kad gyventojų pajamas didinantys sprendimai ir pasiektų gyventojus.

– Per biudžetą perskirstomo bendrojo vidaus produkto dalis Lietuvoje yra viena mažiausių ES. Kaip manote, ar ji turėtų būti didesnė?

– ES vidurkis yra 40 proc., EBPO šalių vidurkis – 34 proc., todėl be abejo yra kur pasistiebti. Matome, kad pastaruosius 5 metus BVP dalis didėjo ir 2017 metais siekė 30 proc. 2018 metais santykis turėtų pasiekti 30,9 proc., o 2019 metų prognozė – 31,2 proc. Trajektorija teisinga, bet dar kyla keblumų dėl didelės šešėlinės ekonomikos Lietuvoje.

– Trajektorija teisinga, bet gal BVP dalis augtų dar sparčiau, jei nemažintumėte mokesčių (neplėstumėte NPD taikymo)?

– Turbūt niekas nesiginčys, kad vienas pagrindinių gerovės rodiklių yra BVP dalis vienam gyventojui. Per pirmuosius 10 metų ES mes padarėme smarkų šuolį, pradėjome su 50 proc. ES vidurkio ir pakilome iki 75 proc., tačiau ties tuo sustojome. Tai paskatino imtis sprendimų, kurie leistų poziciją ir vėl kilstelėti. Europos Komisija, Tarptautinis valiutos fondas, EBPO rekomendavo imtis struktūrinių pokyčių. Tai ir buvo pagrindinis motyvas, nuo kurio atsispirdami pateikėme reformų paketą. Jis imlus valstybės lėšoms, bet sukuria prielaidas valstybės proveržiui. Artimiausiu metu tikimės pateikti makroekonomistų atliktą vertinimą, kokį papildomą BVP augimą generuos įgyvendintos reformos.

– Lietuvos banko ekonomistai sakė, kad šalies ekonomika ir taip sparčiai auga (maždaug 4 proc.) ir jos nereikėtų kaitinti papildomai.

– Biudžetas, kaip ir pernai, taip ir toliau planuojamas perteklinis. Valstybė ekonomikos dirbtinai nekaitina, tačiau kuria prielaidas tvariam ekonomikos augimui.

Valstybė ekonomikos dirbtinai nekaitina.
L. Savickas

– Tarptautinės organizacijos Lietuvai dar rekomenduoja įsivesti turto mokesčius. Vyksta diskusijos dėl senų ir taršių automobilių registracijos mokesčio, buvo pasiūlymas dėl antrojo gyvenamojo būsto apmokestinimo. Ar iki metų pabaigos bus priimti sprendimai?

– Šie pasiūlymai diskutuojami, nes yra nevienareikšmiai ir susiję su tuo, kaip mes matome progresyvumą turto apmokestinime. Šiuo metu konkrečių planų nėra.

– Prieš rinkimus buvo daug kalbų apie tai, kad reikia įvertinti ir panaikinti įvairias mokesčių lengvatas. Šiuo metu šis klausimas lygtais paliktas ramybėje. Kodėl?

– Nesakyčiau, kad paliktas ramybėje. Buvo atlikta mokesčių lengvatų peržiūra, kurios pagrindinis kriterijus buvo – kokio efekto iš lengvatos norima ir ar ji leidžia jo pasiekti. Po to pasiūlyta kai kurias nepagrįstas lengvatas naikinti, kai kurie sprendimai priimti Seime, tačiau ne visi. Kalbant apie lengvatų individualiai veiklai ar smulkiam verslui naikinimą, pasaulyje jos populiarios, turi savo tikslą. Dėl to yra daugiau atsargumo.

– Lietuvos banko ekonomistai siūlė apskritai naikinti verslo liudijimus.

– Verslo liudijimai buvo peržiūrėti ir sutarta peržiūrėti sąrašą veiklų, kurioms jie gali būti išsiimti. Kalbama apie verslo liudijimų atsisakymą rizikingose srityse: statybose, automobilių remonte, vaikų priežiūroje.

Lukas Savickas
Lukas Savickas
© DELFI / Domantas Pipas

– Mokesčių reformoje iš visų sprendimų išsiskiria „Sodros“ lubos, nes jo poveikį pajus didžiausiais pajamas uždirbantys. Kam to reikėjo?

– Viena vertus, pažiūrėkime aplink – nesame unikalūs kalbėdami apie „Sodros“ lubas. Dabar jos bus 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus, t.y. 10 VDU arba per 8 tūkst. eurų per mėnesį. Tai yra vienas aukščiausių dydžių ES: Austrijoje – 5 tūkst., Latvijoje – 4 tūkst., Prancūzijoje – 3 tūkst.

– Jos vėlesniais metais žemės (iki 60 VDU 2021 metais, 5,3 tūkst. eurų per mėnesį).

– Taip, bet dar klausimas, ar pasieksime mano minėtus rodiklius. Objektyvumo dėlei – lubų neturi Suomija, Estija, Slovėnija, kitos valstybės. Tai, kad kiti turi dar nereiškia, kad ir mums reikia, tačiau didelių pajamų gavėjai gali tikėtis tik 20 proc. pensijų pakeitimo normos, o MMA gavėjai – 60–70 proc. „Sodros“ išmokos šiandien jau yra ribojamos.

Dar yra bendras reformos kontekstas, kai bazinė pensija iškelta į valstybės biudžetą, konsoliduojami „Sodros“ mokesčiai ir perskirstymo elementas keliasi į valstybės biudžetą. Jis dar sustiprinamas su progresiniu 25 proc. gyventojų pajamų mokesčiu aukštos pajamoms. Progresyvumas sutelktas ten. Dar reikia pripažinti, kad „Sodros“ lubos Lietuvoje jau egzistuoja, bet buvo taikomos tik individualią veiklą vykdantiems asmenims. Čia irgi turėjome netolygumą, kuris provokavo klausimą dėl lubų.

Galiausiai, investuotojai į du mūsų užduodamus klausimus atsako iš esmės taip pat. Kai klausiame, kodėl investavo Lietuvoje, atsako, kad dėl kvalifikuotos darbo jėgos. Kai klausiame, kokia yra pagrindinė problema, atsakymas – kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Sprendimas dėl „Sodros“ lubų kuria prielaidas, kad Lietuva bus konkurencingesnė ir galės sėkmingiau kovoti dėl specialistų, kuriančių darbo vietas.

– Suprantu šiuos argumentus, turbūt teisinga, kad kiek įmoki į „Sodrą“, tiek iš jos ir atgauni, bet daugiausiai uždirbančiųjų pajamos po reformos padidės labiausiai. Kodėl centro kairės Vyriausybė situaciją labiausiai gerina turtingiesiems?

– Tikrai nesutikčiau, kad situacija labiausiai pagerinama turtingiesiems. Reikėtų vertinti per tai kam valstybė skiria didžiausius reformos kaštus. Jie orientuoti į pajamų didinimą mažiausias ir vidutines pajamas gaunantiesiems gyventojams, būtent jiems bus mažinama mokestinė našta. Pakeitimai didžiausius atlyginimus uždirbantiems orientuoti į sistemos sutvarkymą, bendrą logiką ir mūsų visų bendros ekonomikos augimą. Tikrai nesakyčiau, kad tai yra ideologiškai motyvuotas sprendimas, jis yra labiau pragmatiškas.

Pakeitimai didžiausius atlyginimus uždirbantiems orientuoti į sistemos sutvarkymą, bendrą logiką ir mūsų visų bendros ekonomikos augimą.
L. Savickas

– Pavasarį ir vasarą, kai Seime vyko mokesčių reformos svarstymas, pasigirdo gandų, kad tikrieji siūlomų pakeitimų autoriai yra asociacija „Investors` Forum“. Gabrielius Landsbergis prieš kurį laiką užsiminė, kad jos iniciatoriai gali būti suinteresuoti verslo atstovai, kurie galimai yra premjero patarėjai. Kaip manote, čia apie jus kalbama?

– Nėra ko slėpti, apie 8 mėnesius dirbau „Investors`Forum“. Mano vertinimu, tai buvo natūralus karjeros pasirinkimas – grįžęs į Lietuvą 4 metus dirbau „Investuok Lietuvoje“, buvau padalinio vadovas, galimybių toliau kilti hierarchijoje neturėjau, todėl judėjau horizontaliai, į organizaciją, kuri dirbo su panašiais klausimais.

Mano paties motyvacija visada buvo paprasta – kaip užtikrinti didesnį šalies konkurencingumą ir manau, kad tai nėra interesų grupių klausimas. Tai yra valstybės klausimas, nes konkurencingumas leidžia mums kurti naujas darbo vietas, užtikrinti didesnes pajamas gyventojams ir judėti į priekį.

Mano paties motyvacija visada buvo paprasta – kaip užtikrinti didesnį šalies konkurencingumą ir manau, kad tai nėra interesų grupių klausimas.
L. Savickas

– Ar palaikote ryšius su asociacija susijusiais Rūta Skyriene, Rolandu Valiūnu, Kęstučiu Lisausku? Ar jie turi įtakos jūsų požiūriui į kai kuriuos klausimus?

– Galiu labai ramiai atsakyti, kad jokių neformalių ryšių mes neturime. Su K. Lisausku man atrodo nesu susidūręs akis į akį nuo pat darbo „Investors`Forum“ pabaigos, su R. Skyriene ir R. Valiūnu susiduriame įvairiuose darbiniuose formatuose, bet tai neišvengiama. Ši asociacija yra viena iš penkių nacionalinį susitarimą su Vyriausybe pasirašiusiųjų. Dar esu atsakingas už darbo grupę, kuri koordinuoja to susitarimo įgyvendinimą, todėl tenka reguliariai dirbti su jais, o dar yra Trišalė taryba.

– Ar tie 8 mėnesiai „Investors`Forum“ turėjo įtakos jūsų pasaulėžiūrai?

– Manau, kad ten atėjau jau su aiškia pasaulėžiūra. Mano įsitikinimai buvo susiformavę.

– Dirbate su politikais, o jūsų požiūris į procesus valstybėje panašus į tokį, koks būtų verslo organizacijoje, siekiate didesnio efektyvumo. Tačiau politika nuo verslo skiriasi tuo, kad reikia priimti ir vertybinius sprendimus. Jei pasitaiko politikų priimtų sprendimų, kuriems jūs asmeniškai nepritariate, ar tada sunku vis tiek su jais dirbti?

– Patarėjai gali būti labiau orientuoti į politics (angl. politika kaip galios žaidimas) arba labiau į policy (politika kaip teisinės sistemos kūrimas). Aš esu labiau policy žmogus ir daugiausiai dirbu su „virtuve“, t.y. Vyriausybės kanceliarijos tarnautojais, ministerijų komandomis ir mes siekiame rezultato. Dar galbūt esu perdėm idealistas ir tikiu įrodymais grįstu valdymu. Nors sutinku, kad kai kurie sprendimai valstybėje gali ir turi būti grįsti ideologija ir įsitikinimais, tačiau tikiu, kad didesnė (jei ne didžiausia) dalis gali būti grįsta kompetentinga analize, alternatyvų išgryninimu, poveikio vertinimu. Manau, kad geriausias sprendimas gali būti surandamas tokiu būdu.

Sutinku, kad kai kurie sprendimai valstybėje gali ir turi būti grįsti ideologija ir įsitikinimais, tačiau tikiu, kad didesnė (jei ne didžiausia) dalis gali būti grįsta kompetentinga analize, alternatyvų išgryninimu, poveikio vertinimu.
L. Savickas

L. Savickas yra įgijęs Europos viešųjų reikalų magistro laipsnį Mastrichto universitete Olandijoje, prieš tai Jungtinės Karalystės Jorko universitete įgijo politikos ir tarptautinių santykių bakalauro laipsnį.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuva užsienio akimis: darbuotojai emigruoja, bet pensininkai lieka (161)

Kad nepatirtų ekonominio nuosmukio, rytinėms ES narėms teks susigrąžinti išvykusius darbuotojus...

Papildomos pensijos derlius – 3 atlyginimai per 5 metus (42)

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas...

Bene keisčiausiame mieste pasaulyje savaitgalis kainuoja tūkstančius (46)

Bemaž pusė tūkstančio už viešbučio kambarį, šimtai už įėjimą į pramogų parką, o jame...

Neįprasta strategija, kaip svarbiausius sprendimus priima turtingiausias pasaulio žmogus (61)

Jeffas Bezosas , „ Amazon “ įkūrėjas ir vadovas, yra užimtas žmogus. Valdyti tokio dydžio...

Kinija atšaukia prekybos derybas su JAV (25)

Remiantis „The Wall Street Journal“ pranešimu, Kinija atšaukė derybas dėl prekybos su...

Top naujienos

Rusijos scenarijus 2050-iesiems: Kremlius prognozuoja neišvengiamą karą su Vakarais (587)

Susiskaldžiusi Europa , stagnuojančios JAV ir drąsus daugiapolis pasaulis, kuriame Kremlius...

Lietuva užsienio akimis: darbuotojai emigruoja, bet pensininkai lieka (161)

Kad nepatirtų ekonominio nuosmukio, rytinėms ES narėms teks susigrąžinti išvykusius darbuotojus...

Rimvydas Valatka. Išgirsti popiežių Pranciškų pavergto proto šalyje (316)

Kodėl pavergto proto? Juk popiežius Pranciškus aiškiai pasakė, kad „ši tauta iš tiesų...

Baigėsi popiežiaus vizitas Lietuvoje: miniai žmonių – išskirtinis gestas linkėjo tapti vilties švyturiu, atnaujinta 19.00 (1321)

Popiežius Pranciškus sako, kad skaudžią istoriją išgyvenusi Lietuva gali tapti vilties švyturiu...

Velionės laidotuvės virto farsu: kur pagarba mirusiajam ir artimiesiems? (10)

Rugsėjo 9 dieną laidojome kaimynę ir daugiavaikę mamą, kuri buvo užauginusi 7 vaikus.

Tikrieji žmogaus teisių gynėjai nepamena Gražulio nuopelnų (30)

Petro Gražulio paskyrimas į Žmogaus teisių komitetą ne tik sulaukė 16 tūkst. parašų,...

Mokslininkai pasiūlė devynias priežastis, kodėl iki šiol dar neaptikome nežemiškos gyvybės (19)

Šiuo metu mokslininkams žinoma, kad visatoje egzistuoja milijonai, o gal ir milijardai planetų,...

Ar kada nors susimąstėte, kaip namus įsirengtų „Hario Poterio“ personažai?

Jei nesate abejingi „Hario poterio“ romanų serijai, veikiausiai perskaitę visas knygas dar kurį...

Audriaus Bružo ir Šorenos skyrybų byloje – lemtingas verdiktas: teismas įvykdė poros prašymą (2)

Tai, kad byra aktoriaus Audriaus Bružo ir dainininkės Šorenos Džaniašvili santuoka paaiškėjo...

Pirmoji budistų vienuolė lietuvė: kartais atrodė, kad neištversiu (20)

„Ir uždarame vienuolyne tam tikrų praktikų pagalba galima pasiruošti taip, kad iš to išėjęs...