Kol kas planas nėra visiškai detalus. Jame numatyta pavesti įvairiausioms ministerijoms surinkti ar išanalizuoti situaciją bei siūlomas priemones. Tačiau plane jau nebematyti daugiausia diskusijų sukėlusių punktų: prekybos laiko ribojimo bei valstybinių vaistinių ar alkoholio parduotuvių. Šios diskusijos jau bus persikėlusios į Seimą.
Neatsisakoma minčių peržiūrėti prekybos tinklų koncentraciją tam tikrose vietovėse, o esant poreikiui ir ją labiau riboti. Taip pat svarstoma taikyti mokestinę paskatą gyventojams, perkantiems maisto produktus turgavietėse, šeimos tipo parduotuvėse ir panašiose smulkaus ir vidutinio verslo įmonėse.
Be visa to, ruošiamasi rinkti sutarčių tarp didžiųjų prekybos tinkų ir maisto produktų tiekėjų duomenis ir juos analizuoti, reikšmingai sumažinti administracinę naštą smulkaus ir vidutinio verslo subjektams.
S. Skvernelis: per didelė koncentracija gali reikšti parduotuvių uždarymą
Premjero teigimu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimo klausimas gali būti svarstomas.
„Pirmiausia galėtume svarstyti, jeigu būtų garantija, kad PVM mažinimas atitieks vartotojui, o neliks prekybos tinklų pelno dalis. Antra, atskiriems produktams siūlymams, lietuviškam ir pan. taikant mažesnį PVM, susidurtume su pagrįsta Europos komisijos reakcija dėl skirtingų sąlygų gamintojams nustatymo. Trečia, savaitę laiko turi žemės ūkio ministras, jei jis tvirtai įsitikinęs ir mano, kad padėtų tai sumažinti produktams kainas, tai savo asignavimu galėtų tą riziką (17 mln. Eur) sau prisiimti“, – kalbėjo jis.
Be to, peržvelgiant prekybos tinklų koncentracija, gali būti imamsi sprendimų, kurie reiktų vienos ar kitos parduotuvės uždarymą.
„Dėl koncentracijos turime skaičius šalies mastu, bet norime nustatyti ir išanalizuoti miestų mastu, atskirų rajonų, kad būtų galima pasižiūrėti, ar koncentracija nėra per didelė, nėra ribojanti konkurencijos. (...) Jei apie naujo investuotojo atėjimą kalbame, tai girdėjome, kad rinka užimta. Tai jei koncentracija keisis, tai bus kur ir ateiti. (...) Pirmiausia turime sulaukti tos informacijos ką pavedėme padaryti, tada ir siūlomi sprendimai, jei matoma per didelė koncentracija, siūloma, kad būtų kitokiu procentu ir tai gali būti padaryta“, – paklaustas ar per didelė koncentracija gali reikšti tam tikrų parduotuvių uždarymą, komentavo S. Skvernelis.
Jis pridėjo, kad bus peržiūrima, ar efektyviai yra naudojama valstybės žemė.
„Yra problemų dėl to, kada buvo įvairūs statiniai statomi, gerokai didesni žemės sklypai suformuoti, nei įsigijo ar išsinuomavo galimas vystytojas pastatus, dėl to norime persižiūrėti ar pagrįstai naudojama ta žemė“, – aiškino premjeras.
Jis taip pat tikino, kad visos priemonės yra aptartos su smulkiu ir vidutiniu verslu. Šios juos tenkina.
„Pirmiausia subalansavimas galios tarp tiekėjo ir prekybininko. Tai rekomendacinio pobūdžio, bet svarbios tipinės sutartys, išvengiant papildomų galimų sąnaudų tiekėjams, kaip baudos, lentynų mokesčiai, tai tiesiog derybinės galios subalansavimas, kad nebūtų fiksuotos kainos reikalaujamos. (...) Viena esminių priemonių, kuri padėtų, tai smulkaus ir vidutinio verslo skatinimas, skatinti mažų prekybos taškų atsiradimą ir trumpinant produktus tiekiančių, tų pačių ūkininkų grandinės kelią nuo ūkininko iki vartotojo. Tai leistų didinti konkurenciją ir turėtų išlošti vartotojas“, – kalbėjo premjeras.
Svarbiu punktu nurodoma ir informacinė sistema, kuri turėtų atskleisti gamintojo, perdirbėjo ir prekybininko dalį. Vyriausybė numačiusi, kad monitoringas turėtų vykti kas ketvirtį.
Plane nurodoma, Vyriausybės siūlomais sprendimais siekiama Lietuvos gyventojus apsaugoti nuo nepagrįstų kainų pokyčių maisto produktų gamybos ir prekybos grandinėje rizikos. Užduočių, ruošiant detalesnes priemones, pateikta įvairiausioms ministerijoms ir institucijoms. Procesas, panašu, gali užsitęsti iki 2019 vasario 15 dienos.
S. Skvernelis pridėjo, kad siekiama, jog pasiūlytų priemonių rezultatai matytųsi jau kitų metų pirmajame ketvirtyje.
Prekybininkų atstovas: kainos nuo šių priemonių nemažės
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorius Laurynas Vilimas dar prieš išeinant posėdžiaujantiems ministrams tikino, kad kuriamos administracinės kliūtys ir biurokratinė našta ne tik neprivilios kitų didžiųjų prekybos tinklų į Lietuvą, bet ir tikrai neturės įtakos kainų mažėjimui ar Lietuvos investicinio patrauklumo didinimui.
„Mažėjanti konkurencija arba ribojimo konkurencija, tikėtina, gali duoti kainų didėjimo efektą. Ir nebūtinai tas didėjimas įvyks pas tuos, kuriuos apribos. Tai mus kaip pirkėjus apribos galbūt kažkur rinktis pigesnę prekę, nes nukreipiama ir skatinama rinktis mažesnes parduotuves ar turgus. Ir dalis žmonių, tikėtina, gali apsigauti ir nueiti į tą segmentą, bet labai paprastai pasitikrinkime. Kainos tose mažose parduotuvėse, turguose, degalinėse yra mažiausiai 20 proc. didesnės nei pas didelius prekybininkus. Tai elementari ekonominė logika“, – kalbėjo jis.
L. Vilimas norėtų, kad ne tik prekybos sektorius būtų analizuojamas dėl konkurencijos, bet ir kiti sektoriai.
„Tikimės, kad tos institucijos, kurios nurodymus gavo tarsis ir konsultuosis, priims mūsų poziciją ir argumentus. Galbūt bendromis jėgomis bus priimti racionalūs visiems tinkantys procesai“, – žurnalistams teigė jis.
Kai kurios Vyriausybės numatytos priemonės gali reikšti, kad tam tikrose vietovėse esant didelei vieno prekybos tinklo koncentracijai, jam gali tekti uždaryti kelias parduotuves. Anot L. Vilimo, neįmanoma liepti prekybininkui uždaryti vieną ar kitą parduotuvę.
„Aš iš tiesų tikrai nelabai įsivaizduoju, ar įmanomi tokie sprendimai, kad kažkas būtų priverstas, didelis ar mažas, užsidaryti parduotuvę, nes tai prasilenktų su Konstitucijoje įtvirtintomis laisvėmis. Koks tikslas, ar tai ištirti ir žinoti, kiek kokiame valstybės valdomame administraciniame vienete, kokia dalis vieno prekybos tinklo, tą įmanoma padaryti. Ką Vyriausybė su tokia informacija darys, kol kas nežinau“, – kalbėjo L. Vilimas.
L. Vilimo teigimu, 5 prekybos tinklai dalinasi virš 70 proc. maisto prekių ir gėrimų rinkos. Vidutiniškai maisto prekių ir gėrimų prekybos marža siekia apie 20 proc.
DELFI pateikia Vyriausybės paruoštą priemonių planą.
Iki lapkričio 1 dienos numatyta:
Ūkio ministerija turi parengti tipines sutarčių tarp maisto produktų tiekėjų ir prekybos tinklų sąlygas, apimančias subalansuotas abiejų pusių teises ir pareigas, kurias rekomenduojama įtraukti į verslo subjektų tarpusavio sutartis, t.y. paruošti gerosios praktikos sąrašą ir tuo pačiu paruošti blogosios praktikos sąrašą, kurios neatitinka etiškų ir sąžiningų verslo subjektų tarpusavio santykių ir kurių nerekomenduojama įtraukti.
Taip pat Ūkio ministerija turi pateikti Vyriausybei teisės aktų projektus dėl institucijos, kuri būtų įgaliota, be kitų funkcijų dar ir rinkti sutarčių tarp didžiųjų prekybos tinkų ir maisto produktų tiekėjų duomenis ir juos analizuoti, stebėti, kiek gerosios praktikos ir blogosios praktikos sąlygų įtraukiama į sutartis tarp didžiųjų prekybos tinklų ir maisto produktų tiekėjų, reguliariai skelbti apibendrintus atskirų didžiųjų prekybos tinklų duomenis, didinti rinkos dalyvių, vartotojų sąmoningumą. Turi pateikti ir tokius teisės aktų projektus, kuriais būtų stiprinami Konkurencijos tarybos veikla ir įgaliojimai. Numatyti galimybę pirkimuose įvertinti pirkimo iš smulkaus ir vidutinio verslo subjektų kriterijų, tarp jų – teritorinio pobūdžio kriterijų. Ir taip tobulinti viešųjų pirkimų teisinę bazę.
Kartu su Žemės ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija ir kitomis ministerijomis, Ūkio ministerija turės pateikti Vyriausybei teisės aktų projektus, skirtus reikšmingai sumažinti administracinę naštą smulkaus ir vidutinio verslo subjektams. Dviese su Žemės ūkio ministerija, įtraukiant savivaldybių administracijas, turės pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl priemonės sukūrimo siekiant paskatinti maisto produktų tiekėjus kooperuotis deryboms su prekybos tinklais.
Taip pat Ūkio ministerija turės kooperuotis su VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir Konkurencijos taryba. Su „Investuok Lietuvoje“ Ūkio ministerija turės sutelkti žmogiškuosius išteklius ir proaktyviai skatinti potencialius užsienio investuotojus (daugiau kaip 10 subjektų), užsiimančius mažmeninės prekybos veikla, plėsti verslą investuojant Lietuvoje. Su Konkurencijos taryba peržiūrėti prekybos tinklų koncentraciją šalies administracijos vienetuose ir pateikti Vyriausybei teisės aktų projektus, kuriais būtų tobulinami esami koncentracijos apribojimai siekiant didesnio konkurencingumo.
Žemės ūkio ministerija turės pateikti Vyriausybei teisės aktų projektus dėl viešojo informacinio portalo, kuriame būtų numatyta skelbti svarbiausių maisto produktų kainas gamybos ir prekybos grandinėje. Tai yra ūkininkų parduodamos produkcijos vidutinę kainą, perdirbėjų kainą bei skirtinguose prekybos tinkluose parduodamos produkcijos kainą. Papildomai norima reguliariai skelbti apibrėžto maisto produktų prekių krepšelio kainą skirtinguose prekybos tinkluose.
Finansų ministerija turės pateikti Vyriausybei teisės aktų projektus dėl mokestinės paskatos, leidžiančios gyventojams susimažinti apmokestinamąsias pajamas apsiperkant maisto produktus smulkaus ir vidutinio verslo prekybos vietose (šeimos tipo parduotuvės, turgavietės ir pan.).
Teisingumo ministerijai turės pateikti informaciją dėl vartotojų teisių apsaugos būklės ir pasiūlymus, kaip sustiprinti vartotojų teisių apsaugą.
Iki 2019 metų sausio 1 dienos numatyta:
Ūkio ministerija turės išanalizuoti, kiek efektyvi priemonė, kurią įgyvendinus būtų atskirta prekybos tinklų teikiama paslauga tiekėjams dėl prekių pardavimo (t. y. dėl vietos lentynoje suteikimo) nuo rinkodaros paslaugų.
Kartu su Finansų ministerija, Ūkio ministerija turės išanalizuoti, kiek efektyvi priemonė, kurią įgyvendinus būtų numatyta pareiga prekybos tinklams vesti apskaitą išskiriant operacijas, susijusias su prekybos tinklo firminės produkcijos vartotojams pardavimu ir tiekėjų produkcijos vartotojams pardavimu. Turės būti numatyta ne tik priemonė, kaip tuos duomenis analizuoti ir tai galinti daryti institucija.
O kartu su Konkurencijos taryba reikės išanalizuoti, kiek efektyvi priemonė, kurią įgyvendinus tiekėjų produkcijai, parduodamai vartotojams, prekybos tinklai netaikytų didesnės maržos nei parduodant prekybos tinklo firminę produkciją vartotojams analogiškų produktų segmente.
Žemės ūkio ministerija iki naujų metų kartu su Nacionaline žemės tarnyba turės išanalizuoti valstybinės žemės, esančios prie prekybos tinklų, panaudojimo efektyvumą.
Iki 2019 m. vasario 15 dienos numatyta:
Žemės ūkio ministerija turės ypač išsamiai išanalizuoti maisto kainų tendencijas ir jų priežastis per 2018 m. spalio – 2019 m. sausio mėnesius ir pateikti Vyriausybei išvadas.
Plano pabaigoje pažymėta, kad ministerijos rengiant teisės aktų projektus turės proaktyviai vesti dialogą su Vyriausybės socialiniais partneriais.
