aA
Oficialioje skurdo statistikoje socialinių ar ekonominių politikos priemonių įtaka žmonių pajamoms atsispindi gana vėlai ir dėl to sudėtinga pamatuoti jų efektyvumą, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
© DELFI / Tomas Vinickas

Jo vadovaujama ministerija siekia, kad skurdo ir kiti socialiniai rodikliai Lietuvoje būtų matuojami einamuoju laikotarpiu.

Ne taip suprastas

Prieš kurį laiką LRT Televizijos laidoje „Savaitė“ L. Kukuraitis sakė, kad Lietuva turi problemų su skurdo matavimu ir vertinimu.

„Galime remtis tik „Eurostat“ daromais tyrimais, kurių duomenys ateina ankščiausiai po 1,5 metų. Tai tie pokyčiai, kurie yra padaryti per 2017–2018 metus, mes jų kol kas nematuojame. Ir čia vienas dalykas, su kuo labai daug dirba šiuo metu ministerija, tai stengiamės sukurti instrumentus, kad mes skurdą galėtume pasimatuoti daug greičiau, negu gauname informaciją iš Europos Komisijos,“ – laidai sakė jis.

DELFI ministras paaiškino, kad kalbėjo ne apie tai, kad skurdo rizikos rodikliai Lietuvoje neskaičiuojami, o kad tai, kas yra matuojama, matuojama tik pagal bendrą Europos Sąjungos metodiką.

„Oficialioje skurdo statistikoje socialinių ar ekonominių politikos priemonių įtaka žmonių pajamoms atsispindi gana vėlai ir dėl to sudėtinga pamatuoti jų efektyvumą.

Skurdo rizikos rodiklius Lietuvoje skaičiuoja Statistikos departamentas pagal bendrą ES šalims metodiką remdamiesi pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo (PGS) duomenimis. Svarbu paminėti, kad PGS tyrime dalyvaujantys žmonės apklausiami apie praėjusių metų pajamas, o tyrimo rezultatai skelbiami dar po pusės metų ar metų“, – nurodė jis.

Linas Kukuraitis
Linas Kukuraitis
© DELFI / Karolina Pansevič

Kaip skaičiuoja

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai DELFI pasakojo, kad nuo 2006 metų Lietuvoje skurdui matuoti pradėta naudoti vieninga „Eurostat“ metodika, pagal kurią pagrindinis rodiklis yra skurdo rizikos lygis, o skurdo rizikos riba prilyginama 60 proc. ekvivalentinių disponuojamų pajamų medianos.

„Paprasčiau tariant, gyventojų pajamos (atskaičius mokesčius) išdėstomos didėjimo tvarka, randama vidurinė reikšmė (mediana) ir apskaičiuojama 60 proc. nuo šios reikšmės, kuri ir laikoma skurdo rizikos riba. Galiausiai, gyventojų pajamos palyginamos su šia riba, ir visi namų ūkiai, kurių pajamos už ją žemesnės, priskiriami prie skurstančiųjų. Skurdo rizikos lygis – asmenų, kurių ekvivalentinės disponuojamosios pajamos mažesnės už 60 proc. šalies ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos, dalis.

Lietuvos statistikos departamentas pagal galimybes kasmet ankstina skurdo rodiklių pateikimą. Tuo metų SADM ir toliau glaudžiai bendradarbiaudama su Statistikos departamentu, analizuoja galimybes tobulinti ar papildyti šiuo metu esamus skurdo rodiklius, kurie suteiktų išsamesnę informaciją apie skurdą Lietuvoje“, – nurodoma komentare.

Ministerijos atstovai pridūrė, kad siekia skurdo ir kitus socialiniu rodiklius matuoti einamuoju laikotarpiu. „Tačiau apie tai plačiau galėsime papasakoti, kai bus priimti konkretesni sprendimai“, – pridūrė jie.

2016 metais – 21,9 proc.

Šiuo metu statistiką apie skurdą Lietuvoje galima sužinoti tik apie 2016 metus. Tuomet žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 21,9 proc. Lietuvos gyventojų.

„Palyginti su 2015 metais, skaičius sumažėjo 0,3 proc. punkto. 2016 metais apie 630 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.

Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 15,6 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 11,6 proc., kituose miestuose – 21,8 proc.), kaime – 34,8 proc.

Skurdo rizikos lygis mieste, palyginti su 2015 metais, sumažėjo 2,5 proc. punkto (penkiuose didžiuosiuose miestuose sumažėjo 2,1 proc. punkto, kituose miestuose – 3,3 proc. punkto), o kaime – padidėjo 4,2 proc. punkto.

Skurdo rizikos riba 2016 metais buvo 282 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 593 eurų – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Palyginti su 2015 metais, dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba padidėjo 9 proc.“, – rašoma 2017 metų vasarą išplatintame Statistikos departamento pranešime žiniasklaidai.

Jame taip pat nurodoma, kad didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2015 metais) buvo 244,5 euro ir sudarė 86,7 proc. skurdo rizikos ribos. Vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar netgi šiek tiek didesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsidūrė žemiau skurdo rizikos ribos.

18–64 metų amžiaus asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 0,4 proc. punkto ir 2016 metais siekė 19,1 proc., vaikų iki 18 m. amžiaus – sumažėjo 3,3 proc. punkto ir siekė 25,6 proc.

Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2016 metais siekė 21 proc. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus padidėjo 1,6 proc. punkto ir 2016 metais sudarė 22,9 proc. Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 41,9 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (42,7 proc.).

Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8,5 proc., tarp bedarbių – 60,5 proc., tarp senatvės pensininkų – 30,6 proc. Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2015 metais, sumažėjo 1,4 proc. punkto, bedarbių asmenų – 1,8 proc. punkto, o senatvės pensininkų – padidėjo 3 proc. punktais.

Romas Lazutka
Romas Lazutka
© DELFI / Karolina Pansevič

Optimizmo maža

Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka prieš kurį laiką savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje komentavo, jog tam, kad mažėtų skurdo rodikliai, reikia jog skurstančiųjų pajamos augtų sparčiau nei skurdo riba.

„Skurdo riba pastaraisiais metais kilo apie 7–9 proc. kasmet. Minimali alga per kelis pastaruosius metus augo vidutiniškai po 7 proc., pensijos indeksuotos 7 proc.

Dauguma socialinių išmokų, ypač socialinė pašalpa, šalpos pensijos, vidutinė nedarbo išmoka ir kitos yra žemiau skurdo ribos ir pastarųjų metų padidinimai jos nepasiekia. Todėl optimizmo, kad naujesni duomenys parodys mažesnį skurdo paplitimą, maža“, – rašė jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Muskas: „Tesla“ pristatys naujai užsakytus „Model 3“ iki metų pabaigos (1)

„ Tesla “ bandant užsitikrinti mokesčių lengvatas, elektrinių automobilių gamintojo...

Nepaisant „Brexit“ susitarimo, „Aston Martin“ ruošiasi blogiausiam scenarijui

„Brexit“ susitarimas tarp Didžiosios Britanijos ir ES yra „pakankamai geras“, teigia „...

Įteikti projekto „Kryptis Lietuva“ apdovanojimai (2)

Ketvirtadienį Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje įvyko iškilmingas Vyriausybės kanceliarijos...

JAV akcijų rinka nusidažė raudonai (1)

Pagrindiniai JAV akcijų indeksai ketvirtadienio prekybos sesiją pradeda smukimu.

Seime – dujų rinkos liberalizavimo pataisos (4)

Seimas pradeda diskusijas, kaip paskatinti konkurenciją gamtinių dujų rinkoje ir padidinti dujų...

Top naujienos

Didžiųjų miestų merams palikus Liberalų sąjūdį Gentvilas žada keisti partijos pavadinimą ir lyderį (208)

Vilniaus, Klaipėdos ir ne tik šių miestų merai liberalai į rinkimus eis be partijos paramos. Kad...

Mama gavo rekomendaciją per streiką vaiko nevesti į darželį: klausimas, ar dar nereikės ir susimokėti (147)

Pirmadienį Lietuvoje prasidėjo neterminuotas švietimo darbuotojų streikas. Prie jo kasdien...

Orai: plikledis primins apie artėjančią žiemą (1)

Artėjantis savaitgalis bus žiemiškai vėsus, tačiau termometro stulpelis į minuso pusę persiris...

Nepažinta pagrindinės Vilniaus gatvės pusė: Florencijos renesanso rūmai ir kiti didingi pastatai, išdygę vietoj kopūstų lysvių (25)

Pasivaikščiojimo po Gedimino prospektą metu praeiname pro Lietuvos banko, Lietuvos pašto, prekybos...

Slaugytojas tarsi iš siaubo filmo įtariamas sąmoningai numarinęs virtinę pacientų kai nebeturėjo, ko vogti, ieškojo naujų aukų (20)

Ne vienerius metus slaugos namuose Vokietijoje dirbęs lenkų tautybės slaugytojas pražudė...

Į Kauną grįžęs Pangosas atskleidė, ko išmoko iš Šaro ir perspėjo savo naujuosius komandos draugus (14)

Buvęs Kauno „Žalgirio“ vedlys Kevinas Pangosas ketvirtadienio vakarą su „Barcelona“ ekipa...

Tritaškėmis bombomis varžovų kovingumą užgesinę „dizaineriai“ išplėšė pergalę Stambule „Budočnost“ rekordas (10)

Milano „AX Armani Olimpia“ (5-2) su dviem lietuviais ketvirtadienį įveikė vieną iš Eurolygos...

Baisias ligas ir įvairias vėžio formas sukelia tik vienas įprotis (102)

Lietuvoje rūko apie 30 proc. vyrų, tai yra labai daug palyginus su Skandinavijos šalimis arba JAV,...

Trileris Zagrebe baigėsi kroatų triumfu – ispanus įveikė per teisėjo pridėtą laiką (1)

UEFA Tautų lygos pagrindinis mačas ketvirtadienį vyko Zagrebe, kur pasaulio vicečempionai...

Stiliaus tragedija: į karališkosios šeimos puotą atvyko su permatoma suknele ir be liemenėlės (39)

Praėjusią naktį vykusios princo Charleso 70-ojo gimtadienio iškilmės neabejotinai tapo vienu...