Santykiniam skurdui likviduoti per metus reikėtų 340 mln. litų, arba 0,7 proc. 2001 metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Statistikos departamento skaičiavimai pagrįsti prielaida, kad lėšos būtų skirtos tik esantiems žemiau santykinės skurdo ribos ir tik skirtumui tarp jų vartojimo išlaidų ir skurdo ribos padengti.
Per praėjusius metus skurdo lygiui išaugus 0,4 proc., pernai žemiau santykinės skurdo ribos gyveno kas ketvirtas kaimietis ir kas dvyliktas didžiųjų miestų gyventojas. Tarp skurstančiųjų kaimo gyventojai sudarė 53 proc., tarp visų gyventojų - 32 proc., penktadienį paskelbė Statistikos departamentas.

2001 metų namų ūkių biudžetų tyrimo rezultatai rodo, kad namų ūkių disponuojamos pajamos (piniginės ir natūrinės), skaičiuojant vienam asmeniui, buvo 409 Lt per mėnesį. Palyginti su 2000 m., jos sumažėjo 1,4 proc., o palyginti su 1996 m., padidėjo 25,3 proc. Kadangi vartojimo kainos per metus padidėjo 1,3 proc., realiosios pajamos sumažėjo 2,7 proc.

Miestiečių disponuojamos pajamos buvo 455 Lt vienam namų ūkio nariui per mėnesį, kaime gyvenančių - 311 Lt. Palyginti su praėjusiais metais, miestiečių disponuojamos pajamos sumažėjo 2 proc., kaimo gyventojų - nepasikeitė.

Pagrindinis disponuojamų pajamų šaltinis - darbo pajamos, t.y. darbo užmokestis ir nesamdomo darbo pajamos. Tyrimo duomenimis, darbo pajamos sudarė 65 proc. visų disponuojamų pajamų, įvairios pensijos, pašalpos - 24 proc., vadinamosios "kitos" pajamos (alimentai, giminių parama, laimėjimai loterijose ir pan.) - 11 proc.

Šalies darbuotojų darbo užmokestis per metus truputį išaugo. Darbo apmokėjimo tyrimo duomenimis, 2001 m. vidutinis mėnesio neto darbo užmokestis buvo 705,1 Lt, t.y. 1,9 proc. didesnis nei 2000 m. Tai turėjo lemti gyventojų pajamų augimą, tačiau išaugęs nedarbas nulėmė, kad jos ne tik neišaugo, bet netgi sumažėjo. Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, nedarbo lygis padidėjo nuo 15,4 proc. 2000 m. iki 17 proc. 2001 m.

Vartojimo išlaidos, skaičiuojant vienam namų ūkio nariui, 2001 m. buvo 411 Lt per mėnesį. Vieno miestiečio mėnesinės vartojimo išlaidos buvo 451 Lt, kaimiečio - 327 Lt. Vidutinės 2001 m. vartojimo išlaidos, palyginti su 2000 m., padidėjo 1,7 proc. Vienas iš šaltinių, leidęs didėti išlaidoms, galėjo būti prekių pirkimas kreditan (skolon).

2001 m. namų ūkių biudžetų tyrimo duomenimis, vartojimo išlaidas, mažesnes nei 50 proc. vartojimo išlaidų vidurkio, turėjo 16,4 proc. (apie 570 tūkstančių) gyventojų. Iki 1999 metų mažėjusi nelygybė šalyje vėl truputį išaugo.

Palyginti su 2000 m., santykinio skurdo lygis pernai padidėjo 0,4 procentinio punkto iki 16,4 proc.

Statistikai pažymi, jog gyvenančių santykiniame skurde lyginamoji dalis palyginti su 1996 metais iki 1999 m. mažėjo sparčiau, o nuo 2000 m. vėl pakilo.

Didžiausias skurdo lygis buvo kaime, mažiausias - didžiuosiuose miestuose. Žemiau santykinės skurdo ribos 2001 m. gyveno daugiau kaip ketvirtadalis kaimiečių ir kas dvyliktas didžiųjų miestų gyventojas. Tarp skurstančiųjų kaimo gyventojai sudarė 53, tarp visų gyventojų - 32 proc.

Skurdas labai nevienodai palietė skirtingus visuomenės sluoksnius. Mažiausiai skurstančiųjų buvo tarp dirbančių sau, darbdavių, t.y. namų ūkių, kurių galvos pagrindinis pajamų šaltinis - verslas, amatai, laisvoji profesinė veikla. Namų ūkių biudžetų tyrime į šią namų ūkių grupę pakliūna ir tie, kurie gyvena iš savarankiškos darbinės veiklos, net neįregistruoto smulkaus verslo, atsitiktinių darbų, nurodę juos kaip pagrindinį pragyvenimo lėšų šaltinį.

Žemdirbių šeimose skurdo lygis siekia 34,9 proc., pensininkų - 21,2 proc., samdomųjų darbininkų - 11,6, dirbančių sau - 8,2 proc.

Lyginant skirtingų tipų namų ūkius - didžiausias skurdas buvo namų ūkiuose su nepilnamečiais vaikais. Tarp vienišų asmenų skurdo lygis siekia 13,6, vieno suaugusio su vaikais iki 18 metų - 16,6, sutuoktinių porų su vaikais - 15,7 proc.

Daugiausia skurstančių yra žemą išsilavinimą turinčių namų ūkių grupėse.

Šeimose, kur šeimos galva neturi pradinio išsilavinimo skurdo lygis sudaro 30,5 proc., o kuriose šeimos galva turi aukštąjį išsilavinimą - 2,7 proc.

Skurstančių namų ūkių pajamose mažesnė pajamų iš samdomo darbo dalis ir didesnė pensijų bei pašalpų dalis. Kiekvienam gyvenančiam žemiau santykinės skurdo ribos vidutiniškai teko po 21,3 Lt pašalpų ir kompensacijų per mėnesį, vidutiniškai šalyje - po 22,4 Lt. Socialinė pašalpa sudarė atitinkamai 3,7 ir 1,8 Lt. Apytiksliais skaičiavimais, asmenys, gyvenantys žemiau santykinės skurdo ribos (16,4 proc. visų gyventojų), gavo trečdalį visos socialinėms pašalpoms išmokėtos sumos.

Žemiau santykinės skurdo ribos gyvenantys miestiečiai vartojimo reikmėms per mėnesį vidutiniškai skyrė po 155 Lt, kaimiečiai - 149 Lt; atėmus natūrinį vartojimą, piniginės išlaidos sudarė atitinkamai 133 Lt ir 90 Lt. Skurde gyvenantys kaimiečiai maistui skyrė 67 proc. visų savo vartojimo išlaidų, miestiečiai - 54 proc. Iš vartojimo išlaidų atėmus išlaidas būstui, energijai ir komunalinėms paslaugoms bei išlaidas maistui, skurstantys miestiečiai kitoms vartojimo reikmėms išleido tik po 43 Lt per mėn., kaimiečiai - po 37 Lt.

Namų ūkių, priskiriamų prie labiausiai pažeidžiamų, grupėse (vienas iš tėvų su vaikais, daugiavaikės šeimos, gyvenantys iš pašalpų ar santaupų), kurių pajamose socialinės išmokos sudarė didelę dalį, šių išmokų įtaka skurdo lygiui buvo didžiulė. Daugiavaikėse šeimose, kuriose skurdo lygis siekė 32,5 proc., iki socialinių išmokų jis buvo 52,2 proc. Tarp gyvenančių iš pašalpų, stipendijų, santaupų skurdo lygis iki socialinių išmokų šokteli iki 60,4 proc.

ELTA
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ginčas su „Veolia“ tęsiasi: VŠT Stokholmo arbitraže teikia priešieškinį

Sostinės savivaldybės ir jos valdomų „Vilniaus šilumos tinklų“ (VŠT) ginčas dėl kelių...

Lietuvių kišenės visuomet buvo tuštesnės nei Vakarų europiečių (3)

Šiandienės Lietuvos žmonės labiausiai nerimauja dėl augančių kainų. Šalies ekonominė ir...

Apklausa: dauguma gyventojų savo ekonomikos žinias vertina prastai (10)

Prastai arba vidutiniškai – taip dauguma, net 81 proc., šalies gyventojų vertina savo ekonomikos...

Latvijos kovos su korupcija pareigūnai krėtė centrinio banko vadovo namus ir biurą (32)

Latvijos korupcijos prevencijos biuro (KNAB) pareigūnai šeštadienį atliko kratą Latvijos...

Pasiūlė išrinkti Kurodą šalies centrinio banko vadovu dar vienai kadencijai

Penktadienį Japonijos vyriausybė pasiūlė šalies parlamentui išrinkti Japonijos banko vadovu...

Top naujienos

Sveikatos apsaugos ministerija prekybą vaistais nusprendė keisti iš esmės (116)

Ar norėtumėte, jei skubiai prireikus vaist ų, pavyzdžiui, nuo galvos ar dantų skausmo,...

Naują lengvatą siūlo nepaisydami negailestingų įspėjimų (62)

Prieš 12 metų Valstybės kontrolės atliktas auditas pridėtinės vertės mokesčio lengvatų...

Amerikiečių smūgis privačiai Putino armijai: kas ji tokia ir kodėl pavojinga Rusijos kaimynams? (1191)

Jų ten nėra. Ši sparnuota, tiesa, ne visai tiksli Vladimirui Putinui priskiriama frazė apie...

Lietuvių kišenės visuomet buvo tuštesnės nei Vakarų europiečių (3)

Šiandienės Lietuvos žmonės labiausiai nerimauja dėl augančių kainų. Šalies ekonominė ir...

Specialistas atskleidžia, kodėl geriausia būstą pirkti žiemą (13)

Būsto pirkimas – svarbus, apgalvotas ir įvairiais kriterijais paremtas žingsnis. Vieni...

10 lengviausiai auginamų daržovių

„Mes visi po truputį mokėmės, kažko ir kažkaip“, - rašė Aleksandras Puškinas. Tačiau...

Skirtingos vilnos rūšys – kuri geriausia?

Kai pagalvojame apie vilną, greičiausiai, pirma į galvą ateinanti mintis yra odą griaužiantys...

Ortopedas traumatologas įvardijo pagrindinį dalyką norint išvengti žiaurių žiemos traumų (1)

Žiemą žmonės traumas patiria ir dėl netinkamos avalynės, drabužių ar neatidaus augintinio...

Dirbančiųjų viltis dėl naujų mokesčių – didesnės algos (169)

Premjerui Sauliui Skverneliui tikinant, kad Vyriausybė pavasarį pateiks mokesčių reformos...

Orai: žiema pasispardys kaip reikiant – šals iki –20 laipsnių (8)

Antroje vasario pusėje žiema net neketina pasiduoti ir toliau demonsruoja savo charakterį –...