Ministras pirmadienį žurnalistams sakė negalįs atvirauti šiais klausimais ir nurodė, kad svarbiausia yra, jog žmonės galėtų patogiai nuvykti iš taško A į tašką B.
„Man atrodo, kad tai yra svarbiausia, o kokiu būdu tai užtikrinama – tai yra antraeilis klausimas. Mes turime aiškų planų, patvirtintą su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Vilniaus miesto savivaldybe, Klaipėdos rajono savivaldybėmis. Yra labai aiškios kryptys, kurias mes turime turėti – o jau kas jas įgyvendins… Norėčiau, kad turėtume Lietuvoje ne vieną bazinį vežėją, o daugiau“, – komentavo M. Skuodis.
Paklausus, ar Lietuva norėtų pirkti „airBaltic“ akcijų, jis sakė, kad džiaugiasi bendradarbiavimu su šia įmone bei įvardijo, kad Lietuvoje didėja „airBaltic“ bazuojamų orlaivių skaičius.
„Jei žvelgtume į pastaruosius jų pranešimus dėl plėtros kitų metų vasaros sezoną, didžiausia plėtra yra Vilniuje. Jie labai patenkinti rezultatais, nes mūsų keleiviai nori keliauti iš Lietuvos vis daugiau, plėtra tikrai vyksta, krypčių skaičius didėja. Mes turime rezultatą ir nebūdami akcininkai.
Nieko negaliu pakomentuoti dėl labai paprastos priežasties – Latvijoje vyksta sudėtingi ir politiškai jautrūs procesai. Mums svarbu, kad „airBaltic“ kompanija dirbtų toliau Lietuvoje, čia plėstųsi. Turiu patikinimą tiek iš ministro, tiek iš „airBaltic“ kompanijos vadovo, kad jie mato Lietuvą kaip strateginę rinką“, – nuo tiesių klausimų išsisukinėjo M. Skuodis.
Kas taptų investuotoju?
„Delfi“ prieš kurį rašė, kad Latvijos vyriausybė rugpjūčio 30 dieną vykusiame uždarame posėdyje nutarė, jog po „airBaltic“ įvykdyto viešo akcijų siūlymo (angl. initial public offering, IPO) valstybei liktų ne mažiau kaip 25 proc. plius viena akcija bendrovės kapitale. Per IPO įmonė sieks pritraukti apie 300 mln. eurų investicijų.
Taip pat užsiminta, kad vyksta derybos su strateginiu investuotoju, tačiau kas jis galėtų būti – neatskleista. Bendrovės vadovas Martinas Gaussas tik nurodė, kad visuomenė teigiamai nustebs, kai investuotojo tapatybė bus atskleista.
Tiesa, „Bloomberg“ rašė, kad potenciali investuotoja galėtų būti Vokietijos „Lufthansa“.
Šiuo metu Latvijos vyriausybė valdo 97,97 proc. aviakompanijos akcijų, 2,03 proc. priklauso Danijos verslininko Larso Thueseno įmonei „Aircraft Leasing 1“.
Ruošdamasi šiais metais įvyksiančiam IPO „airBaltic“ taip pat sumažino savo akcinį kapitalą 571 mln. eurų. Įmonės finansų vadovas Vitolds Jakovlevs paaiškino, kad akcinio kapitalo sumažinimas yra matematinis procesas, o įmonės vertė dėl to nesumažėja, nurodo Latvijos naujienų agentūra LETA.
Civilinės aviacijos asociacijos valdybos pirmininkė Orijana Mašalė anksčiau „Delfi“ komentavo, kad Lietuvai į akcijas investuoti neapsimokėtų, nes įtakingu investuotoju netaptume, be to, turėtume dengti įsipareigojimus.